Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro T. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam G. C. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka G. C., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7 straipsnio 12 punktą, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 5 dalies 2 punktu, 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir skirta 4 metai laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pakeistas 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendis, veikos perkvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7 straipsnio 13 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 249 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalimis bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – 9 metai laisvės atėmimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi bausmė sumažinta, paskirta galutinė bausmė – 8 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2020 m. gegužės 13 d., pabaiga – 2027 m. gegužės 17 d.

Anksčiau teismo teistas, teistumas išnykęs.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gegužės 26 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam G. C. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nėra baustas drausminę tvarka, du kartus skatintas, už gerą elgesį ir dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko. Asmuo turi gerus bendravimo įgūdžius, sudaro išlaikyto kultūringo žmogaus įspūdį. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras T. B. skundžia Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą ir prašo šį nutarimą panaikinti. Skundas motyvuotas tuo, jog komisija taikydama nuteistajam G. C. lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos, neįvertino visų lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos lemiančių veiksnių - nuteistojo asmenybės, nusikaltimo, už kurį jis atlieka bausmę, pavojingumo, ankstesnių teistumų ir kita. Komisija išskirtinai atsižvelgė vien į nuteistąjį teigiamai apibūdinančius duomenis pataisos įstaigoje, tačiau šiuo atveju teigiamai charakterizuojančių duomenų nepakanka konstatuoti, kad nuteistojo G. C. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti paleidus jį lygtinai iš įkalinimo įstaigos. Vien tik nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš įkalinimo įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, todėl prokuroro vertinimu daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų, pasirinkti tinkamus elgesio modelius ir nenusikalsti, dar negalima. Šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, nebūtų pasiekta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Komisija yra pripažinusi, kad G. C. dėl padaryto nusikaltimo kaltu neprisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog kaltinamajame akte yra surašyti kaltinimai, kurių jis nepadarė. Be to, remiantis susiformavusia teismų praktika, sprendimas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, priimamas įvertinus bylos duomenų visumą, t. y. ne iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kita.

Teisme gautas nuteistojo atsiliepimas į prokuroro skundą, kuriuo prašo skundą atmesti ir palikti galioti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2023 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuteistajam G. C. taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos, viena iš jų priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos, padarymą, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistojo teigimu, iki suėmimo jo pagrindinis pajamų šaltinis buvo individualios veiklos lėšos. Tačiau, padaryto nusikaltimo pobūdis rodo, kad gaunamų pajamų nebuvo pakankamai jo materialiniams poreikiams tenkinti. Bylos duomenimis, nuteistas už nusikalstamų veikų, susijusių su siekiu greitai praturtėti, padarymą. Galima iš to spręsti, kad nuteistojo finansinė padėtis nebuvo pakankamai stabili, kadangi jo nusikaltimai susiję su materialinės naudos gavimu neteisėtais būdais. Šiuo metu nuteistasis neigia turimus finansinius įsipareigojimus. Bylos duomenimis, nusikaltimo metu nuteistasis buvo sunkių nusikalstamų veikų vykdytojas. Veikos nebuvo atsitiktinės, nusikaltimai buvo jo pasirinkto gyvenimo ir elgesio būdo pasekmė. Nuteistasis palaikė ryšius su asmenimis, kurie nevengė įsitraukti į nusikalstamas veikas. Nusikalstamos veikos buvo padarytos dėl savanaudiškų paskatų, kas rodo nepakankamą gebėjimą išvengti rizikingų situacijų bei savęs realizavimą socialiai nepriimtinais būdais. Interviu metu nuteistasis kategoriškai neigia savo dalyvavimą nusikalstamoje veikoje. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog kaltinamajame akte surašyti kaltinimai, kurių jis nepadarė, todėl jis negali prisipažinti. Pavardės, kurios yra surašytos, kad jis esą bendravo su tais vyrais, tai jis niekad su jais nebendravo, nepažinojo, niekad nedalyvavo jokiuose susirinkimuose, šventėse, nebuvo nieko bendro. Pažymėtina, kad nuteistasis, veikdamas nusikalstamo susivienijimo sudėtyje, neteisėtai disponavo labai dideliais kiekiais skysčio, kurio sudėtyje buvo labai didelis kiekis prekursoriaus BMK (trys epizodai). Nusikalstamos veikos neapsiribojo Lietuvos Respublikos teritorija, jos buvo daromos ir užsienio valstybėse. Nuteistasis pakankamai ilgą laiką - penkerius metus, dalyvavo gerai organizuoto, didele konspiracija pasižymėjusio nusikalstamo susivienijimo veikloje, buvo aktyvus dalyvis, darant nusikalstamas veikas. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis teistas pirmą kartą, jo nusikalstamas elgesys siejasi su problemų identifikacijos ir sprendimo būdų sunkumais (finansines problemas sprendė neteisėtais būdais), pasekmių nenumatymu, savikritiškumo stoka. Įsitraukęs į nusikalstamą veiką, net ir sąmoningai veikdamas, neįvertino rizikos ir neigiamų pasekmių tikimybės. Nuteistasis nesugebėjo tinkamai identifikuoti ryšio tarp turimų problemų ir jų atsiradimo priežasties. Analizuojant nuteistojo dabartinį mąstymą ir elgesį, galima teigti, kad struktūruotoje aplinkoje nuteistasis gali susikoncentruoti į konstruktyvią veiklą, elgtis disciplinuotai. Tačiau jo nusikalstamas elgesys susijęs su netinkamomis moralinėmis nuostatomis ir konkrečiomis situacijomis, kai jos pasireiškė. Pagal nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistajam būdingi antivisuomeniniai požiūriai bei neigiamas visuomenėje pripažintų vertybių vertinimas.

Pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau taip pat nustatyta kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus bei iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gauta informacija nustatyta, kad nuteistasis laisvės atėmimo vietų įstaigoje nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, nebaustas drausmine tvarka, tačiau ir tik du kartus skatintas.

Pažymėtina, kad išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas; lėšų valdymo sunkumai; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; kriminalinių nuostatų palaikymas; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek G. C. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, G. C. neatliktos bausmės dalis (3 metai 11 mėnesių 21 diena), kai nuteistasis už trijų tyčinių nusikalstamų, iš kurių dvi priskiriamos sunkių nusikaltimų, o viena – labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, padarymą yra nuteistasis 8 metų laisvės atėmimo bausme, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis G. C. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam G. C. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – prokurorės skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam G. C. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro T. B. skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam G. C. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.