Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015 m. kovo 18 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje D. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 3 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 266 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 ir 11 punktus kaltinamas tuo, kad jis 2005 metais dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti ir įgyti didelę įtaką prieš Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovus, iš anksto susitaręs su S. V., N. T. ir A. P. bendrai neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų kiekiais, užsiimti jų kontrabanda, daryti kitus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, organizavo (įkūrė) šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą („agurkinių“), kurio vadovu nuo 2005 m. iki 2014 m. buvo S. V., nuo 2005 m. iki 2014 m. dalyvavo šio susivienijimo veikloje, įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą kitus asmenis; be to, tuo, kad neturėdamas leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, kuriuos panaudojo ir planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose; dar tuo, kad neteisėtai įgijo, disponavo, laikė, platino ir kontrabandos būdu gabeno labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (BMK), įvairių kitų narkotinių medžiagų iš vienos valstybės į kitą; taip pat ir tuo, kad rengėsi nužudyti A. P. dėl savanaudiškų tikslų, siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą.

D. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnį 2011 m. gegužės 9 d. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, šis terminas buvo tęsiamas. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 7 d. nutartimi D. P. taikytą kardomąją priemonę – suėmimą panaikino. Prokuroro nutarimu D. P. buvo paskirtas įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka D. P. 2013 m. sausio 22 d. vėl buvo sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams iki 2013 m. kovo 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi įtariamasis D. P. paleistas iš suėmimo. Prokuroro nutarimu jam paskirta kita kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei dokumentų paėmimas. D. P. 2013 m. gruodžio 19 d. vėl buvo laikinai sulaikytas, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2014 m. liepos 21 d. baudžiamąją bylą kartu su kaltinamuoju aktu perdavus Klaipėdos apygardos teismui, suėmimo terminas buvo tęsiamas Klaipėdos apygardos teismo nutartimis.

Gynėjo teigimu, skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, teismo argumentai formalūs ir iš esmės nepakankami pagrįsti pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimą.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 7 d. nutartyje, Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 12 d. nutartyje konstatavo, jog objektyviai neegzistuoja nei vienas būtinasis suėmimo taikymo pagrindas. Nors D. P. ir minimu laikotarpiu buvo įtariamas padaręs labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, už kuriuos buvo numatyta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, teismai, įvertinę reikšmingas aplinkybes, tokias kaip kaltinamojo šeiminė padėtis, mažamečių vaikų turėjimas, darbo ir teisėtų pajamų turėjimas, kitus socialinius ryšius, jo asmenybę apibūdinančius duomenis, padarė pagrįstą išvadą, jog vien inkriminuojamos veikos sunkumas neleidžia padaryti išvados, kad kaltinamasis gali bėgti, slėptis. Be to, buvo konstatuota, jog neegzistuoja ir kiti suėmimo taikymo pagrindai- manymas, kad kaltinamasis gali trukdyti tyrimui ar daryti naujas nusikalstamas veikas. Tai, jog šios teismų išvados buvo teisingos, kaltinamasis įrodė ir savo elgesiu ikiteisminio tyrimo metu. Nuo 2011 m. rugsėjo 7 d. iki 2013 m. sausio 22 d. ir nuo 2013 m. balandžio 12 d. iki 2013 m. gruodžio 19 d. prokuroro nutarimu jam buvo taikomos vienos švelniausių kardomųjų priemonių (rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje), prokuroras netgi nematė reikalo skirti griežtesnių kardomųjų priemonių (pvz. namų arešto, užstato). Tačiau net ir paskyrus švelnias kardomąsias priemones kaltinamasis jų sąlygų laikėsi ir nepažeidinėjo beveik du su puse metų, nuo tyrimo nepabėgo ir nesislėpė. Gynėjas pažymi, jog prokuroro leidimu 2012 m. gruodžio mėn. ir 2013 m. lapkričio mėn. jam buvo leista išvykti atostogų į Italiją, iš kur jis grįžo prokuroro nustatytu laiku. Taigi, ilgiau nei du metus kaltinamasis D. P. nesislėpė nuo tyrimo, turėdamas objektyvias galimybes tai padaryti, keliaudamas į užsienio valstybes. Visus šiuos veiksmus jis atliko žinodamas, jog yra įtariamas pagal BK 249 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, t.y. labai sunkiu nusikaltimų padarymu, už kuriuos gresia laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos. Todėl skundžiamos nutarties teiginys, jog gresiančios bausmės griežtumas gali paskatinti kaltinamąjį bėgti, slėptis, yra nepagristas.

Gynėjas taip pat nurodo, kad neaišku kokį suėmimo taikymo pagrindą pagrindžia skundžiamos nutarties teiginys, jog bylos duomenimis nustatyta, kad D. P. kaltinamas slėpęs šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, keitęs jų buvimo vietą bei rengęsis nužudyti proceso dalyvį. Tik analizuojant ankstesnes teismų nutartis ir remiantis šios nutarties teiginiu, jog teismas sprendžia, kad nėra išnykę suėmimo taikymo pagrindai, galima daryti išvadą, kad teismas šiuo vieninteliu sakiniu grindžia BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą, jog būdamas laisvėje kaltinamasis galį trukdyti procesui. Toks teismo teiginys nėra pakankamas ir tinkamas teisinis argumentas tam, kad pagrįsti pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymą, jis apsiriboja tik kaltinamajam pateiktų kaltinimų perrašymu į nutarties motyvus ir nėra pagrįstas objektyviomis bylos aplinkybėmis. Be to, atsižvelgtina į tai, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje vyko nuo 2011 m. pradžios, šiuo metu byla jau daugiau nei pusę metų yra nagrinėjama teisme, kas reiškia, kad per šį jau daugiau ketverius metus trunkantį procesą visi tyrimui reikšmingi, daiktai ir dokumentai yra surasti ir paimti. Todėl, atsižvelgiant į vykusio ikiteisminio tyrimo trukmę bei tai, kad byla jau nagrinėjama teisme šis suėmimo pratęsimo pagrindas nutartyje yra įrašytas visiškai nepagrįstai.

Skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje nurodytas suėmimo taikymo pagrindas- manymas, kad D. P. laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, yra deklaratyvus, neparemtas pakankamais faktiniais duomenimis, o grindžiamas daugiau teismo prielaidomis ir spėjimu. Šis pagrindas įstatymo normoje formuluojamas kaip spėjimas apie būsimą kaltinamojo elgesį. Siekiant bent minimaliai pagrįstai prognozuoti tikimybę, jog kaltinamasis ateityje gali daryti naujas nusikalstamas veikas byloje turi būti surinkti konkretūs duomenys apie planuojamus, rengiamus asmens nusikalstamus veiksmus ateityje. Bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamasis planuoja daryti naujas konkrečias nusikalstamas veikas. Kiekvienas nutarties teiginys turi atitikti faktines bylos aplinkybes, turi būti pagrįstas tyrimo metu nustatytais duomenimis, nutarties negalima grįsti vien tik spėjamais, objektyviomis aplinkybėmis nepagrįstais motyvais. Vien tai, jog kaltinamasis pažeidė kardomąją priemonę- neieškoti ryšių su asmenimis, išvardytais, pasižadėjime neišvykti negali pagrįsti neabejotino teiginio, kad kaltinamasis ir ateityje darys nusikalstamas veikas.

Skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje nurodoma ir tai, jog nagrinėjama byla yra itin sudėtinga, didelės apimties. Vadovaujantis imperatyviomis BPK 122 straipsnio nuostatomis, baudžiamosios bylos sudėtingumas ar didelė apimtis kaip vienas iš suėmimo skyrimo/taikymo pagrindų ir sąlygų nėra nurodytas. Remiantis teismų praktika griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo - taikymo negali nulemti nei didelė bylos apimtis, nei ypatingas bylos sudėtingumas. Priešingai, vertinant šios baudžiamosios bylos apimtį ir sudėtingumą, atsižvelgiant į suplanuotų teismo posėdžių skaičių, manytina, kad suėmimo taikymas visą šį laiką kaltinamajam D. P., kuris suėmime jau praleido labai ilgą laikotarpį, nesant byloje išskirtinių priežasčių, dėl kurių kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio bei BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms. Kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti įtariamajam D. P. taikant kitas kardomąsias priemones ar jų kompleksą.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. P. gynėjo skundas atmestinas.

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam D. P. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, nepažeidė BPK 119, 121, 122, 127, 130 straipsnių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų. Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Tokios sąlygos pratęsti kaltinamajam D. P. suėmimo terminą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes. Suėmimo termino pratęsimo sąlygos ir pagrindai jau buvo aptarti ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, nagrinėjant skundus dėl D. P. taikomo suėmimo termino pratęsimo.

Dar kartą pažymėtina, kad kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina suėmimo taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Kaip matyti iš kaltinamojo akto turinio, baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis D. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra kitų kaltinamųjų (D. R. ir kt.), liudytojų (L. P., V. V. ir kt.) parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, automobilio ir jame esančių daiktų apžiūros, kratų protokolai, specialistų išvados, taikant procesines prievartos priemones gauti duomenys, užsienio teisėsaugos institucijų pateikta informacija bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad pratęsiant kardomąją priemonę – suėmimą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Klaipėdos apygardos teismas pratęsė D. P. suėmimo terminą pagrįstai nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, t. y., esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti suėmimo taikymo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant suėmimą ar tęsiant jo terminą pakanka bent vieno iš šių pagrindų.

Suėmimo terminas D. P. pagrįstai pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu suėmimo pagrindu. Šiuo pagrindu suėmimo terminas gali būti tęsiamas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas/kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Įvertinęs tai, kad suimtajam inkriminuotos nusikalstamos veikos aprėpia BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamų nusikalstamų veikų sąrašą; kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą (D. P. kaltinamas organizavęs ir dalyvavęs šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, t. y. pačios pavojingiausios bendrininkavimo formos, veikloje), pobūdį, sunkumą (inkriminuojami nusikaltimai yra sunkūs ir labai sunkūs, už jų padarymą baudžiamasis įstatymas nustato itin griežtą atsakomybę), mastą (nusikalstamas susivienijimas veikė ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu), kiekį; nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o buvo iš anksto gerai suplanuotos ir organizuotos; inkriminuojamas veikas jis galbūt padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti lėšų pragyventi; D. P. yra anksčiau teistas, po buvimo laisvėje kaltinamajam buvo inkriminuotos naujos nusikalstamos veikos, susijusios su nusikalstamo susivienijimo narių veiksmais – neteisėtu disponavimu dideliais kiekiais įvairių narkotinių medžiagų (šios aplinkybės rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti); nesilaikė jam paskirtų švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nustatytų sąlygų; būdamas laisvėje, atliekant ikiteisminį tyrimą, galbūt ketino paslėpti šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, keisti jų buvimo vietą, rengėsi nužudyti kitą proceso dalyvį, kuris davė išsamius parodymus teisėsaugoms pareigūnams apie nusikalstamo susivienijimo veiklą (šios aplinkybės apibūdina kaltinamojo pavojingumą visuomenei), aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog aptartų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje D. P. ir toliau gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Gynėjas skunde nurodo, kad teismas D. P. suėmimą pratęsė ir kitais dviem BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais ir labai plačiai apie juos pasisako, tačiau tokie gynėjo teiginiai nepagrįsti. Iš skundžiamos nutarties matosi, kad teismas D. P. suėmimo terminą pratęsė vienu jau išanalizuotu ir pripažintu pagrįstu pagrindu – kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Kitos skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, apibūdinančios kaltinamojo asmenybę, nusikalstamų veikų sunkumą, taip pat tai, kad laikotarpiu, kol jam buvo taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, kaltinamasis galimai padarė nusikalstamas veikas, būtent patvirtina teismo nustatyto suėmimo pagrindo buvimą bei leidžia pagrįstai teigti, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai iš tiesų nebus pasiekti.

Kaltinamojo gynėjo skunde teisingai nurodoma, kad kardomoji priemonė – suėmimas D. P. taikoma jau ilgą laiką. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose (Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą; Ilijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją ir kt.) yra ne kartą yra pažymėjęs, jog atsižvelgiant į pakankamai ilgą suimtojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti tolimesnį suėmimo taikymą. Tokios priežastys kaip – suimtas kaltinamasis, būdamas piliečiu užsienio valstybės, neišduodančios savo piliečių kitų valstybių baudžiamajam persekiojimui, nepateikia patikimų garantijų, jog nepasislėps ir šaukiamas visada atvyks į teismą, kaltinamasis ilgai slapstėsi (užsienyje) arba kitaip vengė ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso, kaltinamajam inkriminuojamų veikų pobūdis, intensyvumas kaltinamojo asmenybės bruožai rodo, jog toks asmuo, būdamas laisvėje, yra ypatingai pavojingas visuomenei ir naujų nusikaltimų darymo užkardymas kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis neįmanomas ar itin apsunkintas, kai byloje yra duomenų, jog būdamas laisvėje, kaltinamasis daro poveikį kitiems proceso dalyviams, nukentėjusiesiems, liudytojams, specialistams, naikina įrodymus ar juos klastoja ir pan., gali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo tęsimą ilgą laiką. Šioje baudžiamojoje byloje išskirtinės priežastys, pateisinančios ilgalaikį kaltinamojo kalinimą, yra D. P. asmenybės pavojingumas ir inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis. Ilgą laiką kaltinamajam taikomas suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau toks suvaržymas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja nacionalinės teisės normoms.

Taip pat gynėjas skunde nurodo, kad, nors teismas nurodė, jog nagrinėjama byla yra sudėtinga ir didelės apimties, remiantis teismų praktika, griežčiausios kardomosios priemonės suėmimo taikymo negali nulemti nei didelė bylos apimtis, nei ypatingas bylos sudėtingumas. Tokie gynėjo skundo argumentai taip pat atmetami. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ši baudžiamoji byla, iš tiesų yra ypatingai sudėtinga (kaltinimai pareikšti 13 kaltinamiesiems, labai daug liudytojų), didelės apimties (bylą sudaro 120 tomų), byla perduota teismui ir paskirta nagrinėti teisiamuosiuose posėdžiuose (iki 2015 m. gruodžio 23 d.). Šios aplinkybės iš tiesų pačios savaime negali nulemti suėmimo taikymo, tačiau jos yra neatsiejamos nuo teismo pareigos užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, taip pat ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Todėl teigti, kad į paminėtas aplinkybes visiškai nereikia atsižvelgti, nėra pagrindo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas bylos nagrinėjimo teisme stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatyme, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose nėra konkrečiai apibrėžtas, o viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis yra neabejotinai svarbesnis, suteikiantis pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Gynėjo teiginiai, susiję su kaltinamojo D. P. laikymo suėmime sąlygomis Lukiškių tardymo izoliatoriuje, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas. Kita vertus, iš bylos matosi, kad šiuo metu kaltinamasis D. P. yra laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje.

Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai varžo kaltinamojo D. P. teises bei laisves, tačiau šioje baudžiamojoje byloje daryti išvadą, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą ir (ar) proceso teises, nėra pagrindo. Juolab, kaip minėta, kaltinamasis anksčiau jam taikytos švelnesnės kardomosios priemonės sąlygų nesilaikė, jas buvo pažeidęs, būdamas laisvėje rengėsi nužudyti kitą nusikalstamo susivienijimo dalyvį. Taigi nepaisant to, kad, iš tikrųjų, kaltinamasis yra suimtas ilgą laiką, o gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau aptariamu atveju anksčiau ištirtų duomenų visuma pagrindžia, jog D. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas adekvati jo tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, sunkumui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste.

Pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų taikant švelnesnes kardomąsias priemones galimybės nėra.

Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo D. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.