Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Bielskio,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo N. T. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam N. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2015 m. spalio 22 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. T. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį (2006-06-22 įstatymo Nr. X-711 redakcija), 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, kaltinamas tuo, kad:

2005 metais dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti ir įgyti didelę įtaką Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovams, iš anksto susitaręs su S. V., A. P. ir D. P. bendrai neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų kiekiais, užsiimti jų kontrabanda, bendrai daryti kitus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, organizavo (įkūrė) šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą („agurkinių“), kurio vadovu nuo 2005 m. iki 2014 m. buvo S. V., įtraukė į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą kitus asmenis, pasitelkė bendrai nusikalstamai veiklai – atskiriems nusikaltimams daryti ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausiusius asmenis. Nuo 2005 metų iki 2014 metų dalyvaudamas ginkluoto „agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo veikloje, N. T. su S. V., D. P., A. P., A. R., T. P., D. Č., K. L., V. V., V. Š., A. P., R. V., D. R., neturėdami leidimo, įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, kuriuos panaudojo ir planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose;

- neteisėtai disponavo labai dideliu – 495,207 litrų pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako BMK (toliau – BMK) kiekiu, pasikėsino gabenti šį BMK iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną;

- neteisėtai disponavo labai dideliu – 16-20 kg kokaino kiekiu, gabeno šį kokainą iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę ir neteisėtai kokainą platino Jungtinėje Karalystėje;

- neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 600 litrų BMK kiekį, neteisėtai gabeno šį BMK iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, taip pat šį BMK realizavo Nyderlandų Karalystėje;

- neteisėtai įgijo labai didelį – ne mažiau kaip 566,1 litrų BMK kiekį, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tikslu realizuoti Nyderlandų Karalystėje;

- neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 290 litrų BMK kiekį, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir realizavo Nyderlandų Karalystėje;

- neteisėtai įgijo labai didelį – ne mažiau kaip 174 kg kokaino kiekį, jį gabeno ir laikė Ispanijos Karalystėje, neteisėtai kokainą gabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę bei Rusijos Federaciją, neteisėti kokainą platino Jungtinėje Karalystėje ir Rusijos Federacijoje;

- neteisėtai įgijo labai didelį – 45,85 kg kokaino kiekį Brazilijos Federacinėje Respublikoje, šį kokainą gabeno iš Pietų Amerikos į Ispanijos Karalystę, kokainą laikė Ispanijos Karalystėje su tikslu neteisėtai pergabenti iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę, iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę ir ten neteisėtai kokainą platinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, N. T. sulaikytas 2013 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartimi N. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis. 2014 m. liepos 21 d. baudžiamąją bylą kartu su kaltinamuoju aktu perdavus Klaipėdos apygardos teismui, suėmimo terminas buvo tęsiamas Klaipėdos apygardos teismo nutartimis.

Suėmimas yra išimtinė kardomoji priemonė, o nusikalstamos veikos, kurių padarymu yra kaltinamas N. T., sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad nagrinėjamas nėra išskirtinis, kai nepaisant labai ilgo suėmimo termino, asmens, kuris nėra pripažintas kaltu įsiteisėjusiu nuosprendžiu, izoliavimas nuo visuomenės gali būti pateisinamas visuomenės saugumo interesu. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad tokia praktika, kai ilgas suėmimo terminas pats savaime sudaro pagrindą griežčiausią kardomąją priemonę suėmimą pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę, jau yra formuojama ir nacionaliniuose teismuose. Dėl šių priežasčių, gynėja mano, kad tolimesnis N. T. laikymas suėmime yra nebepateisinamas, dėl ko jis turi būti nedelsiant paleistas į laisvę, tokiu būdu įgyvendinant Konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisę būti paleistam proceso metu, N. T. dalyvavimą užtikrinant kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad suėmimo termino pratęsimo klausimą nagrinėjęs teismas ne tik neįvertino šiais aspektais N. T. suėmimo termino pagrįstumo ir labai ilgos N. T. suėmimo trukmės, bet ir be jokio teisinio pagrindo suabsoliutino nusikaltimų, kurių padarymu yra kaltinamas N. T., sunkumą ir už juos numatytos laisvės atėmimo bausmės griežtumą kaip jo bėgimą (slėpimąsi) bei naujų nusikalstamų veikų darymą patvirtinančias aplinkybes. Teismo argumentacija dėl ilgą laiką besitęsiančios griežčiausios kardomosios priemonės termino pratęsimo iš esmės prieštarauja Konvencijoje įtvirtintoms žmogaus teisėms į laisvę ir saugumą, taip pat teisei būti paleistam proceso metu bei EŽTT praktikai, nors formaliai ir atitinka 2004 m. paskelbtą LAT Senato praktiką.

Gynėja nurodo, jog nei inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas, nei už ją numatytos bausmės griežtumas nėra ir negali būti objektyviu ir pakankamu pagrindu N. T., kaip ir bet kurį kitą kaltinamąjį, bylos nagrinėjimo teisme metu laikyti suėmime neribotą laiką.

Gynėjos teigimu, pratęsiant suėmimo terminą teismas neatsižvelgė ir į kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tai yra į N. T. turimus tvirtus socialinius ryšius Lietuvos Respublikoje, o būtent į tai, kad jis vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, nuolatinę gyvenamąją vietą, sunkiai sergančią garbaus amžiaus motiną, kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra ir N. T. fizinė bei materialinė pagalba, taip pat į duomenis, teigiamai charakterizuojančius N. T. asmenybę.

Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė skundą atmesti.

Kaltinamojo N. T. gynėjos advokatės I. Botyrienės skundas atmetamas. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartimi kaltinamajam N. T. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 22 d., paliktinas galioti.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis N. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti liudytojų (A. P., V. Š. ir kt.) parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokoluose, specialistų išvadose, kratos protokoluose, telefoninių pokalbių išklotinėse, užsienio teisėsaugos institucijų pateiktoje medžiagoje ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami.

Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai pratęsė kaltinamajam N. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam N. T. suėmimo terminą šiuo pagrindu, iš esmės tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes. N. T. kaltinamas padaręs apysunkius, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes, tame tarpe ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Klaipėdos apygardos teismas, skundžiama nutartimi N. T. pratęsdamas suėmimo terminą, įvertino ne tik kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą. Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad, nors N. T. turi šeimą bei gyvenamąją vietą, tačiau iki sulaikymo nedirbo, t. y. neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, be to, praeityje buvo teistas, kas charakterizuoja asmenį kaip linkusį nusikalsti ir nepaklusti teisėtiems reikalavimams. Šių aplinkybių visuma rodo, kad N. T. nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka Lietuvoje, o jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis ir mastas bei kiti byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad suimtasis turi ryšių užsienyje. Remdamasis nurodytų aplinkybių visuma, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, N. T. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. N. T. kaltinamas labai sunkių ir sunkių nusikaltimų, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, galimu padarymu. N. T. kaltinamas nusikalstamų veikų, susijusių su ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis nusikalstamo susivienijimo organizavimu ir dalyvavimu jo veikloje, neteisėtu labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (BMK), įvairių kitų narkotinių medžiagų įgijimu ir gabenimu kontrabandos būdu iš vienos valstybės į kitą bei jų platinimu. Kaltinamasis jam inkriminuotus nusikaltimus galimai padarė veikdamas pačia sudėtingiausia bei pavojingiausia bendrininkavimo forma – nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, sudėtyje. Todėl N. T. galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktinio pobūdžio, o iš anksto gerai suplanuoti ir organizuoti, vykdyti kelerius metus ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienyje, siekiant neteisėtai gauti pajamų, o tai rodo pastarojo asmens didesnį neteisėtų veiksmų pavojingumą. Kaip minėta, N. T. iki sulaikymo nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, o pagal N. T. inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį, mastą ir jų kiekį lėšų pragyvenimui jis galimai gaudavo nusikalstamu būdu. N. T. praeityje teistas, kas neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę, rodo, jog jis yra linkęs nusikalsti. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šių pagrįstai nustatytų suėmimo taikymo pagrindų nepašalina skunde nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis yra vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, nuolatinę gyvenamąją vietą, sunkiai sergančią garbaus amžiaus motiną, kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra ir fizinė bei materialinė pagalba. Šios aplinkybės yra svarbios, tačiau jos nepaneigia pirmiau išdėstytų aplinkybių visumos ir, esant pirmiau paminėtoms aplinkybėms, negali būti pakankamu pagrindu panaikinti N. T. taikomą griežčiausią kardomąją priemonę.

Ši baudžiamoji byla yra ypatingai sudėtinga (kaltinimai pareikšti 13 kaltinamųjų, labai daug liudytojų, tiriama ginkluoto nusikalstamo susivienijimo ilgametė veikla, daug nusikalstamos veikos epizodų, nusikalstamos veikos buvo padarytos ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir keliose Europos Sąjungos valstybėse, taip pat ir už Europos Sąjungos ribų), didelės apimties (bylą sudaro 127 tomai), 2014 m. liepos 21 d. byla perduota teismui ir paskirta nagrinėti teisiamuosiuose posėdžiuose (posėdžiai numatyti iki 2016 m. gegužės 18 d.). Bylos procesas nėra vilkinamas. Įvertinus šios bylos ypatingai didelę apimtį, inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą bei kiekį, kaltinamųjų, liudytojų skaičių, tyrimo sudėtingumą, bylos nagrinėjimas iki šio laiko, t. y. vienerius metus ir keturis mėnesius, nėra nepateisinamai ilgas, kaltinamajam N. T. griežčiausios kardomosios priemonės taikymas ilgą laiką neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, nei BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms.

Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo kaltinamojo N. T. teises, tačiau šiuo atveju kaltinamojo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo bei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl toks jo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Be kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo šiuo metu nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Tuo pačiu pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme, pirmosios instancijos teismas nėra saistomas suėmimo taikymo terminų, išskyrus BPK 127 straipsnio 11 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Nagrinėjamu atveju, ši procesinė norma taip pat nebuvo pažeista.

Skunde nurodoma ir tai, kad N. T., nors ir nėra kaltinamas jokio smurtinio pobūdžio nusikaltimo padarymu, tačiau suėmime yra laikomas nežmoniškomis, jo garbę ir orumą žeminančiomis sąlygomis. Vertinat šį gynėjos skundo argumentą, pažymėtina, kad kardomoji priemonė – suėmimas, tiek jos skyrimas, tiek termino pratęsimas, nėra siejamas vien tik su nusikalstamos veikos pobūdžiu. Nors N. T. nėra kaltinamas padaręs smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą buvo atsižvelgta į asmeniui pareikštų kaltinimų pobūdį ir apimtį. Kaip jau minėta, N. T. kaltinamas nusikalstamų veikų, susijusių su ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis nuskalstamo susivienijimo organizavimu ir dalyvavimu jo veikloje, neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei jų pirmtakais, kitų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu. Gynėjos teiginiai, susiję su kaltinamojo laikymo suėmime sąlygomis, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas.

Motyvuojamoji dalis

Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo N. T. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės skundą atmesti.

Palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartimi kaltinamajam N. T. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 22 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.