Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Byla Nr. 1S-258-165/2017 (S) Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00029-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2.

2017 m. rugpjūčio 30 d.

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Poškaus, Egidijos Tamošiūnienės ir Elenos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo N. T. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria kaltinamajam N. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2017 m. rugpjūčio 5 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. T. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija), BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 266 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad 2005 metais dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti ir įgyti didelę įtaką Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovams, iš anksto susitarė su S. V., A. P. ir D. P. bendrai neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų kiekiais, užsiimti jų kontrabanda, bendrai daryti kitus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, organizavo (įkūrė) šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą („a.“), kurio vadovu nuo 2005 metų iki 2014 metų buvo S. V., įtraukė į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą kitus asmenis, nurodytus kaltinamajame akte, pasitelkė bendrai nusikalstamai veiklai – atskiriems nusikaltimams daryti – nusikalstamam susivienijimui nepriklausiusius asmenis, nurodytus kaltinamajame akte. Nuo 2005 metų iki 2014 metų dalyvaudamas šio ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje N. T. su S. V., D. P., A. P., A. R., T. P., D. Č., K. L., V. V., V. Š., A. P., R. V., D. R., neturėdamas leidimo, įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, kuriuos panaudojo ir planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose:

N. T. neteisėtai disponavo labai dideliu – 495,207 l pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako BMK kiekiu, pasikėsino gabenti šį BMK iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.Taip pat, N. T. neteisėtai disponavo labai dideliu – 16 – 20 kg kokaino kiekiu, gabeno šį kokainą iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę ir neteisėtai kokainą platino Jungtinėje Karalystėje.Taip pat, N. T. neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 600 l BMK kiekį, neteisėtai gabeno šį BMK iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, taip pat šį BMK realizavo Nyderlandų Karalystėje.Taip pat, N. T. neteisėtai įgijo labai didelį – ne mažiau kaip 566,10 l BMK kiekį, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, turėdamas tikslą realizuoti Nyderlandų Karalystėje.Taip pat, N. T. neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 290 l BMK kiekį, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir realizavo Nyderlandų Karalystėje.Taip pat, N. T. neteisėtai įgijo labai didelį – ne mažiau kaip 174 kg kokaino kiekį, jį gabeno ir laikė Ispanijos Karalystėje, neteisėtai kokainą gabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę bei Rusijos Federaciją, neteisėti kokainą platino Jungtinėje Karalystėje ir R. F..Taip pat, N. T. neteisėtai įgijo labai didelį – 45,85 kg kokaino kiekį Brazilijos Federacinėje Respublikoje, šį kokainą gabeno iš Pietų Amerikos į Ispanijos Karalystę, kokainą laikė Ispanijos Karalystėje, turėdamas tikslą neteisėtai pergabenti iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę, iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę ir ten neteisėtai kokainą platinti.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka N. T. buvo sulaikytas 2013 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartimi N. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartimi N. T. kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeista į švelnesnes kardomąsias priemones: užstatą (30 000,00 Eur), dokumentų paėmimą, intensyvią priežiūrą. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį panaikino ir N. T. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kaltinamojo sulaikymo dienos. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi kaltinamajam N. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2017 m. rugpjūčio 5 d., teismui nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo pagrindus bei konstatavus, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.Kaltinamojo N. T. gynėja advokatė I. Botyrienė skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartį panaikinti ir taikyti kaltinamajam švelnesnes kardomąsias priemones – 30 000 Eur užstatą, kuris yra įmokėtas į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą, ir intensyvią priežiūrą, įpareigojant N. T. visą laiką būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus laiką, reikalingą dalyvauti teismo posėdžiuose, nuvykti į gydymo įstaigą ir vykdyti darbines funkcijas.Kaltinamojo gynėja skunde nurodo, kad suėmimas kaltinamajam N. T. yra taikomas nepateisinamai ilgą laiką, o žemesnės instancijos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam nevisapusiškai patikrino tolimesnio šios kardomosios priemonės taikymo pagrįstumą ir būtinumą. Kaltinamojo gynėja skunde teigia, jog suėmimas turėtų atlikti kardomąją funkciją, tačiau kaltinamojo laikymas kalėjimo režimu ilgą laiką rodo, jog suėmimas yra įgijęs baudžiamąjį pobūdį ir yra naudojamas būtent taip, kad pakeistų kaltinamajam galimai gręsiančią bausmę. Skunde pabrėžiama, jog pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką suėmimas turėtų būti taikomas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios šioje byloje nebuvo nustatytos. Nurodoma, kad žemesnės instancijos teismas nesivadovavo ir Lietuvos teismuose formuojama praktika, pagal kurią labai ilgas suėmimo terminas pats savaime sudaro pagrindą griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę. Kaltinamojo N. T. gynėja remdamasi EŽTT išaiškinimu sprendime Lisovskij prieš Lietuvą, teigia, jog teismas turi laikytis „deramo stropumo“ reikalavimo ir įvardyti išskirtines aplinkybes, kurios pateisina ilgą kaltinamojo suėmimo trukmę.Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.Kaltinamojo N. T. gynėjos skundas netenkintinas.Skundžiama apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Žemesnės instancijos teismas tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121 ir 122 straipsnių normų, nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai konstatavo, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis N. T. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti liudytojų (V. V., A. P. ir kt.) parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokoluose, daiktų apžiūros protokoluose, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, specialistų išvadose, kratų protokoluose, telefoninių pokalbių išklotinėse, užsienio valstybių teisėsaugos institucijų pateiktoje informacijoje bei kitoje bylos medžiagoje. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomosios priemonės taikymo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. N. T. kaltinamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes, taip pat ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos (BK 249 straipsnio 3 dalis). Nors galimai padarytų nusikaltimų sunkumas ir gręsianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ypatingai tuo atveju, kai kitos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija tokių aplinkybių nenustatė. Iš bylos duomenų matyti, jog N. T. anksčiau buvo teistas, turi šeimą, gyvenamąją vietą, tačiau iki suėmimo nedirbo. Šioje baudžiamojoje byloje N. T. yra kaltinamas tuo, jog buvo vienas iš šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo įkūrėjų (organizatorių), dalyvavęs šio nusikalstamo susivienijimo veikloje. Jam pareikšti kaltinimai susiję su neteistu didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu, kontrabanda per skirtingas užsienio valstybes, o tai rodo ne tik itin aukštą kaltinamojo bei jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, tačiau taip pat leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis turi ryšių užsienyje. Dėl paminėtos priežasties teisėjų kolegija sprendžia, jog kaltinamasis nėra susaistytas stipriais socialiniais ryšiais ir sutinka su žemesnės instancijos teismo išvada, jog išėjęs į laisvę ir siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, jis galėtų bandyti bėgti ar slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.Klaipėdos apygardos teismas skundžiama nutartimi suėmimo terminą kaltinamajam pratęsė taip pat nustatęs, jog neišnyko BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. N. T. inkriminuojami nusikaltimai į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą sąrašą patenka. Remiantis susiklosčiusia teismų praktika, pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.Kaip jau minėta, kaltinamasis anksčiau buvo teistas, šioje byloje kaltinamas įkūręs (organizavęs) šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, kurio planuotos ir galimai įvykdytos nusikalstamos veikos apėmė net keleto skirtingų užsienio valstybių teritorijas. Nusikalstamų veikų, kurias galimai darė nusikalstamo susivienijimo nariai pobūdis leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, galimai siekė tokiu būdu užsidirbti pragyvenimui, šią aplinkybę pagrindžia ir jam inkriminuojamas vieno iš nusikalstamo susivienijimo įkūrėjų (organizatorių) vaidmuo. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija pritaria Klaipėdos apygardos teismo išvadai, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo skyrimo (suėmimo termino pratęsimo) pagrindas kaltinamajam taip pat nėra išnykęs. Kaltinamojo N. T. gynėja skunde iš esmės nurodo, jog kaltinamajam taikomo suėmimo trukmė yra nepateisinama ir tolesnis šios kardomosios priemonės taikymas kaltinamajam prieštarauja nacionalinių teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamai praktikai. Kaltinamojo gynėjos skunde nurodoma, jog suėmimas N. T. tęsiamas remiantis iš esmės identiškais argumentais, kaip ir ankstesnėse teismų nutartyse ir tai rodo, kad teismas pratęsdamas suėmimo terminą bylos aplinkybes vertino nepakankamai kruopščiai, tačiau teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka. Vien tai, kad nutartys, kuriomis tęsiamas suėmimo terminas kaltinamajam yra argumentuojamos panašiais ar tapačiais argumentais, dar nereiškia, kad teismo padarytos išvados dėl būtinybės tęsti kaltinamajam suėmimo terminą, yra nepagrįstos ir padarytos neįsigilinus į bylos aplinkybes. Teismo argumentacija gali sutapti tuo atveju, jei byloje sprendžiami tie patys, kaip ir priimant ankstesnes nutartis, klausimai, nepaaiškėjo naujos, ankstesnes teismo išvadas galinčios pakeisti aplinkybės. Šiuo konkrečiu atveju, žemesnės instancijos teismas laikėsi pagal EŽTT formuojamą praktiką jam keliamo „deramo stropumo“ reikalavimo, visapusiškai ir kruopščiai išanalizavo baudžiamosios bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog ilgas kaltinamajam taikomo suėmimo terminas yra pateisinamas ir tolesnis šios kardomosios priemonės taikymas yra būtinas siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog nagrinėjama baudžiamoji byla yra ypatingai sudėtinga, joje yra vienuolika kaltinamųjų, byloje buvo reikalinga apklausti daug liudytojų, atlikti kitokių tyrimo veiksmų, įrodymai buvo renkami ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse, byla yra didelės apimties (150 tomų). Kaip matyti iš Teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) pateikiamos informacijos, bylos nagrinėjimas teisme vyksta ilgiau kaip trejus metus, tačiau atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį šis terminas savaime nėra nepagrįstas. Įvertinusi tarp teismo posėdžių daromų pertraukų trukmę, jų kiekį, teismo pastangas užtikrinti sklandžią bylos nagrinėjimo teisme eigą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių – reikalingų proceso veiksmų atlikimo, proceso dalyvių nedalyvavimo teismo posėdžiuose tiek dėl pateisinamų, tiek ir dėl nepateisinamų priežasčių, proceso dalyvių ir teismo užimtumo. Kaip matyti iš proceso eigos, apygardos teismas ėmėsi būtinų priemonių (skyrė baudas, atvesdinimą, taikė kitas priemones), kad byla būtų išnagrinėta per trumpiausią terminą. Dėl šių priežasčių ilgas bylos nagrinėjimo teisme procesas nepaneigia kaltinamajam taikomo suėmimo termino trukmės teisėtumo.EŽTT savo sprendimuose taip pat yra nurodęs, jog ilgai suėmimo trukmei pateisinti paprastai turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės. Šioje byloje tokias išskirtines aplinkybes sudaro paties kaltinamojo pavojingumas, jam inkriminuojamas vaidmuo galimai padarytose nusikalstamose veikose, inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis, pavojingumas, mastas – kaip jau minėta, N. T. yra kaltinamas įkūręs (organizavęs) šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, galimai planavusį ir dariusį sunkius ir labai sunkius, nukreiptus į labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nusikaltimus keleto valstybių teritorijose. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teismui imtis reikiamų priemonių, kad būtų apgintas visuomenės interesas, jog toks, galimai labai pavojingas asmuo būtų izoliuotas nuo visuomenės ir neturėtų galimybės daryti naujų nusikalstamų veikų, nekliudytų bylos nagrinėjimui teisme, įrodymų byloje ištyrimui. Pažymėtina, jog tokia išvada neprieštarauja teismų formuojamai praktikai, pagal kurią besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Pažymėtina, kad kaltinamajam N. T. taikoma kardomoji priemonė iš tikrųjų varžo jo teises bei laisves, tačiau, teisėjų kolegija nesutinka, kad suėmimo trukmė bei sąlygos, kuriomis kaltinamasis yra laikomas, sudaro prielaidas teigti, kad kaltinamasis atlieka bausmę. Suėmimo trukmė kiekvienoje byloje nustatoma atskirai pagal joje nustatytas aplinkybes. Šioje byloje nustatytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo, kaltinamojo proceso teisių, ir nenukrypstant nuo nacionalinių, tarptautinių teismų formuojamos praktikos. Kaltinamajam taikomo suėmimo trukmė neviršija BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatytos maksimalios suėmimo trukmės, suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai ir sąlygos nėra išnykę, taip pat nėra išnykusi būtinybė byloje apginti viešąjį interesą. Kaltinamojo gynėjos skunde nurodytomis ir prašomomis taikyti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai šiuo metu negali būti pasiekti, todėl N. T. apygardos teismo skundžiama nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi kaltinamajam N. T. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 5 d.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.