Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. C. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. RV-19-1386 netaikyti nuteistajam G. C. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka G. C., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 7 straipsnio 12 punktą, BK 266 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), BK 199 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi. 5 dalies 2 punktu, BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu panaikinta Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 266 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį išteisintas, ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis. Pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, nusikalstamas veikas kvalifikuotas pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 266 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 266 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį (kitame epizode), kvalifikuotos kaip tęstinės nusikalstamos veikos, numatytas BK 7 straipsnio 13 punkte, BK 25 straipsnio 4 dalyje, BK 266 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalyje ir pagal BK 7 straipsnio 13 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 266 straipsnio 3 dalį, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, taip pat panaikinta Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu subendrintos už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir subendrintos bausmės, bei vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirta galutinė 9 metų laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi nutarta Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 metams dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelninti iki 8 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2020 m. gegužės 13 d., bausmės pabaiga – 2027 m. gegužės 15 d.

Anksčiau neteistas.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. birželio 14 d. priėmė nutarimą Nr. RV-19-1386 netaikyti nuteistajam G. C. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nuteistojo nusikalstamas elgesys yra susijęs su netinkamomis moralinėmis nuostatomis ir konkrečiomis situacijomis, kai jos pasireiškė. Pagal nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistajam būdingi antivisuomeniniai požiūriai bei neigiamas visuomenėje pripažintų vertybių vertinimas. Komisija pažymi, kad asmuo deda pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką nuostatų srityje, tačiau išlieka kaltės nepripažinimo faktas. Nuteistasis įstaigos vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, laisvės atėmimo bausmę atliek atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, yra skatintas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Be to, sprendžiant ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, yra vertinamas nuteistojo elgesys viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, taip pat atsižvelgiama ar asmuo vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, tik įvertinus šių duomenų visumą galima pagrįstai konstatuoti, jog yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Ir nors šiuo atveju nuteistasis yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertintina kaip žema, tai dar nėra absoliutūs pagrindai lygtinio paleidimo taikymui, kaip jau minėta aukščiau, teismas privalo įvertinti visas teigiamai bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis yra tiek pozityvus, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis, atlikus nuteistojo G. C. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta žema rizika, tačiau be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galimą, nuteistojo elgesyje vyrauja aktualūs ir turintys reikšmės nusikalstamo elgesio raiškai dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Šių veiksnių egzistavimas nuteistojo elgesyje, net ir atsižvelgus į visus jo skunde nurodytus, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, dar neleidžia spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Juo labiau, kad teismui pateiktoje Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad nuteistasis dar negeba pilnai įvertinti savo elgesio pasekmių, taigi šią sritį dar labai svarbu koreguoti, atliekant laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, siekiant tolimesnės teigiamos reintegracijos visuomenėje.

Pritartina skundžiamame Komisijos nutarime padarytoms išvadoms dėl lygtinio paleidimo netaikymo, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nepripažįsta kaltės. Nors ši aplinkybė jau buvo įvertinta teismui apkaltinamuoju nuosprendžiu skiriant bausmę, tačiau į ją visiškai neatsižvelgti, ir kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, nėra pagrindo. Iš tiesų, bylos duomenys atskleidžia, kad nuteistasis nepripažįsta savo kaltės, nors ji yra pilnai įrodyta teisminio proceso metu, kas leidžia spręsti, kad nuteistasis yra linkęs pateisinti nusikalstamą veikimą, jį, vertindamas per asmeninę prizmę, nevertina kaip nusikalstamo ar priešiško galiojantiems įstatymams, kas teismui neleidžia spręsti, jog šiuo metu nuteistasis paleistas lygtinai jau gebės savo elgesį vertinti kaip teisėtą ar neteisėtą ir ar jau gebės susidūręs su specifiniais sunkumais elgtis vadovaujantis įstatymais, o ne savo vidiniu įsitikinimu, paremtu nusikalstamo elgesio pateisinimu. Visa tai atskleidžia, jog nuteistasis dar negeba tinkamai koreguoti savo probleminių sričių susijusių su nuostatomis, kurios yra itin svarbios siekiant teigiamos nusikalstamo elgesio korekcijos, ir elgesio, kuris būtų paremtas įstatymų laikymusi. Šiuo metu, vis dar vyraujančios nuteistojo neigiamos nuostatos, kritiniai momentai mąstyme ir elgesyje, susiję su netinkamai problemų sprendimo būdais, dar neleidžia spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymas šiuo metu jau būtų aktualus.

Nors sutiktina su nuteistojo skunde nurodytomis teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybės, o būtent tai, kad nuteistasis yra 4 kartus skatintas, drausmine tvarka nebaustas, turi pastovią gyvenamąją vietą, trumpalaikių išvykų metu pažeidimų nefiksuota, turi pastovų darbą, palaiko stiprius ir artimus socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau šių duomenų kaip išskirtinių, leidžiančių taikyti lygtinį paleidimą, teismas nevertina. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis pastovią gyvenamąją vietą turėjo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, kaip ir pasižymėjo pastovia darbine veikla, tačiau šios aplinkybės nuteistojo nesulaikė ir neapsaugojo nuo nusikaltimų padarymo. Pažymėtina, kad teigiamas nuteistojo elgesio pokytis jau buvo įvertintas įkalinimo įstaigos administracijos, kadangi nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka Kauno pusiaukelės namuose, tai yra tokioje vietoje, kurioje nuteistam asmeniui suteikiama išskirtinai daug paslaugų susijusių su saviugda, prasmingu laisvalaikiu ir pan., kas neabejotinai turėtų būti paskata nuteistajam koreguoti savo nusikalstamą elgesį išimtinai teigiama linkme. Tuo tarpu tik ilgalaikis, nuoseklus ir teigiamas nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje, gali sudaryti pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, nustatant visas sąlygas lygtinio paleidimo taikymui.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, G. C. neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo G. C. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Kauno kalėjime 2024 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. RV-19-1386 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo G. C. skundą, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Kauno kalėjime 2024 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. RV-19-1386 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.