Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rūta Mickevičienė, sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo S. V. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2015 m. kovo 14 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje S. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 1 dalį (viena veika), 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) kaltinamas tuo, kad jis 2005–2013 metais dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti, dalyvavo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo („agurkinių“), kurio vadovu nuo 2005 m. iki 2014 m. buvo S. V. ir kuris buvo įkurtas (organizuotas) 2005 m. S. V., N. T., A. P. ir D. P. dėl savanaudiškų paskatų siekiant nusikalstamai praturtėti ir įgyti didelę įtaką prieš Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovus, iš anksto susitarus bendrai neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų kiekiais, užsiimti jų kontrabanda, bendrai daryti kitus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, veikloje kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais, nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis; be to, veikdamas savo ir nusikalstamo susivienijimo naudai, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, jį gabeno ir laikė Ispanijos Karalystėje, neteisėtai gabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę bei Rusijos Federaciją, neteisėtai platino Jungtinėje Karalystėje ir Rusijos Federacijoje; taip pat neteisėtai įgijo Brazilijos Federacinėje Respublikoje labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, jį neteisėtai gabeno iš Pietų Amerikos į Ispanijos Karalystę, neteisėtai laikė Ispanijos Karalystėje, turėdamas tikslą neteisėtai pergabenti iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę, iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę ir ten neteisėtai platinti.

Kaltinamasis S. V. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu 2013 m. rugsėjo 14 d. buvo sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 15 d. nutartimi S. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis teismų nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 25 d. nutartimi kaltinamajam S. V. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. kovo 14 d., nes konstatavo, kad nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.

Kaltinamojo gynėja skunde, nesutikdama su Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartimi, prašo ją panaikinti, paleisti kaltinamąjį į laisvę ir paskirti jam kardomąją priemonę – 14 500 Eur užstatą. Skunde gynėja, remdamasi Europos Žmogaus Teisių Teismų praktika, teigia, kad skundžiamoje nutartyje tik formaliai, grindžiant prielaidomis, nesant objektyvių duomenų, nesivadovaujant teisės aktuose įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, neatsižvelgiant į įstatyme nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, paneigiančias būtinybę S. V. taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, nurodoma, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali slėptis nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus. Gynėja tvirtina, kad aplinkybių, jog S. V. kaltinamas sunkių bei labai sunkių nusikalstamų veikų padarymu, už kurių padarymą gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, kardomosios priemonės – suėmimo terminui pratęsti pagal BK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus neužtenka, būtina įvertinti ir kitas įstatyme nustatytas aplinkybes. Gynėjos nuomone, aptariamu atveju suėmimo pratęsimo pagrindų nepatvirtina bylos sudėtingumas, didelė bylos apimtis, byloje nėra jokių duomenų apie kokius nors asmeninius S. V. ryšius užsienyje. Teismas nepagrįstai nevertino duomenų, patvirtinančių itin tvirtus kaltinamojo socialinius ir šeiminius ryšius, kurie paneigia bet kokią jo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybę: S. V. šeiminės padėties, šeimos nariams būtinos fizinės ir materialinės pagalbos, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimo, iki suėmimo pajamų gavimo iš ūkininko veiklos bei veiklos, susijusios su Europos Sąjungos lėšomis vykdomų projektų įgyvendinimu, kaltinamojo ir jo šeimos narių sunkios sveikatos būklės, kad S. V. paleidus į laisvę, jis iš karto įsidarbins vadybininku UAB „Termonamai“. Gynėja taip pat mano, kad teismas be pagrindo neatsižvelgė ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, susijusias su jo teigiamu vertinimu darbovietėje, mokymo įstaigoje, sportinėje veikloje, suėmimą vykdančioje įstaigoje. Be to, S. V. anksčiau nėra teistas. Aplinkybės, kad S. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, nepatvirtina bei negali patvirtinti skundžiamoje nutartyje paminėti duomenys, jog kaltinamojo namuose buvo rastas didelis kiekis šautuvų ir šaudmenų, nes kaltinamajam nebuvo pareikšti jokie įtarimai dėl neteisėto šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymo. Ši teismo nurodyta aplinkybė neturi jokio loginio ryšio su galima bėgimo (slėpimosi) prognoze, o rasti šautuvai ir šaudmenys buvo laikomi teisėtai. Atsižvelgusi į tai, kas pasakyta, gynėja įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (pratęsimo) klausimu, pažeidė BPK 121 straipsnio 4 dalį ir 122 straipsnio 2 dalį. Gynėja pažymi, kad S. V. suimtas laikomas kalėjimo režimo sąlygomis, darančiomis nepataisomą žalą jo fizinei ir psichinei sveikatai, jau gana ilgą laiką, todėl teismas nepagrįstai nesvarstė švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo S. V. galimybės, nors svarstant suėmimo termino pratęsimo klausimą, buvo pareikštas prašymas taikyti kardomąją priemonę – užstatą.

Teismo posėdyje kaltinamojo S. V. gynėja prašė skundą tenkinti, o prokuroras prašė jį atmesti.

Skundas netenkintinas.

Skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam S. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, įvykdė ne formalų, o realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą, teisingumą. Teismas teisingai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, nepažeidė nei BPK 119, 121, 122 straipsnių normų, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nei BPK, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Žemesnės instancijos teismas nutartyje pagrįstai konstatavo, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis S. V. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nes šią teismo išvadą pagrindžia bylos duomenys: kaltinamojo D. R., liudytojų (L. P., V. V. ir kt.) parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, kratų protokolai, specialistų išvados, taikant procesines prievartos priemones gauti duomenys, užsienio teisėsaugos institucijų pateikta bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pratęsiant suėmimo terminą, byloje esantys duomenys dėl asmeniui inkriminuojamų veikų vertinami tiek, kiek jie susiję su suėmimo taikymo (pratęsimo) pagrindų ir sąlygų nustatymu. Pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant galutinį teismo baigiamąjį aktą. Teismas, vertindamas nurodytus duomenis ir spręsdamas klausimą dėl S. V. suėmimo pratęsimo nepažeidė nekaltumo prezumpcijos principo, laikėsi BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Apygardos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai.

Įstatymo leidėjas BPK 122 straipsnio 2 dalyje aiškiai nėra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (termino pratęsimo) atsižvelgtina į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Be abejonės, sutiktina su gynėjos skundo argumentais, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu. S. V. kaltinamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, už kurių padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs tik su laisvės atėmimu susijusias griežtas bausmes. Be to, kitaip nei teigia gynėja, byloje yra ir kitokių aplinkybių, pagrindžiančių manymą, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Gynėja klaidingai skunde nurodo, kad S. V. neteistas. Bylos duomenimis S. V. anksčiau yra teistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje už 11 vagysčių ir 2 pasikėsinimus pavogti transporto priemones, dalyvaujant gaujoje ir ši aplinkybė jį apibūdina kaip asmenybę, linkusią nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio ir moralės normų, nusikalsti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir tai, kad S. V. turi ryšių užsienyje, nes tokią išvadą leidžia daryti S. V. inkriminuojamų veikų tarptautinis pobūdis, o tokia aplinkybė padidina tikimybę, kad S. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Kita vertus, S. V. iki sulaikymo niekur nedirbo, neturėjo pastovaus pragyvenimo šaltinio, nors yra darbingo amžiaus. Ši aplinkybė rodo, kad S. V. neturi tamprių ryšių su visuomene, lėšas pragyventi galbūt gaudavo nusikalstamu būdu. Taigi atsižvelgus į tai, kas pasakyta, spręstina, kad žemesnės instancijos teismas tinkamai taikė BPK 121 straipsnio 4 dalį, 122 straipsnio 2 ir 8 dalių nuostatas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, teisingai įvertino bylos aplinkybes, šios aplinkybės leido teismui prieiti prie išvados, jog kaltinamasis, siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio turimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. S. V. inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikalstamų veikų sąraše. Kaip minėta, S. V. anksčiau yra teistas, iki sulaikymo nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Kaltinamajam inkriminuojamos veikos galbūt yra padarytos jam dalyvaujant šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, t. y. pačios pavojingiausios bendrininkavimo formos, veikloje, veikusio ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. S. V. kaltinamas galbūt disponavęs labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kokaino, jo platinimu bei kontrabanda. Kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, gerai iš anksto suplanuotos, truko ilgą laiką, o kaltinamojo vaidmuo nebuvo antraeilis, jis veikė pakankamai aktyviai, inkriminuojamas veikas jis galbūt padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti lėšų pragyventi. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, ypatingai atsižvelgęs į S. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, mastą aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sulaikymo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamajam S. V. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą S. V. į laisvę ir skirti jam kardomąją priemonę – užstatą ar kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis) .

Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Ši baudžiamoji byla perduota teismui, nagrinėjama teisiamuosiuose posėdžiuose (teisiamieji posėdžiai paskirti iki 2015 m. gruodžio 23 d.). Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamajam pabėgus ir / ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas, o, kaip žinia, bylą nagrinėjantis teismas privalo užtikrinti, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką (BPK 44 straipsnio 5 dalis, 242¹ straipsnio 1 dalis). Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas iš tikrųjų varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau, įvertinus nusikaltimų, kuriais kaltinamas S. V., pobūdį, sunkumą, mastą, teigti, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą ir (ar) proceso teises, nėra pagrindo. Nepaisant to, kad kaltinamasis iš tiesų yra suimtas ilgą laiką, tačiau, aptariamu atveju, anksčiau ištirtų duomenų visuma kartu juos vertinant su šios baudžiamosios bylos apimtimi (120 tomų) bei sudėtingumu (kaltinimai pareikšti 13 asmenų, daug nukentėjusių, liudytojų), pagrindžia, jog S. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas adekvati jo tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, sunkumui, mastui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Kita vertus, maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas bylą nagrinėjant teisme nei baudžiamojo proceso įstatyme, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose nėra konkrečiai apibrėžtas, o viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą. Viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis yra neabejotinai svarbesnis, suteikiantis pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Gynėjos akcentuojamos aplinkybės, kad S. V. vedęs, turi išlaikytinių, nuolatinę gyvenamąją vietą, galimybę įsidarbinti, pareigą rūpintis artimaisiais, kuriems reikalinga pagalba dėl jų sveikatos būklės, pozityviai charakterizuojamas buvusių darbdavių, mokslo, sporto įstaigų, suėmimą vykdančios institucijos, viena vertus, iš tiesų teigiamai apibūdina kaltinamąjį, patvirtina jo pakankamai stiprius šeiminius ryšius, antra vertus, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios, kaip konstatuota pirmiau, pagrįstos bylos duomenimis. Pastebėtina, kad nurodytos aplinkybės S. V. nesulaikė nuo nusikaltimų darymo, dėl kurių jam yra pareikšti kaltinimai.

Gynėjos nurodytos aplinkybės, susijusios su neva S. V. turėtomis legaliomis pajamomis, gautomis iš ūkininko veiklos bei veiklos, susijusios su Europos Sąjungos lėšomis vykdomų projektų įgyvendinimu, yra gana prieštaringos, dėl jų patikimumo aukštesniajam teismui kyla pagrįstų abejonių, todėl jų teismas nevertina.

Skunde aptariama kaltinamojo sveikatos būklė, nepagrįsta jokiais bylos duomenimis, kurie patvirtintų, kad kaltinamojo sveikatos sutrikimai gali pašalinti aplinkybes, kurias nustačius taikytina pati griežčiausia kardomoji priemonė ar, iškilus būtinybei, medicinos pagalba nebus (nebuvo) suteikta Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir (ar) valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, susijusi su kaltinamojo namuose rastais legaliai laikytais šautuvais ir šaudmenimis, nagrinėjamos bylos kontekste iš tikrųjų nepatvirtina kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindų buvimo, tačiau ši aplinkybė savaime nedaro pačios nutarties nepagrįsta.

Vien tai, kad žemesnės instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau S. V. ir jo gynėjai, nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė suėmimo termino pratęsimo klausimą ir nesuteikia pagrindo naikinti apskųstą teisėtą nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo S. V. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės skundą atmesti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.