- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-22
- Bylos Nr.
- TS-71-800/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00029-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Nuteistasis
- N. T.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. T. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Nuteistasis N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 2 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 7 straipsnio 1 dalies 12 punktą, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 13 metų.
Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 266 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo šios nusikalstamos veikos padaryme, ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis: veika perkvalifikuota iš BK 7 straipsnio 1 dalies 12 punkto, BK 25 straipsnio 4 dalies, BK 266 straipsnio 1 dalies į BK 7 straipsnio 1 dalies 10 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį; iš BK 7 straipsnio 1 dalies 12 punkto, BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 7 straipsnio 1 dalies 10 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį; iš BK 7 straipsnio 1 dalies 12 punkto, BK 25 straipsnio 4 dalies, BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 7 straipsnio 1 dalies 11 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį. Pripažintas kaltu pagal BK 7 straipsnio 1 dalies 11 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį; nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 266 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, kvalifikuotos kaip tęstinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 7 straipsnio 13 punkte, BK 25 straipsnio 4 dalyje, BK 266 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalyje, ir pagal BK 7 straipsnio 13 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 266 straipsnio 3 dalį, BK 249 straipsnio 2 dalį, BK 7 straipsnio 10 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnį 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 7 straipsnio 10 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 7 straipsnio 11 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 4 alį, BK 199 straipsnio 2 dalį. Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bendrintos už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, ir subendrintos bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, BK 63 straipsnio 4 dalimi, BK 63 straipsnio 2 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 15 metų 4 mėnesiams, iš kurių 3 metus laisvės atėmimo paskirta atlikti kalėjime, likusią bausmės dalį – pataisos namuose. Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria konfiskuota solidariai su kitu nuteistuoju po 4 344,30 Eur. Galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 15 metų 4 mėnesiams. Baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Kita Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi pakeisti 2017 m. gruodžio 20 d. ir 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiai, panaikinta BK 7 straipsnio 10 dalis, 25 straipsnio 4 dalis, 260 straipsnio 3 dalis, bausmės subendrintos pagal BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 1 punktą, galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 13 metų 10 mėnesių.
Bausmės pradžia – 2016 m. rugpjūčio 5 d., bausmės pabaiga – 2026 m. gruodžio 5 d. Alytaus kalėjime bausmę atlieka nuo 2021 m. rugsėjo 7 d.
Lygtinio paleidimo komisija Alytaus kalėjime (toliau – ir Komisija), išnagrinėjusi Alytaus kalėjimo administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl N. T. lygtinio paleidimo, 2024 m. spalio 14 d. priėmė nutarimą Nr. 357-777 netaikyti nuteistajam N. T. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam taikyti tęstines prevencines priemones, siekiant valdyti piktnaudžiavimo alkoholiu veiksnį, nustatant rekomendacijos įgyvendinimui 6 mėnesių terminą. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis nuo 2005 m. iki 2014 m. dalyvavo „Agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių/psichotropinių medžiagų, vykdė narkotinių/psichotropinių medžiagų kontrabandą, neteisėtai disponavimo pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais, buvo vienas iš nusikaltimų organizatorių. Viso teisminio proceso metu kaltę neigė. Šiuo metu kaltę pripažįsta. Dalis teisės pažeidimų, kaip ir paskutinis, susiję su finansinės naudos siekimu ir yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Sodros registro duomenimis yra dirbęs oficialiai apie 4 metus, nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki dabar vykdantis individualią veiklą. Nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo sąlygomis. Sodros registro duomenimis nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. dirba (duomenys neskelbtini). Pagal paskutinį nuosprendį turi 1054104 Eur ieškinį, šį ieškinį dengia pagal susitarimą su antstoliais. Nuteistojo gyvenimo būdas ne visada sutapo su įprastomis socialinėmis normomis, kai kurie jo įstatymų pažeidimai buvo susiję su gana lengvabūdišku, neatsakingu gyvenimo būdu, kadangi dažnai piktnaudžiaudavo alkoholiu, ankstesnio įvertinimo metu neigė, kad jis yra smurtavęs, pavartojus alkoholį, nurodymas, kad jam nėra būdingas smurtinis elgesys. Gauta duomenų dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir bausmės atlikimo laikotarpiu. 2024 m. vasario 23 d. buvo gautas pranešimas, įtarus kad gali būti vartojęs alkoholį, buvo patikrintas alkotesteriu, nustatytas apsvaigimas pirmu bandymu 1,37 promilių neblaivumas, antru bandymu – 1,16 promilių neblaivumas. Sprendžiant pagal alkotesterio parodymus, suvartojo nemažą kiekį alkoholio suprasdamas, kad toks elgesys nėra galimas, kadangi atlieka laisvės atėmimo bausmę ir yra supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis. Alkoholį vartojo jau atlikdamas bausmę atviro tipo sąlygomis ir būdamas trumpalaikės išvykos į namus metu. 2024 m. vasario 28 d. skirta nuobauda – vienos socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Skirtą įmoką 2024 m. kovo 4 d. sumokėjo. Nuteistasis teigia, kad nepripažįsta alkoholio vartojimo problemos. Vidinė motyvacija spręsti alkoholio vartojimą nebuvo pakankama, kadangi net ir atlikdamas bausmę nesugebėjo suvaldyti alkoholio vartojimo įpročių. Apibendrinant įvertinimo metu gautą informaciją, galima daryti prielaidą, jog nuteistasis praeityje turėjo piktnaudžiavo alkoholiu problemų ar su tuo susijusių pasekmių, kadangi buvo nuteistas už smurtinį nusikaltimą apsvaigus nuo alkoholio. Šiuo metu šis kriminogeninis veiksnys yra mažiau išreikštas negu anksčiau, tačiau reikšmingas pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdymo ateityje procesams, tikslingas tęstinis prevencinių priemonių taikymas. Nuteistojo gyvenimo būdas nebuvo atsakingas, sutampantis su įprastomis socialinėmis normomis, nes nuteistasis į teisėsaugos akiratį pateko būdamas 20 metų amžiaus, 21 metų buvo nuteistas pirmą kartą. Laisvalaikio praleidimo būdai, bendravimas su bloga kompanija, su kitais teisės pažeidėjais sukurdavo situacijas nusikalsti. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistojo elgesys charakterizuotas įvairiai, kadangi buvo baustas drausminėmis nuobaudomis už įvairius pažeidimus 6 kartus, taip pat 7 kartus paskatintas. Nuteistasis pasižymi gerais komunikaciniais gebėjimais, yra linkęs valdyti pokalbį, jį kreipti norima linkme, pabrėžti teigiamai jį charakterizuojančią informaciją, yra reiklus. Pastebėtas polinkis tam tikrose situacijose, kuriose priimami nepalankūs nuteistajam sprendimai, laikyti manipuliuojančias ar psichologinio spaudimo strategijas, nelankstus ir kategoriškas mąstymas situacijose, susijusiose su nuteistojo asmens teisėmis ir laisvėmis. Siekdamas finansinės naudos, laisvėje jis kartodavo tas pačias klaidas, pernelyg pasitikėdamas sėkmės tikimybe. Nuteistojo elgesyje pasireikšdavo impulsyvumas, ne visuomet tinkamai įvertindavo savo elgesio pasekmes. Įprastai agresyvus ar savitvardos stokojantis elgesys jam nėra būdingas, tačiau gyvenimo istorijoje yra fiksuoti faktai apie tokį jo elgesį. Kai kurį savo netinkamą elgesį linkęs pateisinti susiklosčiusiomis aplinkybėmis, atsakomybę perkelia aplinkai ir aplinkiniams, tačiau atpažįsta sritis, susijusias su jo nusikalstamumu ir deda pastangas jas valdyti. Vertinant emociškai reikšmingas situacijas kyla sunkumų atpažįstant galimus savo paties požiūrio ir kitų asmenų situacijos vertinimo skirtumus bei juos priimti. Linkęs diskutuoti, tačiau tvirtai laikosi savo požiūrio, priimdamas sprendimus remiasi savo patyrimu. Neįvertinimas galimų pasekmių, problemų neatpažinimas, kategoriškas mąstymas, atsakomybės perkėlimas kitiems asmenims yra susiję su nusikalstamu elgesiu ir turi būti valdomi tiek bausmės atlikimo metu, tiek paleidimo iš laisvės atėmimo vietos atveju. Nepateisina nusikaltimų ir mano, kad savo gyvenimo tikslus gali pasiekti ir teisėtais būdais, dirbdamas, tačiau išsako nusivylimą teisine sistema ir jos institucijomis, kai kuriais pareigūnais. Dinaminiais kriminogeniniais veiksniais išlieka: gyvenimo stilius ir draugai (buvo įtakojamas asocialios grupės; bendravimo ratas, laisvalaikio leidimo būdai sudarė sąlygas nusikalsti); mąstymas ir elgesys (sunkumai atpažįstant problemas, neįvertinimas savo elgesio pasekmių); nuostatos (nusikalstamo elgesio neutralizavimas, pasekmių minimizavimas, nuostatos į priežiūrą ir apribojimus). Mažiau išreikšti dinaminiai veiksniai: piktnaudžiavimas alkoholiu (ankstesnis smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio; motyvacija keisti alkoholio vartojimo įpročius); lėšų tvarkymas ir pajamos (vykdė finansinio pobūdžio nusikaltimus; šiuo metu turi sunkiai įveikiamų finansinių įsipareigojimų). 2024 m. spalio 9 d. atliktas pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas nustatyta vidutinė pakartotino nusikalstamo elgesio rizika. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, Komisija sprendė, kad šiuo metu negalima konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme, siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius, ir nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis lygtinai paleistas į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis N. T., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nuteistasis nurodo, kad Komisijos nutarimas neišsamus ir nėra tinkamai argumentuotas, o jame padarytos išvados yra nenuoseklios ir vidiniai prieštaringos, motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs. Nuteistasis Komisijai pristatomas jau 6 kartą, po ankstesnių svarstymų nuteistajam buvo skirtos papildomos rekomendacijos, kurias jis yra pilnai įvykdęs. Šiuo metu nuteistasis yra įvykdęs/vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, baigė dalyvavimą programoje „Tik Tu ir Aš“, savo iniciatyva dalyvavo konsultacijose dėl alkoholio vartojimo fakto. Nutarime visiškai nepagristai bei neargumentuotai konstatuota, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, kadangi 2024 m. rugsėjo 30 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-18-4734, kurią atliko vertintojai V. B. bei RS vyr. psichologas A. K., konstatavo akivaizdžią pažangą. Taigi, nepaisant to, jog nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Komisija vertino išimtinai tik nuteistajam priskiriamų kriminogeninių veiksnių skaičių, visiškai neatsižvelgdama į socialinio tyrimo išvadoje nurodytą informaciją, kaip nuteistajam sekėsi valdyti kriminogeninius veiksnius, kokių priemonių jis tam ėmėsi. Nuteistasis pastebėjo, jog Komisija nesilaikė Lietuvos kalėjimų tarnybos resocializacijos koordinavimo skyriaus 2023 m. lapkričio 13 d. tarnybiniame pranešime Nr. LV-52305 pateikto BVK įtvirtintų sąvokų ir pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką konceptualaus paaiškinimo patikslinimo (toliau – Tarnybinis pranešimas), pagal kurį akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką gali būti apibrėžta kaip sąmoningos ir tikslingos nuteistojo pastangos siekti individualių resocializacijos tikslų, pasireiškiančios ne mažiau kaip paskutinius tris laisvės atėmimo bausmės atlikimo mėnesius. Komisija iš esmės ignoravo faktą, jog per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis pademonstravo nepriekaištingą elgesį, dėl ko jo nusikalstamo elgesio rizika pasižymi teigiama rizikos veiksnių valdymo dinamika, o tai įrodo akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Socialinio tyrimo išvadoje buvo išskirti apsauginiai veiksniai: gyvenimo sąlygos, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, glaudūs socialiniai ryšiai su šeimos nariais, pasitikėjimas savimi, gebėjimas užmegzti ir palaikyti pozityvius santykiu, siūlomų intervencinių priemonių vykdymas ir aktyvus įsitraukimas į resocializacijos procesą. Skundžiamame nutarime šios aplinkybės nutylėtos, taigi akivaizdu, kad Komisija visapusiškai neįsigilino į nuteistojo asmens bylos duomenų visetą, tokiu būdu esmingai suvaržydama jo teisę tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise. Tuo tarpu nuteistasis atitinka visus Tarnybiniame pranešime rekomenduotinus kriterijus, kurie įprastai turėtų būti nustatomi, sprendžiant dėl akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką: nuteistasis geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius ir apsauginius veiksnius, yra įvykdęs individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į kriminogeninių poreikių mažinimą ir apsauginių veiksnių stiprinimą, geba apibūdinti šių priemonių tikslus, turinį, įvardinti taikytų priemonių asmeninį poveikį ir naudą; bausmės atlikimo metu rodo teigiamą iniciatyvą darbui. Nuteistasis buvo įtrauktas į užimtumą darbine veikla „Žalioji oazė“ mokant atlyginimą, jis Alytaus kalėjimo administracijos leidimu vykdė individualią veiklą pagal pažymą, kuri Alytaus kalėjimo viršininko sprendimu buvo prilyginta darbinei veiklai. Jis dirba ir lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju nuteistasis taip pat turėtų darbą. Jis nuo 2021 m. gruodžio 28 d. aktyviai dalyvauja „Nuteistųjų tarybos“ veikloje. Deda maksimalias pastangas, siekdamas visokeriopos savo asmenybės resocializacijos, todėl atlikdamas laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje didelę dalį laiko paskyrė mokslams, įgijo net keletą specialybių. Šių aplinkybių visetas neabejotinai parodo, kad nuteistojo nuostatos į darbą yra teigiamos, savo užimtumą laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis maksimaliai išnaudoja darbinei veiklai ir savęs tobulinimui. Nuteistais ne mažiau nei tris paskutinius mėnesius neturi galiojančių drausminių nuobaudų ir neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių už bausmės atlikimo metu padarytus administracinius nusižengimus, jis nustatytais terminais yra įvykdęs Komisijos jam pateiktas motyvuotas rekomendacijas dėl jo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Nutarime iš esmės suabsoliutinta nuteistojo nusikalstama praeitis, padarytų nusikaltimų sunkumas ir pobūdis bei padarytas nusižengimas dėl alkoholio vartojimo. Nebuvo atsižvelgta, kad nuteistajam alkoholio vartojimas nėra būdingas (per visą bausmės laikotarpį, t. y. 11 metų nebuvo fiksuota vartojimo atvejų), jis dėl savo poelgio labai gailisi, kreipėsi bei dalyvavo intervencinėje programoje. Vykdydamas paskirtas rekomendacijas, dalyvavo dviejose intervencinėse konsultacijose pas atskirus specialistus, kurie nustatė mažai rizikingą/žemą alkoholio vartojimo lygį, nereikalaujantį tolimesnių intervencinių priemonių taikymo, rekomenduota sąmoningai taikyti streso įveikos metodikas, savarankiškai valdyti alkoholio vartojimo įpročius. Priimdama skundžiamą nutarimą, Komisija rekomendavo taikyti tęstines prevencines priemones, siekiant valdyti alkoholio vartojimo veiksnį, kuris apibrėžtas kaip mažiau išreikštas kriminogeninis veiksnys. Be kita ko, nuteistasis pastarąjį laikotarpį savarankiškai bei sėkmingai valdo šį veiksnį, taikydamas prevencines priemones. Visiškai nesuprantama, kodėl Komisija išskyrė nuteistajam priskiriamus dinaminius kriminogeninius veiksnius, kadangi nuteistojo asmens byloje esačių duomenų visetas leidžia daryti pagristą išvada, jog nuteistasis padarė maksimalia pažangą, siekiant sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką. Specialistų išvadose nurodyta, jog vertinant nuteistojo gyvenimo stiliaus ir draugų ypatumus galima teigti, kad nors gyvenimo stilius ir bendravimas su kitais nuteistaisiais tiesiogiai susijęs su jo nusikalstamu elgesiu, tačiau nuteistasis stengiasi kiek įmanoma atsiriboti nuo daugumos nuteistųjų, laisvalaikį stengiasi leisti vienas sportuodamas bei užsiimdamas individualia darbine veikla, vengia nuteistųjų neformalių susibūrimų, nepasiduoda kitų įtakai. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, geba kurti ir palaikyti socialinius ryšius įvairiais lygmenimis ir įvairiose aplinkose. Nuteistasis sąmoningai nutraukęs bendravimą su didžiąja dalimi asmenų, kurie turi kriminalinę praeitį, nuteistasis pažymi bendravimo su šeima svarbą. Nuteistojo savivertė ganėtinai aukšta, save vertina labai gerai, pasitikintis savimi, sudaro pasitikinčio savimi žmogaus įvaizdi, labai optimistiškai vertina savo galimybes. Nuteistasis pasižymi gerais komunikaciniais gebėjimais, yra reiklus. Nors nuteistojo elgesyje pasireikšdavo impulsyvumas, nuteistasis ne visuomet tinkamai įvertindavo savo elgesio pasekmes, tačiau šį kriterijų mokosi valdyti dalyvaudamas intervencinėse programose. Nors nuteistasis kai kurį savo netinkamą elgesį linkęs pateisinti susiklosčiusiomis aplinkybėmis, atsakomybę perkelia aplinkai ir aplinkiniams, tačiau atpažįsta sritis susijusias su jo nusikalstamumu ir deda pastangas jas valdyti. Nuteistasis geba formuluoti ateities tikslus, žino žingsnius jiems pasiekti. Nuteistasis nusikaltimų nepateisina, diskriminacinių nuostatų neišreiškia. Nuteistasis nori būti visuomenės dalimi ir suvokia visuomenės narių teises, supranta, kad praeityje ne visada gebėjo jų laikytis ir siekdamas savų tikslų, iškilusias problemas ar sunkumus sprendė vykdydamas nusižengimus ar nusikalstamas veikas nepaisydamas visuotinai priimtinų elgesio normų, ignoruodamas jas. Nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais labai geri, glaudūs, nuteistasis šiuo metu yra orientuotas į santykius su šeimos nariais bei jų puoselėjimą, sulaukia paramos bei palaikymo iš savo artimųjų. Tuo tarpu nuteistojo asmenybės savybės, buvusios nusikalstamos veikos padarymo metu, nėra susijusios su lygtinio paleidimo taikymo sąlygomis. Lygtinio paleidimo taikymas siejamas išimtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei nuteistojo resocializacijos laipsniu. Nuteistasis pasižymi aukšta motyvacija bei aktyviu įsitraukimui resocializacijos procesą, tai įrodo jo nuoseklus dalyvavimas socialinės reabilitacijos ir intervencinėse priemonėse. Pažymėtina, jog nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje ir reguliariai vyksta į namus trumpalaikėms dviejų parų išvykoms. Bausmės atlikimo metu jis sistemingai išsikelia sau realius tikslus ir planus kaip tuos tikslus įgyvendinti, yra motyvuotas gyventi nenusikalstant. Su laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos darbuotojais bendrauja mandagiai, moka valdyti jausmus ir emocijas. Jo nuostatos į priežiūrą bausmės vykdymo metu yra teigiamos, jo gebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus kriterijus, vertinant jo teigiamą elgesio dinamiką. Tai rodo, kad nuteistasis neturi polinkio elgtis rizikingai bei neturi neigiamų nuostatų į priežiūrą ir visuomenės vertybes. Visa tai įrodo, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl savo nusikalstamo elgesio ir juo sukeltų padarinių, nuteistasis yra linkęs keisti savo elgesį į teigiamą pusę, o praeityje atlikti nusikalstami veiksmai yra atsitiktinio pobūdžio. Jis suvokia savo elgesiu praeityje sukeltas pasekmes ir nekelia grėsmės visuomenei. Nuteistasis pažymėjo ir tai, jog statiniai veiksniai neturi jokio prioriteto prieš kitas, teigiamai nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes. Komisija daro išvadą, kad šiuo metu yra netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau pamiršta, jog nuteistasis nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. yra perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą ir faktiškai nėra izoliuotas nuo visuomenės, į bausmės atlikimo vietą grįžta tik pernakvoti darbo dienomis, kadangi kas dieną nuo 6.00 val. iki 20.30 val. būna išvykęs į Kauną, savaitgalius leidžia namuose su šeima, trumpalaikių išvykų metu. Komisijai jis pateikė raštą, nurodydamas, kad tenkinus jo prašymą, būtų sudaryta galimybė skirti daugiau laiko darbui, šeimai, tėvams, pozityviai savirealizacijai, kadangi šiuo metu kiekvieną dieną turi vykti į Kauną ir parvykti į Alytų pernakvoti, o tai sukelia daug nepatogumų ir finansinių išlaidų, kurios galėtų būti panaudotos turimam ieškiniui dengti. Nakvojimas atviro tipo bausmės vietoje yra tik formalumas, mažai turintis ką bendro su socialinės resocializacijos procesu ir integracija į visuomenę.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo N. T. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, jog Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai. Nuteistasis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui – atlikęs įstatymo (BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktas) reikalaujamą lygtiniam paleidimui laisvės atėmimo bausmės dalį. Šiuo metu jis atlikęs didesnę dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir teismui pateikti duomenys patvirtina nuteistojo skunde nurodytas jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes (nuteistasis vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, ankstesnės Komisijos rekomendacijas, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse ir kitose veiklose, yra aktyvus nuteistųjų Tarybos narys, atlikdamas bausmę mokėsi ir įgijo keletą specialybių, taip pat vykdo individualią veiklą, dirba). Visgi sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad Komisijos nutarimas netaikyti jam lygtinio paleidimo yra nepagrįstas, teismas neturi pagrindo.
Pagal pirmiau aptartą lygtinio paleidimo teisinį reglamentavimą, sprendžiant šį klausimą būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo N. T. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutine. Skunde jis nurodo, jog Komisija nepagrįstai nesivadovavo socialinio tyrimo išvada, kurioje konstatuota jo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, jog socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad stebima nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir ji išlaikoma ne mažiau kaip tris mėnesius, todėl gali būti traktuojama kaip akivaizdi pažanga. Taigi, socialinio tyrimo išvadoje nėra pateikta kategoriška išvada, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizika yra akivaizdi ir leidžianti pagrįstai manyti, jog nuteistajam taikoma probacija bus sėkminga. Tuo tarpu įvertinus išlikusius nuteistojo dinaminius kriminogeninius veiksnius, teismas sprendžia, jog šiuo metu konstatuoti akivaizdžią pažangą dar negalima. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatomi vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šiuo atveju nuteistasis atlikęs didesnę dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistojo dinaminiais kriminogeniniais veiksniais vis dar išlieka: gyvenimo stilius ir draugai (buvo įtakojamas asocialios grupės; bendravimo ratas, laisvalaikio leidimo būdai sudarė sąlygas nusikalsti); mąstymas ir elgesys (sunkumai atpažįstant problemas, neįvertinimas savo elgesio pasekmių); nuostatos (nusikalstamo elgesio neutralizavimas, pasekmių minimizavimas, nuostatos į priežiūrą ir apribojimus); mažiau išreikšti dinaminiai veiksniai: piktnaudžiavimas alkoholiu (ankstesnis smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio; motyvacija keisti alkoholio vartojimo įpročius); lėšų tvarkymas ir pajamos (vykdė finansinio pobūdžio nusikaltimus; šiuo metu turi sunkiai įveikiamų finansinių įsipareigojimų). Teismo vertinimu, toks dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius ir jų pobūdis (veiksniai tiesiogiai susiję su elgesiu, mąstymu ir nuostatomis) rodo, kad su nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra pakankamai efektyviai koreguojamos. Nors neginčytina, jog nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, ankstesnės Komisijos rekomendacijas bei deda pastangas kriminogeninių veiksnių mažinimui, tačiau tokių nuteistojo pastangų dar nepakanka, jog būtų galima konstatuoti itin ženklų nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į nuteistojo skunde akcentuojamą aplinkybę, kad jis Komisijai dėl lygtinio paleidimo pristatomas jau 6 kartą, ir įvertina tai, jog po vieno iš ankstesnių svarstymų dėl lygtinio paleidimo nuteistasis padarė pažeidimą ir jam buvo skirta drausminė nuobauda, po paskutinio svarstymo pagal nuteistojo asmens bylos duomenis jokių esminių jo elgesio, mąstymo ir nuostatų pokyčių teigiama linkme nebuvo, kriminogeniniai veiksniai nepasikeitė. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis iki šiol kai kurį savo netinkamą elgesį linkęs pateisinti susiklosčiusiomis aplinkybėmis, dalį atsakomybės perkelia aplinkai ir aplinkiniams. Atsižvelgiant į tai, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl išimtinai vien tik teisėto nuteistojo elgesio laisvėje, nuteistasis, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo pastangomis ir pavyzdingu elgesiu bent iš dalies galėjo pakeisti kriminogeninius veiksnius, susijusius su elgesio, mąstymo ir nuostatų problemomis.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, per visą bausmės laiką nuteistasis buvo baustas drausmine tvarka 6 kartus, paskutinį kartą jis nubaustas 2024 m. vasario 28 d. už alkoholio vartojimą. Šiuo metu drausminė nuobauda negaliojanti ir nuteistasis skunde nurodo, jog ši nuobauda Komisijos nepagrįstai sureikšminta. Visgi teismas pažymi, jog išvada apie akivaizdžią pažangą gali būti daroma tik nuteistajam elgiantis išskirtinai pavyzdingai, o šiuo atveju tokio nuteistojo elgesio konstatuoti negalima, juolab kad nuteistasis už nepriekaištingą elgesį paskatintas 7 kartus, tačiau paskutinis paskatinimas jam skirtas daugiau nei prieš dvejus metus (2022 m. rugpjūčio 26 d.). Tokiu būdu nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė, jog jis jau tris mėnesius neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tik patvirtina, kad nuteistasis paskutiniu metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis. Nuteistasis nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. bausmę atlieka atviro tipo sąlygomis, taigi, nuteistojo teigiamas elgesys kalėjimo administracijos buvo įvertintas, tačiau nuteistasis išreikšto pasitikėjimo nepateisino, nes jis atlikdamas bausmę atviro tipo sąlygomis ir būdamas trumpalaikės išvykos į namus metu vartojo alkoholį, taigi, padarė pažeidimą, už kurį, kaip minėta, jam buvo skirta drausminė nuobauda. Ši aplinkybė tik pagrindžia abejones, kad nuteistasis jau padarė reikiamas išvadas ir laisvėje jis ilgą laiką sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius. Teismo vertinimu, drausminių nuobaudų bei paskatinimų skaičius ir jų skyrimo laikas rodo, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir nuosekliai koreguojamas tik teigiama linkme, nuoširdžiai siekiant pasitaisyti, ir pirmiau aptartų kriminogeninių veiksnių dėl nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcijos kontekste šiuo metu spręsti, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas, dar negalima.
Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinos ir aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis N. T. teistas 4 kartus, pirmą kartą teistas dar būdamas jauno amžiaus, paskutinis teistumas, dėl kurio bausmę atlieka šiuo metu, buvo už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, kurioje jis dalyvavo nuo 2005 m. iki 2014 m. (neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių/psichotropinių medžiagų, vykdė šių medžiagų kontrabandą ir pan.), nuteistojo ankstesni teistumai, nusikaltimų sunkėjimas yra statiniai kriminogeniniai veiksniai, gyvenimo stilius bei draugai, nusikalstamo elgesio pasekmių minimizavimas – išlieka dinaminiais kriminogeniniais veiksniais, nuteistajam būdingas nusikaltimų, susijusių su finansinės naudos siekimu, modelis. Šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, ir suponuoja pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismo vertinimu, nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį, nuostatas bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistajam laisvėje taikoma probacija bus sėkminga. Kad probacija bus sėkminga, pagrįstų abejonių kelia ir aplinkybė, jog nuteistojo dinaminiu kriminogeniniu veiksniu išlieka nuostatos į priežiūrą ir apribojimus, tuo tarpu likusi neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga – 2026 m. gruodžio 5 d.).
Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis N. T. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog šiuo metu lygtinai paleidus N. T. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2024 m. spalio 14 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo N. T. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.