Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Laima Lubauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir (duomenys neskelbtini) kalėjimas), nuteistas:

1. 2015 m. balandžio 16 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė 12 metų laisvės atėmimo bausmė;

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Skunde nuteistasis aptaria teismų praktiką, susijusią su lygtinio paleidimo institutu bei remiasi moksliniais darbais. Tačiau nuteistasis išdėsto bendrojo pobūdžio argumentus, kurie negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju reikšmingos būtent šio nuteistojo lygtinio paleidimo klausimui spręsti.

Taip pat skunde nuteistasis nurodė, jog Komisijos skirtas rekomendacijas vykdė, tačiau jam Komisija nutaria netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo ir rekomenduoja toliau vykdyti skirtas rekomendacijas, jam neaišku kiek dar laiko reikia vykdyti skirtas rekomendacijas. Atkreiptinas dėmesys, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio korekcijos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nuteistasis D. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kai jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Bausmės atlikimo metu stebimos nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo tendencijos. Nuteistasis geba laikytis nustatytos tvarkos bei taisyklių, suvaržyti savo elgesį siekdamas ilgalaikių tikslų. Dirba, dengia ieškinį. Nusikalstamo elgesio pasekmės įtakojo ilgalaikius neigiamus pokyčius asmens gyvenime, todėl šiuo metu jis jau daug kritiškiau vertina tuometinius sprendimus ir yra motyvuotas keisti savo gyvenimo būdą. Nors visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja pakankamai teigiamai, tačiau tokios aplinkybės jokiu būdu negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjimam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje šis nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Tačiau tokia išvada dar negali būti daroma dėl toliau šioje nutartyje nurodytų motyvų.

Atkreipiamas dėmesys, jog Komisija, spręsdama nuteistojo D. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, nebuvo vieninga, kadangi 1 Komisijos narys balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą, o 3 nariai pasisakė prieš šio nuteistojo lygtinį paleidimą.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis D. P. šiuo metu atlieka jam paskirtą 15 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuo 2005 m. iki 2014 m. D. P. kartu su bendrininkais dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas praturtėti tapo ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu ir dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Susivienijimo nariai neturėdami leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, kuriuos panaudojo ir planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose. Taip pat siekdami pasipelnyti organizavo neteisėtą pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako BMK bei kitų narkotinių medžiagų įgijimą ir gabenimą kontrabandos būdu. D. P. Lietuvos Respublikoje teistas tris kartus ir vieną kartą – Vokietijoje. Lygtinis paleidimas ar bausmės vykdymo atidėjimas Lietuvos Respublikoje nebuvo taikytas. Nuteistajam yra būdingas nusikaltimų modelis – antrą kartą teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Visi pastarieji nusikaltimai įvykdyti siekiant finansinės naudos. Šiuo metu nusikaltimus pripažįsta, nors teisme savo kaltę neigė. Todėl šiuo atveju būtina pažymėti tai, jog nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų skaičius, tyčinis pobūdis bei jų sunkumas rodo didesnį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nors šios aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo rodomas pastangas šiems veiksniams pašalinti, juolab, kai ir šiuo metu vis dar išlieka dinaminių kriminogeninių veiksnių.

Teismas pažymi, kad nuteistojo D. P. nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nes 2016 m. rugpjūčio 12 d. atlikto pirminio vertinimo metu pagal OASys metodiką buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kitų vertinimų metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė. Šiuo metu nuteistojo D. P. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip vidutinė ir toliau buvo stebima teigiama rizikos valdymo dinamika, nes asmuo aktyviai įsitraukęs į resocializacijos procesą, vykdo plane numatytas priemones. Vis tik nuteistasis nėra padaręs pažangos valdant kitus kriminogeninius veiksnius. Nors nuteistasis yra motyvuotas keistis, teismas, įvertinęs socialinio tyrimo išvadoje nurodytus nuteistojo kriminogeninius veiksnius ir tai, kad dalis jų yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis vis dar gali ir privalo pakeisti aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, sprendžia, kad nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta ir aukščiau minėtos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nerodo jo elgesio pokyčių, pakankamų sėkmingai probacijai.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, laisvėje nuteistasis D. P. turėtų gyvenamąją vietą, būdamas laisvėje jis baigė 9 klases. Sodros registro duomenimis, nuteistasis iki bausmės atlikimo yra oficialiai dirbęs apie 7 metus. Dabartinės bausmės atlikimo metu nuteistasis mokėsi, baigė 12 klasių, įgijo suvirintojo ir tekintojo specialybes. Nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio mokėsi baldžiaus specialybės, tačiau mokslų nebaigė, nes reikėjo mokėti už mokslus, o už antrą pusmetį nesumokėjo. (duomenys neskelbtini) kalėjime užsiėmė individualia veikla (bižuterijos gaminių gamyba), kuri (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko sprendimu pripažinta darbine veikla, buvo įtrauktas į užimtumą darbine veikla – žvakių/muilo gaminimą, „Ž.“. Nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. „Sodros“ duomenimis nuteistasis dirba UAB „E.“, yra raštiškas pasižadėjimas, kad UAB „E.“ priims dirbti D. P. paleidimo atveju. Nuteistasis teigė, jog laisvėje pragyveno iš gaunamo atlyginimo. Dirbo ir žmona, pinigų pakakdavo, tačiau norėjosi daugiau, todėl įvykdė nusikaltimus, susijusius su finansinės naudos gavimu. Paminėtos aplinkybės leidžia teigti, jog dabartinės bausmės vykdymo metu nuteistasis yra orientuotas į prasmingą užimtumą bei pastovios darbinės veiklos vykdymą, tačiau vertinant tas aplinkybes, kad laisvėje jis vykdė nusikalstamas veikas finansiniais motyvais, būtent tai leidžia abejoti, kad būdamas laisvėje šis nuteistasis oficialiai dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Tokių garantijų nesuteikia ir esamo jo darbdavio pateiktas raštas dėl galimo įdarbinimo lygtinio paleidimo atveju, kadangi toks raštas yra visiškai neįpareigojančio pobūdžio. Pagal paskutinį nuosprendį iš nuteistojo priteista išieškoti konfiskuoto turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 886 414 Eur. Žmona kas mėnesį pervesdavo 30 Eur išieškojimui padengti. Nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. nuteistajam įsidarbinus UAB „E.“ iš darbo užmokesčio daromi atskaitymai 20 procentų dydžio. Taigi, šiuo metu nuteistasis turi itin didelių ir sunkiai įveikiamų finansinių įsipareigojimų, kurių egzistavimas žymiai apsunkins jo integraciją laisvėje bei gali skatinti vengti oficialaus darbo ir tokiu būdu gaunamų pajamų.

Nuteistasis skunde nurodė, jog Komisija pastebi ir pažymi, jog kontroliuoti ir valdyti kriminogeninį veiksnį, susijusį su gyvenimo stiliumi ir draugais, gyvenant struktūrizuotoje aplinkoje, tarp laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų yra neįmanoma, kelia klausimą, kad galbūt būdamas paleistas lygtinai ir gyvendamas su šeima, daugiau turi šansų būti ne tarp nusikaltusių asmenų. Nuteistojo manymu, teigiama aplinka (buvimas su artimaisiais, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas), o ne tolesnis buvimas įkalinimo įstaigoje, turėtų didesnę įtaką siekiant pozityvaus nuteistojo elgesio ir ateityje. Tačiau, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis užaugo su tėvais, keturių vaikų šeimoje, susituokęs antrą kartą, turi vaikų. Iki suėmimo dirbo, turėjo gyvenamąją vietą. Tačiau šios aplinkybės nedarė jokio apsauginio poveikio nuteistajam susilaikyti nuo nusikalstamų veikų padarymų, taigi tiesiogiai su nuteistojo pozityviais pokyčiais, jo elgesio, mąstymo, požiūrio korekcija, nėra susijusios. Laisvėje nuteistasis nuolat dalyvavo veikloje, kuri skatino nusikalstamumą. Į šią veiklą buvo įsitraukęs jo brolis bei artimiausi draugai, todėl laisvalaikį jie leisdavo drauge. Nusikaltimai buvo organizuojami ir vykdomi kartu. Nuteistasis suvokė, kaip ši veikla siejasi su jo nusikalstamumu. Šiuo metu dauguma susivienijimo narių atlieka laisvės atėmimo bausmę, kai kurie – kartu su nuteistuoju, tad neišvengiamai bendrauja tarpusavyje, pats nuteistasis teigia, kad su atstovais iš kriminalinio pasaulio ryšių nepalaiko. Nuteistasis teigia, kad nėra linkęs pasiduoti kitų įtakai, geba priimti sprendimus pats. Gyvenimo stilius, rizikinga veikla yra tiesiogiai susiję su įvykdytais nusikaltimais. Narkotikų vartojimą neigia, nėra užfiksuota narkotikų vartojimo faktų. Nuteistasis teigia, kad alkoholį laisvėje vartojo saikingai, tačiau pirmas nusikaltimas (viešos tvarkos pažeidimas) įvykdytas apsvaigus nuo alkoholio, o bausmės atlikimo metu buvo du kartus baustas už alkoholio vartojimą. Nuteistasis nėra linkęs pasakoti apie nusikaltimus. Pastarieji įvykdyti nusikaltimai buvo planuoti, įvertinta rizika, jiems ruošiamasi. Nuteistasis nėra linkęs naudoti smurtą ar agresyvius veiksmus, siekdamas, kad kiti jam paklustų, tačiau pirmojo nusikaltimo metu elgėsi agresyviai. Tokį elgesį galėjo įtakoti ir alkoholis. Nuteistasis atpažįsta kai kurias problemines sritis, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamumui, atpažįsta, kaip pats ir kiti asmenys buvo susiję su įvykdytais nusikaltimais, tačiau nepastebi, kad jos vis dar egzistuoja ar gali įtakoti jo veiksmus ateityje. Nuteistasis laisvėje buvo susitelkęs į trumpalaikę sėkmę ir sprendimus, kurie atneš finansinės naudos čia ir dabar ir ignoravo galimas ilgalaikes problemas, kurias jie sukels. Dėmesį sutelkė į teigiamus dalykus, ignoruodamas galimus neigiamus padarinius, apgaudinėjo save tikėdamasis, kas nieko blogajam nenutiks ir nusikaltimai liks neatskleisti. Šiuo metu nuteistasis suvokia, kad visiems sprendimams būdingos ir teigiamos, ir neigiamos pasekmės, tad priimant sprendimus, reikia atsižvelgti į jas visas, tačiau vis dar pernelyg optimistiškai vertina savo sėkmės galimybes. Nors šiuo metu nusikaltimus pripažįsta, tačiau juos analizuoti ir vertinti vengia. Linkęs pateisinti savo sprendimus tuometine aplinka ir tokiu gyvenimo būdu. Sunkiai įvardina nusikaltimų pasekmes visuomenei. Su administracija ir pataisos namų darbuotojais yra mandagus, pagarbus, tačiau yra linkęs savo mintis pasilikti sau ir nuoširdžiai į veiklas neįsitraukti. Bausmę suvokia kaip baudžiamąją priemonę, sunkiai įžvelgia galimą teigiamą patirtį ar pokytį. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama.

Nuteistasis skunde pažymi, jog bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) kalėjimo atviro rėžimo sąlygomis, nei dirbant, nei išvykų metu nusižengimų įstatymams, visuomenės priimtinoms normoms nebuvo fiksuota, todėl mano, jog jis pateisino jam parodytą pasitikėjimą ir galima jį toliau taisyti neizoliuotą. Kaip jau pirmiau minėta, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju nuteistasis viso šios bausmės vykdymo metu devynis kartus paskatintas, tačiau taip pat ir aštuonis kartus baustas drausmine tvarka. Nors nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu jau yra nebegaliojančios, tačiau vien jų buvimo faktas bei pobūdis neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. Pažymėtina, kad kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Šios aplinkybės jį charakterizuoja neigiamai, rodo, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laiką dėjo minimalias pastangas koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Aplinkybės, jog nuteistasis nuo 2016 metų nuosekliai laikosi nustatyto bausmės vykdymo režimo bei laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir yra devynis kartus paskatintas, sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją.

Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo D. P. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tą patvirtina ir vis dar išliekantys opūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Todėl, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis D. P., būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, laikosi neformalių nuteistųjų taisyklių tiek, kiek to reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo tokioje įstaigoje. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta didelė bausmės dalis – 4 metai 3 mėnesiai 6 dienos (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo D. P. asmenybę, jo elgesį bei mąstymo pokyčius. Teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog šis nuteistasis vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos ją mažindamas. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai bei teisingumo principas ir nebūtų įgyvendinta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo D. P. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo D. P. skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo D. P. asmens bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.