Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria teismas atsisakė patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. spalio 17 d. priimtą nutarimą Nr. LK-N-830 taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. V. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 7 straipsnio 12 punktą, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu paskirta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis dėl išteisinimo pagal BK 249 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 249 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu ir paskirta 9 metai laisvės atėmimo bausmė. Veika iš BK 7 straipsnio 12 punkto, 266 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 7 straipsnio 13 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Veika iš BK 199 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir paskirta 5 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Panaikinta dalis dėl bausmių subendrinimo ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis bei 5 dalies 1 punktu paskirta galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi pakeistas 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendis, bausmė sušvelninta – galutinė bausmė yra 8 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2020 m. gegužės 13 d., bausmės pabaiga – 2028 m. rugpjūčio 12 d.

5.7. Skundas apibendrinamas, kad teismas nenurodė aiškių faktų ir argumentų, kodėl jis negali būti paleistas iš bausmės atlikimo vietos lygtinai.

7. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82-87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkamame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

8. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Iš Socialinio tyrimo išvados (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad 2020 m. birželio 17 d., 2022 m. birželio 2 d., 2023 m. rugpjūčio 25 d., 2023 m. spalio 31 d. taikant OASys metodiką R. V. buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, o 2024 m. balandžio 8 d., 2024 m. rugsėjo 30 d., 2025 m. kovo 21 d., 2025 m. rugsėjo 18 – žema, mažėjimo tendencijas turtinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, aukštesnysis teismas neabejoja, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja IR formaliosios lygtinio paleidimo sąlygos.

9. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, nuteistojo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį ir toliau jį teigiama linkme galima keisti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės ir toks pastarojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje, vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Išnagrinėjus esamą situaciją, konstatuotina, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visas šias aplinkybes tinkamai įvertino ir jomis pagrindė savo išvadas.

11. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarbu įvertinti ne tik nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, tačiau jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, kuri apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, kriminogeninius veiksnius, nusikalstamos veikos aplinkybes bei neturi būti ignoruojami bausmei keliami tikslai ar visuomenės interesas.

Motyvuojamoji dalis

12. Iš bylos duomenų matyti, kad nors R. V. elgesyje stebimi teigiami požymiai, nuo 2024 m. balandžio 8 d. (past. – bausmė atliekama nuo 2020 m. gegužės 13 d.) nustatyta žema su žemėjimo tendencija jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad daugelyje sričių vis dar yra būtini tolesni nuteistojo tikslingi bei nuoseklūs veiksmai, o būtent – nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja gausybė dinaminių kriminogeninių veiksnių: maža motyvacija darbui; neturi darbo patirties; lėšų valdymo sunkumai; patiria emocinius sunkumus, su kuriais sunkiai tvarkosi ir kurie apsunkina kasdienį funkcionavimą; emocijų valdymo problemos; mažas atsparumas stresui; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų. Atkreiptinas dėmesys, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Pažymėtina ir tai, kad būtent dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Šiuo metu aktualiausiais kriminogeniniais veiksniais išlieka tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, nusikalstamo elgesio pateisinimas. Kaip pagrįstai nustatė apylinkės teismas, nuteistasis įvykdytas nusikalstamas veikas menkina, teigia buvęs nuteistas neteisingai, nors nurodo, jog neformalios nuteistųjų taisyklės jam nėra svarbios, tačiau iš dalies jos pritaria, o visa tai, teismo vertinimu, atskleidžia, jog nuteistasis šiuo metu dar nėra padaręs atitinkamu išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio, atsiradusius neigiamus padarinius suvokia tik per savo asmeninio patyrimo prizmę, kas reikalauja didesnės savirefleksijos ir didesnio nuteistojo įsitraukimo sprendžiant problemines sritis mąstymo ir elgesio suvokime. Be kita ko, Socialinio tyrimo išvada nustatyta ir tai, kad nuteistojo mąstymas neabejotinai turi įtakos jo impulsyvumui ir savo elgesio neįvertinimui, o taip pat, neabejotinai tai turi įtakos jo gebėjimui prisitaikyti visuomenėje, santykiui su aplinka bei aplinkiniais. Sutiktina, kad siekiant pakartotinių teisės pažeidimų prevencijos, yra svarbus nuteistojo gebėjimas identifikuoti problemas ir savęs pažinimo įgūdžių stiprinimas, todėl šiose srityse reikalingas didesnis nuteistojo įsitraukimas, ir tik ilgalaikės nuoseklios nuteistojo pastangos sudarytų pagrindą lygtinio paleidimo taikymui. Aukštesnio teismo vertinimu, nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, užsiimdamas prasminga veikla, šiuos dinaminius kriminogeninius veiksnius sistemingai ir nuosekliai toliau gali mažinti.

13. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog 2025 m. rugsėjo 17 d. vykusio pakartotinio vertinamojo pokalbio metu R. V. nurodė nepripažįstantis savo kaltės, reiškė nepasitenkinimą teismų sprendimais. Aukštesnis teismas pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo (ne) taikymo, asmens kaltės nepripažinimas vertinamas tiek, kiek tai leidžia atskleisti jo paties požiūrį į padarytą nusikaltimą. Įvertinti, ar nuteistojo progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą. Nagrinėjamu atveju nuteistojo neprisipažinimas atspindi jo požiūrį į padarytą nusikaltimą ir parodo, kad jis kol kas negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, minimizuoja atsakomybę, todėl, aukštesnio teismo vertinimu, būdamas laisvėje, jis taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų ir nesielgti tinkamai.

14. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad nuteistojo R. V. elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nėra pakankamas pripažinti, kad jis, būdamas paleistas lygtinai, pateisins jam parodytą pasitikėjimą. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2020 m. gegužės 13 d. ir beveik ketverius metus jo atžvilgiu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su žemėjimo tendencija buvo nustatyta tik 2024 m. balandžio 8 d., todėl sutiktina, kad teigiami pokyčiai nuteistojo elgesyje kol kas yra stebimi neilgą laiko tarpą. Įvertinus šių duomenų visumą, skundžiamoje nutartyje padaryta pagrįsta išvada, kad dabartiniame pataisos procese lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus.

15. Skunde akcentuojamas skundžiamoje nutartyje atkreiptas dėmesys į neatliktos bausmės dalį. Šiuo atveju pažymėtina sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Skundžiamoje nutartyje R. V. neatliktos bausmės dalį įvertinus visų kitų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste, o būtent, kad nuteistojo dedamos pastangos koreguojant savo nusikalstamą elgesį dar stebimos trumpą laiką, apylinkės teismui pagrįstai leido daryti išvadą, kad šiuo metu nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai dar nėra pasiekti.

16. Nuteistasis savo skunde svarių argumentų, dėl ko jam turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas, aukštesniam teismui nenurodė. Atsižvelgiant į skundo argumentus dėl nuteistojo sveikatos būklės sutiktina, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, gali ir privalo gauti gydymą, atliepiantį jo poreikius, o tuo tarpu Komisijos nutarimo motyvai, susiję su nuteistojo sveikatos būkle, nepatenka į lygtinio paleidimo taikymo sritį bei neatitinka šiuo institutu siekiamų tikslų.

17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis viso bausmės atlikimo laikotarpiu padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis deda pastangas mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau šiuo metu jos dar nėra pakankamai nuoseklios ir ilgalaikės, žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika kol kas nustatyta neilgą laiko tarpą. R. V. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu vis dar neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, taigi nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti apylinkės teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2025 m. lapkričio 24 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.