Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rūta Mickevičienė, sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2015 m. sausio 22 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje T. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad jis, nuo 2005 m. dėl savanaudiškų paskatų siekdamas nusikalstamai praturtėti, tapo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo („agurkinių“) dalyviu, kurio vadovu nuo 2005 m. iki 2014 m. buvo S. V. ir kuris buvo įkurtas (organizuotas) 2005 m. S. V., N. T., A. P. ir D. P. dėl savanaudiškų paskatų siekiant nusikalstamai praturtėti ir įgyti didelę įtaką prieš Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovus, iš anksto susitarus bendrai neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų kiekiais, užsiimti jų kontrabanda, bendrai daryti kitus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, nuo 2005 m. iki 2014 m. kartu su nusikalstamam susivienijimui priklausiusiais, taip pat nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje; be to, tuo, kad neturėdamas leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, kuriuos panaudojo ir planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose; dar ir tuo, kad nuo 2005 m. iki 2014 m., dalyvaudamas „agurkinių“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su kitais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviais ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais asmenimis organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (BMK), įvairių kitų narkotinių medžiagų įgijimą ir gabenimą kontrabandos būdu iš vienos valstybės į kitą bei jų platinimą.

Kaltinamasis T. P. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu 2013 m. sausio 22 d. buvo sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartimi T. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis teismų nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo T. P. gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam T. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams įvykdė realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą, teisingumą. Teismas teisingai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, nepažeidė nei BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių normų, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nei BPK, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Žemesnės instancijos teismas nutartyje pagrįstai konstatavo, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis T. P. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nes šią teismo išvadą pagrindžia bylos duomenys: kitų kaltinamųjų (D. R. ir kt.), liudytojų (L. P., A. Ž. ir kt.) parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, automobilio ir jame esančių daiktų apžiūros, kratų protokolai, specialistų išvados, taikant procesines prievartos priemones gauti duomenys, užsienio teisėsaugos institucijų pateikta medžiaga bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Pratęsiant suėmimo terminą, byloje esantys duomenys dėl asmeniui inkriminuojamų veikų vertinami tiek, kiek jie susiję su suėmimo taikymo (pratęsimo) pagrindų ir sąlygų nustatymu. Pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant galutinį teismo procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nurodytus duomenis ir spręsdamas klausimą dėl T. P. suėmimo pratęsimo, nepažeidė BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Apygardos teismas padarė teisingą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai.

Nors įstatymo leidėjas BPK 122 straipsnio 2 dalyje aiškiai nėra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (termino pratęsimo) atsižvelgtina į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, tačiau pažymėtina, jog pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Be abejonės, gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu. T. P. kaltinamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, už kurių padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs tik su laisvės atėmimu susijusias griežtas bausmes. Kita vertus, byloje yra ir kitokių aplinkybių, pagrindžiančių manymą, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Priešingai nei nurodo kaltinamojo gynėjas, T. P. iki sulaikymo niekur nedirbo, neturėjo pastovaus pragyvenimo šaltinio, nors yra darbingo amžiaus. Be to, bylos duomenimis T. P. anksčiau yra ne kartą teistas ir ši aplinkybė jį apibūdina kaip asmenybę, linkusią nusikalsti. Todėl aptartų aplinkybių visuma apeliacinės instancijos teismui leidžia konstatuoti, kad žemesnės instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, jog T. P., siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 2 ir 8 dalys).

Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. T. P. inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikalstamų veikų sąraše. Kaip minėta, T. P. anksčiau yra teistas, iki sulaikymo nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Kaltinamajam inkriminuojamos veikos galbūt yra padarytos jam dalyvaujant šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, t. y. pačios pavojingiausios bendrininkavimo formos veikloje, veikusio ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. Be kita ko, T. P. kaltinamas galbūt disponavęs labai dideliu kiekiu įvairių narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, gerai iš anksto suplanuotos, o kaltinamojo vaidmuo nebuvo antraeilis – galbūt jis buvo vienas iš nusikalstamo susivienijimo organizatorių ir (ar) vadovų, inkriminuojamas veikas jis galbūt padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti lėšų pragyventi. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, ypatingai atsižvelgęs į T. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, mastą, kiekį, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sulaikymo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamajam T. P. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą T. P. į laisvę ir skirti jam kardomąją priemonę – užstatą ar kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą.

Pabrėžtina, kad, kiek ilgai kardomoji priemonė turi būti taikoma, kada ji gali būti griežtinama, švelninama ir (ar) jos taikymas praranda tikslingumą, teismas vertina kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas konkrečias aplinkybes. Apygardos teismas pagrįstai vertino, kad ši baudžiamoji byla yra ypatingai sudėtinga (kaltinimai pareikšti 13 kaltinamiesiems, labai daug liudytojų), didelės apimties (bylą sudaro 116 tomų), byla perduota teismui ir paskirta nagrinėti teisiamuosiuose posėdžiuose (iki 2015 m. liepos 15 d.). Teismas privalo užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pabėgus ir / ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas, o, kaip žinia, bylą nagrinėjantis teismas privalo užtikrinti, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką (BPK 44 straipsnio 5 dalis).

Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai varžo T. P. teises bei laisves, tačiau šioje baudžiamojoje byloje teigti, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą ir (ar) proceso teises, nėra pagrindo. Suimtojo gynėjo teiginiai apie galintį užsitęsti bylos nagrinėjimą teisme dėl bylos sudėtingumo ir apimties, yra prielaidų pobūdžio ir nekeičia teismo išvadų, nustatant suėmimo termino pratęsimo pagrindus ir sąlygas. Nepaisant to, kad kaltinamasis yra suimtas iš tiesų ilgą laiką, t. y. šiek tiek daugiau nei 2 metus, o, kaip nurodyta pirmiau, gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau aptariamu atveju anksčiau ištirtų duomenų visuma pagrindžia, jog T. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas adekvati jo tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, sunkumui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Kita vertus, maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas bylos nagrinėjimo teisme stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatyme, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose nėra konkrečiai apibrėžtas, o viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis yra neabejotinai svarbesnis, suteikiantis pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Skunde dėstomos aplinkybės, susijusios su kaltinamojo šeimine padėtimi, kad kaltinamasis neatliko jokių veiksmų, kurie kokiu nors būdu trukdytų procesui, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios, kaip konstatuota anksčiau, pagrįstos bylos duomenimis. Kitokia kaltinamojo gynėjo nuomonė bei duomenų vertinimas, negali būti pripažįstami pakankamu pagrindu naikinti ir (ar) pakeisti apskųstą teisėtą nutartį.

Skunde aptariama kaltinamojo sveikatos būklė, nepagrįsta jokiais bylos duomenimis, kurie patvirtintų, kad kaltinamojo sveikatos sutrikimai gali pašalinti aplinkybes, kurias nustačius taikytina pati griežčiausia kardomoji priemonė ar, iškilus būtinybei, medicinos pagalba nebus (nebuvo) suteikta Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir (ar) valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo T. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą atmesti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.