Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svajūno Knizlerio, Violetos Ražinskaitės, Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo N. T. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam N. T. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. vasario 5 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje N. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį (2006-06-22 įstatymo Nr. X-711 redakcija), 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, kaltinamas tuo, kad:

2005 m. dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti ir įgyti didelę įtaką Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovams, iš anksto susitarė su S. V., A. P. ir D. P. bendrai neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų kiekiais, užsiimti jų kontrabanda, bendrai daryti kitus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, organizavo (įkūrė) šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą („duomenys neskelbtini“), kurio vadovu nuo 2005 m. iki 2014 m. buvo S. V., įtraukė į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą kitus asmenis, nurodytus kaltinamajame akte, pasitelkė bendrai nusikalstamai veiklai – atskiriems nusikaltimams daryti – nusikalstamam susivienijimui nepriklausiusius asmenis, nurodytus kaltinamajame akte. Nuo 2005 m. iki 2014 m. dalyvaudamas šio ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje N. T. su S. V., D. P., A. P., A. R., T. P., D. Č., K. L., V. V., V. Š., A. P., R. V., D. R., neturėdamas leidimo, įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, kuriuos panaudojo ir planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose;

- neteisėtai disponavo labai dideliu – 495,207 l pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako BMK kiekiu, pasikėsino gabenti šį BMK iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną;

- neteisėtai disponavo labai dideliu – 16 – 20 kg kokaino kiekiu, gabeno šį kokainą iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę ir neteisėtai kokainą platino Jungtinėje Karalystėje;

- neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 600 l BMK kiekį, neteisėtai gabeno šį BMK iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, taip pat šį BMK realizavo Nyderlandų Karalystėje;

- neteisėtai įgijo labai didelį – ne mažiau kaip 566,1 l BMK kiekį, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, turėdamas tikslą realizuoti Nyderlandų Karalystėje;

- neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 290 l BMK kiekį, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir realizavo Nyderlandų Karalystėje;

- neteisėtai įgijo labai didelį – ne mažiau kaip 174 kg kokaino kiekį, jį gabeno ir laikė Ispanijos Karalystėje, neteisėtai kokainą gabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę bei Rusijos Federaciją, neteisėti kokainą platino Jungtinėje Karalystėje ir Rusijos Federacijoje;

- neteisėtai įgijo labai didelį – 45,85 kg kokaino kiekį Brazilijos Federacinėje Respublikoje, šį kokainą gabeno iš Pietų Amerikos į Ispanijos Karalystę, kokainą laikė Ispanijos Karalystėje, turėdamas tikslą neteisėtai pergabenti iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę, iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę ir ten neteisėtai kokainą platinti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka N. T. laikinai sulaikytas 2013 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartimi N. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis. 2014 m. liepos 21 d. baudžiamąją bylą perdavus Klaipėdos apygardos teismui, suėmimo terminas buvo tęsiamas Klaipėdos apygardos teismo nutartimis. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartimi N. T. kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeista į švelnesnes kardomąsias priemones: užstatą (30 000 Eur), dokumentų paėmimą, intensyvią priežiūrą. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį panaikino ir N. T. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kaltinamojo sulaikymo dienos. Suėmimo terminas vėlesnėmis Klaipėdos apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Gynėjos nuomone, skundžiamoje nutartyje išdėstyti argumentai nepateisina N. T. ilgalaikio suėmimo, kuris tęsiasi jau daugiau nei 4 metus, nes ilgalaikis jo kalinimas yra nepateisinamas nei Konvencijos 5 straipsnio prasme, nei EŽTT praktikoje suformuotų pamatinių principų bei Konvencijos 5 straipsnio taikymo taisyklių prasme. Tokiu būdu Klaipėdos apygardos teismas akivaizdžiai nukrypo nuo EŽTT praktikos ir grubiai pažeidė Konvencijos 5 straipsnio nuostatas, garantuojančias kiekvieno asmens teisę būti paleistam proceso metu. EŽTT bylose yra suformuota bendra praktika, kad ilgas kalinimas tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose su organizuoto nusikalstamumo elementu, yra pateisinamas, kol yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, surašomas kaltinamasis aktas, išklausomi kaltinamieji ir esminiai liudytojai. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pabaigtas dar 2014 m. liepos mėn., esminiai liudytojai buvo apklausti dar iki 2015 m. gegužės mėn., o visi kaltinimo liudytojai ir patys kaltinamieji užbaigti apklausti dar 2015 m. gruodžio mėnesį. Šiuo metu byloje liko neapklaustas tik vienas kaltinamasis, kurio vaidmuo pagal N. T. inkriminuojamų veikų aplinkybes yra tik antraeilis, o jo parodymai N. T. kaltės klausimo sprendimui neturi esminės reikšmės.

Gynėja atkreipia dėmesį ir į tai, kad laikotarpiu, kuomet Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartimi N. T. buvo paleistas iš suėmimo į laisvę iki Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria N. T. ir vėl buvo paskirta griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas, priėmimo, kaltinamasis kruopščiai laikėsi visų jam paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygų. Be to, šiuo laikotarpiu nebuvo gauta jokių duomenų apie galimą jo bėgimą (slėpimąsi) nuo teismo ir/ar galimą naujų nusikalstamų veikų darymą ar rengimąsi jas padaryti. Gynėja mano, kad tai leidžia daryti vienareikšmę išvada, jog N. T. yra vertas teismo pasitikėjimo ir iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje baudžiamojoje byloje priėmimo gali būti neizoliuotas nuo visuomenės.

Teismo posėdyje kaltinamojo N. T. gynėja prašė jos skundą patenkinti jame išdėstytais motyvais, prokuroras prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti galioti.

Kaltinamojo N. T. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės skundas netenkinamas.

Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam N. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog N. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra kaltinamųjų, liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką, kratos, įvykio vietos, daiktų apžiūrų, parodymų patikrinimo vietoje protokolai ir jų priedai, tarnybiniai pranešimai, specialistų išvados, telefoninių pokalbių išklotinės, užsienio teisėsaugos institucijų pateikti duomenys, o taip pat ir baudžiamojoje byloje esantys duomenys.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, vertindamas šiuos duomenis ir spręsdamas klausimą dėl suėmimo N. T. termino pratęsimo, BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nekaltumo prezumpcijos principo nepažeidė. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Taigi baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

Nagrinėjamu atveju N. T. kaltinamas galimai padaręs nesunkų, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, už kurių padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Klaipėdos apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Klaipėdos apygardos teismas kaltinamajam N. T. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. N. T. yra kaltinamas galimai padaręs nesunkų, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Baudžiamasis įstatymas už jam inkriminuojamus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, nustato tik griežtas, ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes, o už nusikaltimą, numatytą BK 249 straipsnio 3 dalyje, ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Pateiktos baudžiamosios bylos duomenimis N. T. iki sulaikymo nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau teistas Lietuvos Respublikoje ir Lenkijos Respublikoje. Dauguma kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų yra tarptautinio pobūdžio, N. T. kaltinamas organizavęs (įkūręs) šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą ir dalyvavęs jo veikloje, vykdant nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų, šių medžiagų kontrabanda Europos sąjungos ir kitose šalyse. Jo ryšius užsienyje patvirtina pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamas veikas Rusijos Federacijoje, Ispanijos Karalystėje, Jungtinėje Karalystėje, Ukrainos Respublikoje, Nyderlandų Karalystėje (BK 7 straipsnio 12 punktas). Nors kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, tačiau nurodytos aplinkybės šiuo atveju nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės, kuriai užtikrinti ir taikoma tokia griežta kardomoji priemonė. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad N. T., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas ar kaltinamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. N. T. yra kaltinamas galimai padaręs sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamų veikų sąrašą. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Kaltinamojo galimai padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o iš anksto gerai suplanuoti ir organizuoti, intensyviai vykdyti ilgą laiką, galimai padaryti keliose valstybėse ir veikiant šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje bei siekiant neteisėtai gauti pajamų, o tai rodo pastarojo asmens didesnį neteisėtų veiksmų pavojingumą. N. T. iki sulaikymo oficialiai nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, o, vertinant N. T. inkriminuojamų nusikaltimų laikotarpį, pobūdį, mastą ir jų kiekį, galima daryti išvadą, kad lėšų pragyvenimui jis galimai gaudavo nusikalstamu būdu. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas Lietuvos Respublikoje ir Lenkijos Respublikoje. Nurodytos aplinkybės charakterizuoja suimtąjį kaip asmenį, turintį polinkį nusikalsti, ir rodo, jog N. T. išvadų iš ankstesnių teistumų ir jo teisių suvaržymų nėra padaręs. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog N. T. būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

Nors kaltinamasis yra suimtas ilgą laiko tarpą (nuo 2013 m. sausio 22 d.), tačiau pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už N. T. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnio 3 dalyje, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šioje baudžiamojoje byloje išskirtinės priežastys, pateisinančios ilgalaikį kaltinamojo kalinimą, yra N. T. asmenybės pavojingumas ir inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, mastas ir jų intensyvumas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad N. T. ilgą laiką galimai sistemingai darė nusikalstamas veikas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje, be to, nusikaltimus galimai padarė suorganizavęs (įkūręs) nusikalstamą susivienijimą, ginkluotą šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis bei veikdamas jo sudėtyje. Įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas N. T., kiekį, pobūdį ir sunkumą, šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. vasario 3 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam N. T. suėmimo terminą 3 mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus kaltinamojo N. T. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo turimus socialinius ryšius, galimai padarytų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, mastą, vaidmenį galbūt darant jam inkriminuotas veikas, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones (tarp jų ir 30000 Eur užstatą ir intensyvią priežiūrą), todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamojo N. T. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartimi kaltinamajam N. T. pratęstą suėmimo terminą trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2017 m. vasario 5 d.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.