Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Kęstučio Jucio,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo N. T. gynėjos advokatės I. B. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutarties, kuria kaltinamajam N. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2016 m. sausio 22 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. T. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija), BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 266 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad 2005 m. dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti ir įgyti didelę įtaką Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovams, iš anksto susitaręs su S. V., A. P. ir D. P. bendrai neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų kiekiais, užsiimti jų kontrabanda, bendrai daryti kitus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, organizavo (įkūrė) šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą („agurkinių“), kurio vadovu nuo 2005 m. iki 2014 m. buvo S. V., įtraukė į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą kitus asmenis, nurodytus kaltinamajame akte, pasitelkė bendrai nusikalstamai veiklai – atskiriems nusikaltimams daryti – nusikalstamam susivienijimui nepriklausiusius asmenis. Nuo 2005 m. iki 2014 m. dalyvaudamas šio ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje N. T. su S. V., D. P., A. P., A. R., T. P., D. Č., K. L., V. V., V. Š., A. P., R. V., D. R., neturėdamas leidimo, įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, kuriuos panaudojo ir planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose:

N. T. neteisėtai disponavo labai dideliu – 495,207 litrų pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako BMK (toliau – BMK) kiekiu, pasikėsino gabenti šį BMK iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

Be to, N. T. neteisėtai disponavo labai dideliu – 16-20 kg kokaino kiekiu, gabeno šį kokainą iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę ir neteisėtai kokainą platino Jungtinėje Karalystėje.

Taip pat, N. T. neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 600 litrų BMK kiekį, neteisėtai gabeno šį BMK iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, taip pat šį BMK realizavo Nyderlandų Karalystėje.

Taip pat, N. T. neteisėtai įgijo labai didelį – ne mažiau kaip 566,1 litrų BMK kiekį, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tikslu realizuoti Nyderlandų Karalystėje.

N. T. neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 290 litrų BMK kiekį, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir realizavo Nyderlandų Karalystėje.

N. T. neteisėtai įgijo labai didelį – ne mažiau kaip 174 kg kokaino kiekį, jį gabeno ir laikė Ispanijos Karalystėje, neteisėtai kokainą gabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę bei Rusijos Federaciją, neteisėti kokainą platino Jungtinėje Karalystėje ir Rusijos Federacijoje.

N. T. neteisėtai įgijo labai didelį – 45,85 kg kokaino kiekį Brazilijos Federacinėje Respublikoje, šį kokainą gabeno iš Pietų Amerikos į Ispanijos Karalystę, kokainą laikė Ispanijos Karalystėje su tikslu neteisėtai pergabenti iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę, iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę ir ten neteisėtai kokainą platinti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka N. T. sulaikytas 2013 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartimi N. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis. 2014 m. liepos 21 d. baudžiamąją bylą kartu su kaltinamuoju aktu perdavus Klaipėdos apygardos teismui, suėmimo terminas buvo tęsiamas Klaipėdos apygardos teismo nutartimis.

Skunde gynėja atkreipia dėmesį į tai, kad pagal nacionaliniuose teismuose formuojamą praktiką ilgas suėmimo terminas pats savaime sudaro pagrindą griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę. Tačiau skundžiamą nutartį priėmęs teismas į šią teismų praktiką neatsižvelgė ir jos neįvertino.

Be to, skunde nurodoma, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas ir už ją numatytos bausmės griežtumas negali būti objektyviu ir pakankamu pagrindu kaltinamąjį laikyti suimtą neribotą laiką, nors baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme. Pirmosios instancijos teismas neįvertino skunde nurodomų aplinkybių, kad N. T. yra susaistytas tvirtais socialiniai ryšiais su Lietuvos Respublika (turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, augina du nepilnamečius vaikus, jo motinai reikalinga nuolatinė priežiūra). Skundžiamos nutarties išvada, kad kaltinamasis, paleistas iš suėmimo, gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus, pagrįsta prielaidomis.

Prokuroras prašo kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo N. T. gynėjos advokatės I. B. skundas atmetamas.

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam N. T., nepažeidė BPK 119, BPK 121, BPK 122, BPK 127 straipsnių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų.

BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) bei tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Taip pat suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas, nustačius bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.

Sąlygos pratęsti kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą šioje byloje yra, nes jis yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys, t. y. kaltinamųjų, liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką, kratos, įvykio vietos, daiktų apžiūrų, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose, specialistų išvadose, telefoninių pokalbių išklotinėse, užsienio teisėsaugos institucijų pateiktoje medžiagoje užfiksuoti ir kiti kaltinamajame akte nurodyti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis N. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumo, byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami. Tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje.

Kaltinamajam N. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytai „kitų aplinkybių“ sąvokai.

N. T. yra kaltinamas apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes, taip pat ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Nors nusikaltimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai įvertino ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kad N. T. nesieja pakankamai tvirti socialiniai ryšiai (nedirbo), praeityje teistas, turi ryšių užsienyje. Todėl visuma nurodytų aplinkybių leidžia pagrįstai teigti, kad šį BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam N. T., pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą. Byloje nustatyta, kad N. T. kaltinamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą. Nusikaltimai, kurių padarymu N. T. yra kaltinamas, buvo ne atsitiktiniai, o iš anksto suplanuoti bei gerai organizuoti (N. T. kaltinamas nusikalstamų veikų, susijusių su ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis nusikalstamo susivienijimo organizavimu ir dalyvavimu jo veikloje, neteisėtu labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (BMK), įvairių kitų narkotinių medžiagų įgijimu ir gabenimu kontrabandos būdu iš vienos valstybės į kitą bei jų platinimu, padarymu). Be to, nusikalstami veiksmai truko ilgą laiką ir buvo atlikti bendrininkaujant pačia sudėtingiausia bei pavojingiausia bendrininkavimo forma – nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, sudėtyje. Todėl įvertinus galimai kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei jo vaidmenį, atsižvelgus į aplinkybę, kad kaltinamasis praeityje niekur nedirbo, pagrįstai manytina, jog iš daromų nusikalstamų veikų galbūt siekė gauti piniginių lėšų pragyvenimui. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad kaltinamasis praeityje teistas.

Apeliacinio teismo nuomone, šios nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veikų darymo sistemingumas, susiformavusios kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, N. T. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Atkreiptinas gynėjos dėmesys į tai, kad skunde pateikti iš esmės tie patys argumentai, kurie jau buvo išnagrinėti Lietuvos apeliaciniame teisme pagal ankstesnį kaltinamojo gynėjos skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo N. T., todėl netikslinga dar kartą analizuoti šių argumentų ir kartoti ankstesnėje nutartyje išdėstytus motyvus. Teisėjų kolegija sutinka su Lietuvos apeliacinio teismo, nagrinėjusio kaltinamojo gynėjos skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo N. T., ankstesnėje nutartyje padaryta išvada, kad šioje baudžiamojoje byloje išskirtinės priežastys, pateisinančios ilgalaikį kaltinamojo kalinimą, yra N. T. asmenybės pavojingumas ir inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, jų intensyvumas Be to, kaltinamojo gynėja šiame skunde naujų ir įtikinamų argumentų, kurie paneigtų teismo nurodytus suėmimo termino pratęsimo pagrindus ir būtų pakankamas pagrindas panaikinti griežčiausią kardomąją priemonę, nenurodo. Skundą nagrinėjantis teismas dar kartą pažymi, kad skunde nurodomos aplinkybės, apibūdinančios kaltinamojo asmenybę ir jo socialinę aplinką, nėra pakankamos kardomosios priemonės – suėmimo taikymo kaltinamajam N. T. panaikinimui.

Šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme, todėl teismas neprivalo vadovautis BPK 127 straipsnyje numatytomis nuostatomis (BPK 127 straipsnio 9 dalis), išskyrus BPK 127 straipsnio 11 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Klaipėdos apygardos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, šių reikalavimų nepažeidė.

Skundo argumentai dėl kaltinamojo N. T. laikymo suėmime sąlygų, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam N. T. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei BPK nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Šiuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas neprieštarauja proporcingumo, teisėtumo principams. Todėl, priešingai nei mano kaltinamojo gynėja, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, taip pat ir taikant užstatą ir intensyvią priežiūrą, BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų šiuo metu nebus galima pasiekti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo N. T. gynėjos advokatės I. B. skundą atmesti.

Palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį, kuria kaltinamajam N. T. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.