Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo R. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. V. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 7 straipsnio 12 punktą, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nuteistajam paskirta 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis dėl R. V. išteisinimo pagal BK 249 straipsnio 2 dalį ir jis pagal BK 249 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu ir jam paskirta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Veika iš BK 7 straipsnio 12 punkto, 266 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 7 straipsnio 13 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, paskirta 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Veika iš BK 199 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir paskirta 5 (penkerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Panaikinta dalis dėl bausmių subendrinimo ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis bei 5 dalies 1 punktu paskirta galutinė bausmė – 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendis ir R. V. paskirta sušvelninta 8 (aštuonerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė

6. Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi atsisakyta pavirtinti Komisijos 2024 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismas konstatavo, jog dabartiniame pataisos procese lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam dar nebūtų efektyvus.

8. Atsiliepimų į nuteistojo R. V. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. V. skundas atmetamas

9. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Be kita ko, BVK 82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.

10. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi bei skundui nagrinėti pateikta medžiaga, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai, detaliai ir išsamiai išdėstė aiškius atsisakymo tvirtinti Komisijos 2024 m. balandžio 29 d. nutarimą motyvus, teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingą išvadą bei padarė žemesnysis teismas apygardos teismas neturi pagrindo, todėl pritardamas skundžiamoje Kauno apylinkės teismo nutartyje išdėstytiems motyvams, jų detaliai nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius nuteistojo R. V. argumentus.

11. Iš skundui nagrinėti pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra atlikęs pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau kaip teisingai pažymėjo žemesnysis teismas, įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Aukštesnės instancijos teismas sutinka, jog nagrinėjamu atveju pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai. Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo resocializacijos skyriaus pateiktos 2024 m. balandžio 8 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada), jog nuteistasis bausmės atlikimo metu sudalyvavo itin daug įvairių pozityvaus užimtumo priemonių, asmens byloje stebima, jog asmuo aktyviai dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamuose susitikimuose (dalyvavimas apibūdinamas teigiamai), R. V. nuo 2023 m. sausio iki 2023 m. liepos 23 d. sudalyvavo net 110 užimtumo renginių/priemonių. Nuteistasis buvo perkeltas bausmę tęsti atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, atvykęs į bausmės atlikimo vietą atviro tipo sąlygomis nuteistasis toliau aktyviai dalyvauja pozityviame užimtume. R. V. sudalyvavo užsiėmimuose „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), užimtume „(duomenys neskelbtini)“, filmo apie (duomenys neskelbtini) peržiūroje bei aptarime, filmo „(duomenys neskelbtini)“ peržiūroje, dalyvavo (duomenys neskelbtini)“, nevengia dalyvauti įvairiose viktorinose ir mokymuose, lankėsi (duomenys neskelbtini) grupėse. Taip pat iš Socialinio tyrimo išvadoje esančios (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2023 m. kovo 25 d. pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, jog R. V. aštuonis kartus skatintas už gerą elgesį (b. l. 17). Vis dėlto, šios aplinkybės tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamą nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

12. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog 2024 m. balandžio 8 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime atlikto pakartotinio vertinimo metu R. V. nusikalstamo elgesio rizika, atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus pataisos įstaigoje (norą keisti savo nusikalstamą elgesį, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, požiūrį į darbą, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją) buvo nustatyta mažėjimo tendencijas turinti bei žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tačiau, priešingai nei nuteistasis nurodo skunde, aukštesnysis teismas negali nepritarti skundžiamoje nutartyje nustatytam, jog vis dėlto R. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta pagal „OASys“ metodiką kaip žema yra labai neilgą laiką. Pažymėtina, jog R. V. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas taikant „OASys“ metodiką pirmąkart atliktas 2020 m. birželio 17 d. ir buvo nustatyta vidutinė pakartotinio elgesio rizika. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika taip pat vertinta 2022 m. birželio 2 d., 2023 m. rugpjūčio 25 d. bei 2023 m. spalio 31 d. ir visus kartus nustatyta vidutinė pakartotinio elgesio rizika. Pažymėtina, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o ne vien tik jo pastangos šią riziką mažinti, t. y. vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę.

13. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nors skunde R. V. pažymi išimtinai tik savo gerąsias savybes, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog vis dėlto nuteistajam konstatuoti du statiniai kriminogeniniai veiksniai – ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas; atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas ir net penkiolika dinaminių – pasižymi maža motyvacija dirbti; neturi darbo patirties; lėšų valdymo sunkumai; patiria emocinius sunkumus, su kuriais sunkiai tvarkosi ir kurie apsunkina kasdienį funkcionavimą; emocijų valdymo problemos; mažas atsparumas stresui; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų bei vienas apsauginis – ryšiai. Aukštesnysis teismas pažymi, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Kadangi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis R. V. nevisiškai maksimaliai siekia koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nes dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis yra nustatytas didelis (penkiolika). Atsakant į nuteistojo skundo argumentą, jog skundžiamoje Kauno apylinkės teismo nutartyje neteisingai konstatavo, jog R. V. pasižymi maža motyvacija darbui bei neturi darbinės patirties, apygardos teismas pažymi, jog vis dėlto iš skundui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistojo darbingumo lygis tik (duomenys neskelbtini) procentai (b. l. 58), todėl aukštesnysis teismas vis dėlto daro išvadą, jog nuteistasis nedirba dėl pateisinamos priežasties ir tai negali būti vertintina kaip jį neigiamai charakterizuojama.

14. Nuteistasis R. V. skunde teigia, jog vienas iš pagrindų jam taikyti lygtinį paleidimą yra tai, kad jis turi sveikatos problemų. Aukštesniajam teismui nekyla abejonių dėl to, kad R. V. išties turi tam tikrų sveikatos problemų, tai patvirtina kartu su nuteistojo skundu pateikti medicinos dokumentų išrašai/siuntimai (b. l. 59-61), tačiau apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės negali būti lemiamu pagrindu lygtinio paleidimo taikymui, kadangi laisvės atėmimo vietose yra užtikrinamos tinkamos sveikatos priežiūros sąlygos, suteikiama savalaikė medicininė pagalba ir priežiūra, todėl nuteistasis R. V., atlikdamas bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, gaus visą reikalingą gydymą. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka. Pirminio lygio ambulatorinę terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūrą užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai (BVK (aktuali suvestinė redakcija nuo 2023 m. gegužės 5 d.) 90 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina ir tai, kad BVK (aktuali suvestinė redakcija nuo 2023 m. gegužės 5 d.) 90 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta, jog kai laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, šių paslaugų teikimą pataisos įstaigų patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje veikia pataisos įstaiga, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Tuo tarpu antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos laisvės atėmimo vietų ligoninėje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (BVK (aktuali suvestinė redakcija nuo 2023 m. gegužės 5 d.) 90 straipsnio 4 dalis. Esant skundų dėl nuteistajam teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų neatlikimo ar jų kokybės, nuteistasis R. V. gali įkalinimo įstaigos administracijos veiksmus skųsti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

15. Kartu su skundu apygardos teismui nuteistasis taip pat pateikė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos filialo (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2024 m. balandžio 22 d. pažymą apie šeimos sudėtį Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2024 m. balandžio 4 d. duomenimis V. V., gim. (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), o jos šeimą sudaro – vyras R. V., gim. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) bei dukra M. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti tuo pačiu adresu. Aukštesniojo teismo vertinimu tai neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi matyti, jog jis turi šeimą bei deklaruotą gyvenamąją vietą kartu su šeimos nariais, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, yra vertinami ne tik teigiama darbinė motyvacija, ryšių su artimaisiais palaikymas, gyvenamosios vietos turėjimas, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog R. V. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be to, aplinkybės, susijusios su gyvenamąja vieta, artimaisiais egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau, akivaizdu, kad nuo nusikaltimų darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Tuo tarpu skundo argumentai, kurie iš esmės yra susiję tik su palankiai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, nutylint jam nepalankius aspektus, skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu skundžiamas, procesinį sprendimą.

16. Pažymėtina, kad išvada dėl nuteistosios atitikimo lygtinio paleidimo sąlygoms (kriterijams) yra daroma įvertinus su jos resocializacijos procesu susijusių aplinkybių visumą, o ne selektyviai atrinktus ir išimtinai tik teigiamai ar neigiamai charakterizuojančius ją duomenis. Skundžiamoje nutartyje pateiktas duomenų, reikšmingų lygtinio paleidimo taikymui, vertinimas apima tiek teigiamus, tiek neigiamus nuteistojo R. V. resocializacijos aspektus, ir šio vertinimo pagrindu padaryta pagrįsta išvada, kad teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, nenustačius akivaizdžios pažangos jo elgesyje bei jo pataisos provese, nepakanka lygtinio paleidimo taikymui. Skundo argumentai, kurie iš esmės teigiamai vertina lygtinio paleidimo institutą, neanalizuojant apeliantui nepalankių duomenų, skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu skundžiamas, procesinį sprendimą. Taigi, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gegužės 29 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.