Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 357-151 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu, pakeistais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 7 straipsnio 11 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį; 7 straipsnio 13 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 3 dalį; 199 straipsnio 2 dalį; 249 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 10 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį; 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį; 7 straipsnio 11 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį; 199 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, galutine subendrinta 13 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Nuteistojo T. P. bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. rugpjūčio 5 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. gruodžio 5 d. Į bausmės laiką įskaityta 3 metai 6 mėnesiai. Alytaus kalėjime bausmę nuteistasis atlieka nuo 2021 m. rugsėjo 7 d.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Alytaus kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 357-151 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nutarė netaikyti nuteistajam T. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis Komisijai pristatomas trečią kartą, šiuo metu jis yra atlikęs 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nors nuteistasis turi pakankamą išsilavinimą, profesinę kvalifikaciją, stebima pakankama nuteistojo motyvacija save realizuoti darbinėje veikloje laisvėje, nuo 2022 m. balandžio mėn. iki 2022 m. lapkričio 1 d. po 6 val. per mėnesį buvo įtrauktas į užimtumą darbine veikla ,,Žalioji oazė“ mokant atlyginimą, tačiau nuteistojo oficiali darbinė patirtis Lietuvoje, būnant laisvėje, vos daugiau kaip pusantrų metų, dirbęs tik dviejose darbovietėse septynis su puse mėnesio pagal verslo liudijimą. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirbo, dėl darbo nesikreipė. Apibendrinant galima teigti, jog nuteistasis būdamas laisvėje oficialiai dirbo tik labai neilgą laiko tarpą, praeityje kažkiek pajamų gaudavo iš nusikalstamos veiklos, nors to ir nepripažįsta. Bausmės atlikimo metu nuteistasis teigia pragyvenantis iš savo užsidirbto atlyginimo bei turimų santaupų, užsidirbtų laisvėje. Šis kriminogeninis veiksnys gali būti susijęs su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, kadangi pastarasis ir keletas ankstesnių nuteistojo įvykdytų nusikaltimų galėjo turėti finansinį motyvą. Šiuo metu turi sunkiai įveikiamų finansinių įsipareigojimų. Analizuojant jo nusikaltimų istoriją išryškėja, jog nusikalsdamas suvokdavo įstatymų laikymosi svarbą, tačiau stokojo gilesnio suvokimo apie savo nusikalstamais veiksmais kylančią riziką bei galimai daromą netiesioginę žalą visuomenės nariams. Paskutinis lygtinio paleidimo svarstymas įvyko 2022 m. spalio 24 d. ir Komisija nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos, tačiau nei Alytaus apylinkės teismas, nei vėliau Kauno apygardos teismas tokios nutarties nepatvirtino. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė. Nors yra apsauginiai veiksniai, tokie kaip: nuteistasis formaliai patvirtino įsidarbinimo bei gyvenamosios vietos galimybę po paleidimo iš įkalinimo įstaigos; stiprūs ir palaikantys socialiniai ryšiai su žmona, sūnumi bei seserimi; nuteistasis priima siūlomas intervencines priemones ir įsitraukia į resocializacijos procesą, tačiau išlieka kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, tokie kaip: lėšų tvarkymas; gyvenimo stilius ir draugai. Taip pat per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Įvertinus visas aplinkybes Komisija sprendė, jog konstatuoti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai mažėja, šiuo metu negalima. Taip pat visos išvardintos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius ir tai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis, lygtinai paleistas į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. P. skundas atmetamas

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos 2002 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. IX-994 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.). Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba padaryta akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus, nuteistojo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jeigu, įvertinus aplinkybių visumą, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis T. P. jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (du trečdalius paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kas sudaro formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis T. P. bando simboliškai spręsti turimus didelius finansinius įsipareigojimus, palaiko ryšius su artimaisiais, aktyviai įsitraukė į savo resocializacijos procesą: dirba, įgijo profesinę kvalifikaciją, dalyvavo elgesio korekcijos programose, įgijo išsilavinimą, laikosi įstaigoje nustatytos vidaus tvarkos taisyklių, savarankiškai įgijo kompetencijų, sietinų su jo šiuo metu užsiimama darbine veikla, praeityje neturėjo sunkumų dėl gyvenamosios vietos bei jos pastovumo, formaliai patvirtino apie savo galimybę gyventi pasirinktu adresu po paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu nuteistojo nuostatos į priežiūrą vertinamos palankiai: bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuosekliai laikosi įstaigoje nustatytos vidaus tvarkos, aktyviai įsitraukęs į savo resocializacijos procesą, taip pat daugelį kartų skatintas, drausminių nuobaudų neturi. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui.

Kaip jau buvo minėta, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Pažymėtina, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Ta aplinkybė, jog 2019 m. rugsėjo 11 d. atlikto vertinimo metu nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, o vėliau buvusių vertinimų metu rizika pakilo iki vidutinės ir paskutiniojo vertinimo, atlikto 2023 m. balandžio 11 d., metu rizika išliko vidutinė, nors ir stebima teigiama rizikos veiksnių valdymo dinamika, neleidžia teigti, kad T. P. jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką (Socialinio tyrimo išvados (toliau – ir STI) 7.1 punktas).

Teismo vertinimu, jau vien tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pakankami nemažėjo, nuteistajam, kuris faktiškai yra atlikęs daugiau nei 2/3 dalis bausmės, vis dar išlieka du dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: lėšų tvarkymas bei gyvenimo stilius ir draugai, - kurie neleidžia spręsti apie daromą akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą. Be to yra nustatyti ir statiniai kriminogeniniai veiksniai, tokie kaip: kriminalinė istorija (4 teistumai); ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas; atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas, nusikaltimų sunkėjimas. Socialinio tyrimo išvados 7.2 punkte išskirti riziką nusikalsti pakartotinai mažinantys kriminogeniniai veiksniai yra susiję su gyvenamosios vietos turėjimu, patvirtinta galimybe įsidarbinti ir socialiniais ryšiais. Tačiau iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad su gyvenamąja vieta ir socialiniais ryšiais susijusios aplinkybės buvo ir iki nuteistajam padarant tyčinius nusikaltimus. Taigi akivaizdu, kad šeiminės aplinkybės, gyvenamosios vietos turėjimo aplinkybės neįtakojo, kad nuteistojo elgesys būtų vien tik teisėtas. Taigi su šiomis aplinkybėmis susijusius apsauginius veiksnius vertinti kaip pakankamus lygtinio paleidimo taikymui nėra pagrindo (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis byloje Nr. 1S-737-493/2021).

Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Tokią išvadą teismas daro dėl žemiau nurodomų aplinkybių.

Kaip pirmiau minėta, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Šiuo atveju nuteistasis viso šios bausmės vykdymo metu buvo 14 kartų paskatintas, o drausmine tvarka jis nėra baustas. Tačiau vien ta aplinkybė, jog nuteistasis jau yra skatintas ir nėra baustas drausmine tvarka, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją.

STI 4.9 punkte pažymėta, jog nuteistasis sprendimus linkęs priimti vadovaudamasis savais įsitikinimais. Analizuojant teisės pažeidėjo kriminalinę istoriją galima teigti, kad siekdamas finansinės naudos praeityje nuteistasis ne visuomet pasirinkdavo tam tinkamas strategijas. Nors suvokdavo galimas neigiamas savo elgesio pasekmes, tikėdavo sėkmės tikimybe, stokojo sąmoningumo dėl galimai keliamos grėsmės visuomenei. Interviu metu pripažįsta, jog praeityje įvykę nusikaltimai stokojo planavimo, linko skubiau juos priimti, kas turėjo įtakos spontaniškumui reikštis. Praeityje jis baustas už viešosios tvarkos pažeidimą, kas leidžia manyti, kad nuteistojo savikontrolė priklausydavo nuo situacinių veiksnių. STI 4.10 punkte nurodyta, jog analizuojant nusikaltimų istoriją išryškėja, jog nusikalsdamas nuteistasis suvokdavo įstatymų laikymosi svarbą, tačiau stokojo gilesnio suvokimo apie savo nusikalstamais veiksmais kylančią riziką bei galimai daromą netiesioginę žalą visuomenės nariams. Teismo vertinimu, šios aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo T. P. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog laisvėje nuteistasis savo nuosavo būsto neturi, galimo lygtinio paleidimo atveju planuoja gyventi sesei nuosavybės teise priklausančiame bute. Nuteistasis turi įgijęs vidurinį išsilavinimą ir suvirintojo specialybę. Nuo 2022 metų rugsėjo mėnesio nuteistasis mokosi baldžiaus profesijos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos registro duomenimis, nuteistojo oficiali darbinė patirtis sudaro vos kiek daugiau kaip pusantrų metų. Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis tebesimoko ir nuo 2021 m. vasario 15 d. jis yra dirbantis – vykdantis individualią veiklą. Nuteistasis yra pateikęs pažymas dėl galimo jo įdarbinimo laisvėje. Visos paminėtos aplinkybės lyg ir leidžia teigti tai, kad šiuo metu nuteistasis turi teigiamą nusiteikimą bei požiūrį į darbą bei prasmingą užimtumą, tačiau nustatytos aplinkybės dėl menkos ankstesnės oficialaus darbo patirties visgi nesuteikia jokių garantijų dėl to, jog būdamas laisvėje nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Tuo tarpu pažymų dėl galimo nuteistojo įdarbinimo pateikimas taip pat neturi būti sureikšminta, nes tokios pažymos yra visiškai neįpareigojančio pobūdžio. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų (pranešimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017).

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog paties nuteistojo teigimu, laisvėje jis pragyvendavo iš gaunamo darbo užmokesčio, kadangi visada turėjo nuolatinį pajamų šaltinį ir niekada jam netrūko finansinio stabilumo. Visgi nustatytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog nuteistasis gaudavo dalį pajamų iš nusikalstamų veikų, kažkurį laiką jo pajamų šaltinis buvo neteisėtos pajamos. Nors nuteistasis nurodė neturėjęs finansinių sunkumų, tačiau paskutiniai ir keli ankstesni nuteistojo įvykdyti nusikaltimai galėjo turėti finansinį motyvą, siekiant kuo didesnės materialinės naudos. Kai kuriuos nusikaltimus nuteistasis įvykdė bendrininkų grupėje, iš anksto juos suplanuojant. Vienas iš paskutinių nusikaltimų yra dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje. Pats nuteistasis suvokia, jog ši neigiama draugų įtaka buvo vienas iš veiksnių, skatinančių jo nusikalstamą elgesį. Akivaizdu, jog nuteistojo gyvenimo stilius bei draugų įtaka laisvėje turėjo reikšmės nuteistojo nusikalstamam elgesiui ir tai gali būti reikšminga pakartotiniam nuteistojo neteisėtam elgesiui. Nors pats nuteistasis teigia šiuo metu jau nutraukęs visus socialinius ryšius su neigiamos reputacijos asmenimis, tačiau, teismas vertina, jog šiuo atveju nėra jokių objektyvių garantijų dėl to, kad laisvėje šis nuteistasis neatkurs socialinių ryšių su kriminalinį elgesį palaikančiais bei nusikalstamą gyvenimo būdą vedančiais asmenimis.

Vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra finansinis stabilumas ir gebėjimas užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. Pagal paskutinį teismo nuosprendį nuteistasis turi ieškinį – 1 054 104 Eur, nuteistasis nurodė, kad šį ieškinį dengia tik itin simboliškai pagal susitarimą su antstoliais - po 50 Eur per mėnesį. Alytaus kalėjime gautas 2022 m. spalio 26 d. antstolės raštas, kuriame nurodyta, kad vykdomas išieškojimas dėl 1 054 104 Eur Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai ir nuteistasis kiekvieną mėnesį savarankiškai moka įmokas į antstolės depozitinę sąskaitą, rašte nenurodoma, tokių įmokų dydis bei išieškomos sumos likutis. Toks nuteistojo atsainus požiūris į savo finansinių įsipareigojimų vykdymą, atsižvelgiant į tai, jog jo finansiniai įsipareigojimai yra labai dideli, o galimybės juos dengti yra ribotos, teismui duoda pagrindą išvadai, jog neįvykdytos didelės finansinės prievolės gali paskatinti nuteistąjį laisvėje vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų ir tai stipriai apsunkins nuteistojo reintegraciją į visuomenę, tuo labiau, kad lėšų tvarkymas išlieka nuteistojo kriminogeniniu veiksniu, kuris gali būti susijęs su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, kadangi pastarasis ir keletas ankstesnių nuteistojo įvykdytų nusikaltimų galėjo turėti finansinį motyvą.

Skunde nuteistasis nurodė, jog Komisijos nutarimas priimtas neįvertinus visų nuteistąjį T. P. apibūdinančių aplinkybių ir yra nepagrįstas, nes 2022 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 357-197 (tuomet dar Alytaus pataisos namų) Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą ir pagrįstai teigė, jog nuteistasis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį bei padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas atkreipia dėmesį, kad nors Komisija iš tiesų 2022 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 357-197 ir buvo priėmusi sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau Alytaus apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi, priimta byloje Nr. T-807-878/2022, atsisakė patvirtinti Komisijos 2022 m. spalio 24 d. nutarimą Nr. 357-197 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. P.. Dar daugiau, Kauno apygardos teismas 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi, priimta byloje Nr. 1S-646-397/2022, nuteistojo T. P. skundą atmetė ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Šios aplinkybės rodo, kad Komisijos 2022 m. spalio 24 d. nutarimas Nr. 357-197 buvo nepagrįstas.

Nuteistasis skunde analizuoja lygtinio paleidimo instituto esmę bei taikymo būtinybę. Neatmetant ir neabejojant probacijos taikymo reikšme, vis tik pažymėtina, kad nuteistasis skunde dėsto iš esmės bendrojo pobūdžio argumentus, kurie negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju reikšmingos būtent jo lygtinio paleidimo klausimui spręsti. Vien tai, kad yra įtvirtintas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutas, savaime nesudaro pagrindo jo taikyti kiekvienam to prašančiam nuteistajam, kuris, nors atitinka formaliąsias, tačiau neatitinka visų materialiųjų teisės aktuose įtvirtintų sąlygų šiam institutui taikyti. Šiuo atveju Komisija nutarime atsižvelgė ir vertino ne tik bausmės skyrimo tikslus, bet ir resocializacijos reikšmę nuteistajam taikomo pataisos proceso metu. Vis tik vien nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad T. P. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl jos atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju aptartos aplinkybės, be kita ko, tai, kad nuteistasis iki šiol pakankamai kritiškai nevertina jo teisei priešingą elgesį sąlygojančių veiksnių, sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje jam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-252-485/2021).

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis T. P. nuo 2005 m. iki 2015 m. dalyvavo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje. Neteisėtai disponavo narkotinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais), kuriuos gabeno iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu, taip pat disponavo labai dideliu kiekiu kokaino, jį gabeno iš Ispanijos į Jungtinę Karalystę, kur neteisėtai jį platino. Teismui pateikta medžiaga taip pat patvirtina, jog nuteistasis T. P. Lietuvos Respublikoje yra teistas keturis kartus. Paskutiniai nuteistojo įvykdyti nusikaltimai yra žymiai sunkesni už ankstesnius jo įvykdytus nusikaltimus. Šios aplinkybės sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Nors įvertinus BVK 82 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, matyti, jog šios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau teismo nuomone, jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, reikalauti teigiamų nuteistojo pokyčių įvairiose srityse (mąstymo, socialinių įgūdžių, problemų sprendimo, savikontrolės ir t. t.), tuo labiau, kad nuteistojo daromi nusikaltimai tik sunkėjo, o nusikaltimų sunkėjimas išlieka jo kriminogeniniu veiksniu. Tokios išvados yra būtinos gerbiant viešąjį interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-646-397/2022). Taip pat visgi būtina pažymėti, jog nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei sunkumas rodo didesnį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog praeityje jam paskirtos kriminalinės bausmės, tarp kurių net ir laisvės atėmimas, bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, esmingai neįtakojo šio nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi.

Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo T. P. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tai patvirtina ir vis dar išliekantys opūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Taigi, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis T. P., būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nedėjo pakankamai pastangų mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę.

Teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, konstatuoja, jog Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo T. P. asmenybę, jo elgesį bei mąstymo pokyčius. Šiuo atveju teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog nuteistasis T. P. vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo T. P. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 357-151 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo T. P. skundą atmesti.

Neįsiteisėjusios nutarties nuorašą išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo T. P. asmens bylą grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.