Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio,

teismo posėdyje išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. V. kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į 30 000 eurų piniginį užstatą, dokumentų paėmimą ir intensyvią priežiūrą šešiems mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (2016 m. liepos 25 d. nutartimi nustatyta kita kaltinamojo gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Vilnius), jei tai nesusiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, BK 146 straipsnio 2 dalį, BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį, BK 249 straipsnio 3 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija), BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9, 11 punktus, BK 253 straipsnio 1 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 266 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9, 11 punktus kaltinamas tuo, kad:

- veikdamas organizuota grupe su A. P. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, panaudodamas fizinį smurtą ir peilį, neteisėtai atėmė R. M. laisvę, panaudodamas fizinį smurtą ir peilį, apiplėšė nukentėjusįjį, pagrobė ir laikė šio dokumentus, įsibrovęs į butą pagrobė R. M. didelės vertės turtą;

- 2005 m. dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti ir įgyti didelę įtaką Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovams, iš anksto susitaręs su N. T., A. P. ir D. P. bendrai neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų kiekiais, užsiimti jų kontrabanda, bendrai daryti kitus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, organizavo (įkūrė) šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą („(duomenys neskelbtini)“) ir nuo 2005 m. iki 2014 m. jam vadovavo, įtraukė į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą K. L., A. R., T. P., D. Č., kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties, L. P., Ž. L., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka, V. Š., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka, A. P., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka, V. V., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka, S. P., dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, Č. S., G. C., R. V., M. P., dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, N. P., dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, T. V., S. V., D. R., pasitelkė bendrai nusikalstamai veikai – atskiriems nusikaltimams daryti – nusikalstamam susivienijimui nepriklausiusius N. R., A. K., E. P., A. P., V. F., dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, D. K., kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties, G. V., dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, A. S., kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Rusijos Federacijoje, R. B., kuris už aprašytą veiką 2010 m. balandžio 28 d. nuteistas Liverpulio m. teismo ir dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, D. P., E. R., S. E., N. M., Š. J., R. J., M. M., V. V., P. Č., V. M., S. R., V. N., R. M., V. S., L. P., S. S., E. Š., dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, V. A., kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir paieškomas Ispanijos Karalystėje, V. D., kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje, D. K., kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas atsakomybėn Ispanijos Karalystėje, T. K., kuri už aprašomus nusikalstamus veiksmus patraukta baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje, D. P., kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje, J. L. (L.), kuri už aprašomus nusikalstamus veiksmus patraukta baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje. Nuo 2005 m. iki 2014 m. vadovaudamas ginkluotam nusikalstamam susivienijimui ir dalyvaudamas šio susivienijimo veikloje, S. V. su A. P., D. P., N. T., A. R., T. P., D. Č., K. L., V. V., V. Š., A. P., R. V., D. R., neturėdamas leidimo, įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, kuriuos panaudojo ir planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose;

- neteisėtai disponavo labai dideliu – 495,207 litrų BMK kiekiu, pasikėsino gabenti šį BMK iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną;

- neteisėtai disponavo labai dideliu – 16-20 kg kokaino kiekiu, gabeno šį kokainą iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę ir neteisėtai kokainą platino Jungtinėje Karalystėje;

- nužudė V. S. sunkinančiomis aplinkybėmis ir neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis;

- neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 600 litrų BMK kiekį, neteisėtai gabeno šį BMK iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, taip pat šį BMK realizavo Nyderlandų Karalystėje, neteisėtai įgijo labai didelį – ne mažiau kaip 566,1 litrų BMK kiekį, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tikslu realizuoti Nyderlandų Karalystėje;

- neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 290 litrų BMK kiekį, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir realizavo Nyderlandų Karalystėje;

- neteisėtai įgijo labai didelį – ne mažiau kaip 174 kg kokaino kiekį, jį gabeno ir laikė Ispanijos Karalystėje, neteisėtai kokainą gabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę bei Rusijos Federaciją bei neteisėti kokainą platino Jungtinėje Karalystėje ir Rusijos Federacijoje;

- neteisėtai įgijo labai didelį – 45,85 kg kokaino kiekį Brazilijos Federacinėje Respublikoje, šį kokainą gabeno iš Pietų Amerikos į Ispanijos Karalystę, kokainą laikė Ispanijos Karalystėje su tikslu neteisėtai pergabenti iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę, iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę ir ten neteisėtai kokainą platinti;

- rengėsi nužudyti A. P. dėl savanaudiškų tikslų, siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą.

S. V. sulaikytas 2013 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartimi S. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas iki 2016 m. liepos 22 d.

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. liepos 22 d. nutartimi S. V. kardomąją priemonę – suėmimą pakeitė į 30 000 eurų piniginį užstatą, dokumentų paėmimą ir intensyvią priežiūrą šešiems mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (2016 m. liepos 25 d. nutartimi nustatyta kita kaltinamojo gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Vilnius), jei tai nesusiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nors ankstesnėmis nutartimis S. V. suėmimo terminas buvo tęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, tačiau yra pagrindas manyti, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai, įvertinus suėmimo S. V. taikymo trukmę bei kitas bylos aplinkybes, tame tarpe tai, kad 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismui ir nagrinėjama pagal iš anksto suderintą ir nustatytą teisiamųjų posėdžių grafiką, tačiau 2016 m. dėl objektyvių priežasčių Klaipėdos apygardos teisme įvyko tik trys posėdžiai, kiti posėdžiai numatyti tik spalio-gruodžio mėnesiais, bylos nagrinėjimas dėl objektyvių priežasčių gali tęstis ir 2017 m., gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį, kuria kaltinamajam S. V. suėmimas pakeistas į švelnesnes kardomąsias priemones, panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Prokuroras prašo kaltinamajam S. V. paskirti suėmimą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos.

Nurodo, kad S. V. tokį ilgą laiką buvo pagrįstai taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė. Skunde cituojamos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – KT) 2000-05-08 nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 198¹ straipsnio 1 bei 2 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir 2004-12-29 nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo <...> atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ išvados, kuriose ne tik apibrėžtos asmens atsakomybės ribos, bet ir valstybės pareiga užkardyti organizuotą nusikalstamumą bet kokiomis priemonėmis. KT nuomone, „Jeigu nebūtų užkertamas kelias organizuotam nusikalstamumui, jeigu organizuotos nusikalstamos grupės (susivienijimai) nebūtų persekiojamos, iškiltų grėsmė konstitucinėms vertybėms, inter alia asmens teisėms ir laisvėms, Konstitucijoje įtvirtintiems visuomenės gyvenimo teisiniams pagrindams, valstybei, kaip visos visuomenės organizacijai, visai visuomenei. Šiuolaikiniame pasaulyje organizuotas nusikalstamumas dažnai peržengia valstybių sienas, kelia grėsmę ir tarptautinei bendruomenei. Nepersekiojant organizuotų nusikalstamų grupių (susivienijimų) veiklos, kai ji plinta iš vienos šalies į kitą, kiltų grėsmė ir demokratinių valstybių bendruomenių, ir tarptautinės bendruomenės svarbiausioms vertybėms. Todėl šiuolaikinės valstybės nustato ir taiko įvairias organizuoto nusikalstamumo ribojimo ir mažinimo priemones - tiek represines, tiek prevencines. Lietuva, kaip demokratinė teisinė valstybė ir tarptautinės bendruomenės narė, taip pat turi priedermę nustatyti ir taikyti tiek represines, tiek prevencines priemones, adekvačias organizuoto nusikalstamumo keliamai grėsmei. <...> valstybei, kaip visos visuomenės organizacijai, tenkanti priedermė apsaugoti asmenį ir visuomenę nuo nusikaltimų keliamos grėsmės įpareigoja ją nustatyti ir ryžtingai taikyti veiksmingas nusikalstamumo, taigi ir organizuoto nusikalstamumo, ribojimo ir mažinimo priemones. <...> Kitaip nebūtų įgyvendinta pagal Konstituciją valstybei tenkanti pareiga užtikrinti kiekvieno žmogaus ir visos visuomenės saugumą, konstitucinėmis vertybėmis grindžiamą teisinę tvarką“. Šios Lietuvos Konstitucinio Teismo išvados taikytinos ir sprendžiant procesinių prievartos priemonių taikymo nusikalstamų susivienijimų dalyviams klausimą.

Klaipėdos apygardos teismas nutartyje vadovavosi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika ir pabrėžė, kad spręsdamas asmeniui taikomo ilgalaikio suėmimo teisėtumo klausimus, EŽTT yra ne kartą kategoriškai pabrėžęs, jog ilgainiui net ir pagristo įtarimo ar kaltinimo, kaip kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) pagrindo, paties savaime nebeužtenka tam, kad tęsti suėmimo terminą (sprendimas byloje Ilijkov prieš Bulgarija), o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindu (sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą, Ilijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją bei kt.). Atkreiptinas teismo dėmesys, kad tiek bendrosios kompetencijos teismai, tiek KT pripažįsta galimybę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu remtis precedentiniu teisės aiškinimo metodu. Tai reiškia, kad siekiant išsiaiškinti tikrąją teisės normos prasmę, yra naudojami teismo sprendimai, kuriuose jau yra pateiktas tos pačios normos išaiškinimas. Tačiau šiais sprendimais galima vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, tai yra į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašiomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-109/2013). Panašių faktinių aplinkybių kategoriją apibrėžė KT, pripažinęs, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose. Tai reiškia, kad precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti laikoma ta pati teisė kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (KT 2007-10-24 nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002-02-28 įstatymo redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai).

Išanalizavus skundžiamoje nutartyje nurodytus EŽTT sprendimus, kuriais teismas besąlygiškai rėmėsi, konstatuotina, kad šie sprendimai negali būti vertinami precedentiniais šioje baudžiamojoje byloje. Nors byloje Jėčius prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34578/97) buvo sprendžiamas paskirto suėmimo trukmės teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, tačiau jis buvo analizuojamas visiškai kitokių faktinių aplinkybių kontekste. Šioje byloje buvo keliamas asmens baudžiamosios atsakomybės klausimas dėl galimai padaryto nužudymo. Tai reiškia, kad įtarimai dėl nusikaltimo padarymo buvo pareikšti savarankiškai veikusiam asmeniui, kuris, nors galimai padarė ir labai pavojingą, tačiau tik vieną nusikaltimą. Minimoje byloje buvo keliamas klausimas ir dėl baudžiamojo proceso vilkinimo dėl teisėsaugos institucijų per lėtai atliekamų procesinių veiksmų. Tačiau baudžiamojo proceso vilkinimo klausimas nacionalinių teismų nagrinėtinose organizuoto nusikalstamumo baudžiamosiose bylose nėra dažnas. Visų baudžiamųjų bylų nagrinėjimas yra sąlygotas BPK 44 straipsnio 5 dalies bei 242¹ straipsnio nuostatomis, įpareigojančiomis baudžiamąją bylą išnagrinėti per kuo trumpiausius terminus. Tam tikrose baudžiamosiose bylose ikiteisminis tyrimas, vadovaujantis BPK 176 straipsnio 2 dalimi, gali būti atliekamas ilgesnį laiko tarpą negu dėl paprastų, procesinių veiksmų atlikimo gausos nereikalaujančių nusikalstamų veikų. Tokia ikiteisminio tyrimo trukmė yra sąlygota baudžiamųjų bylų sudėtingumo ir didelės apimties kategorijomis. Didelis kiekis įtariamųjų ar kaltinamųjų, liudytojų, taip pat baudžiamajai bylai nagrinėti reikšmingų duomenų, būtinybė kreiptis į specialiomis žiniomis disponuojančius specialistus, taip pat, nors ir ilgą laiką trunkantis, tačiau būtinas visapusiškam ištyrimui tarptautinio bendradarbiavimo procesas - procesinių veiksmų atlikimas ir užsienio valstybių teritorijoje - prailgina ikiteisminio tyrimo atlikimo terminą.

2015 m. liepos 11 d. įsigaliojus BPK pakeitimams, susijusiems su suėmimo institutu, BPK 127 straipsnio 11 dalyje buvo įtvirtinta nuostata apibrėžianti maksimalią suėmimo trukmę. Pagal dabartinį baudžiamojo proceso reguliavimą, baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės.

Pažymi, jog organizuoto nusikalstamumo bylose įtariamiesiems ar kaltinamiesiems gresiančios bausmės neretai yra siejamos su pačiomis ilgiausiomis terminuotomis laisvės atėmimo bausmėmis ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme. Todėl ilgą laiko tarpą trunkantis suėmimas tokiu atveju negali būti vertinamas kaip netinkamas ir nepagrįstai suimtojo teises varžantis. Labai svarbu yra žinoti, kad tokio konkretaus trukmės apribojimo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau - Konvencija) išvis nenumato. Visais atvejais jis yra vertinamas bylos faktinių aplinkybių kontekste, taip pat atsižvelgiant ir į viešojo intereso gynybos aspektą.

Kitoje byloje Letellier prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 12369/86) byloje buvo tiriamas dviejų asmenų įvykdytas vienas nužudymas. Tai reiškia, kad pats baudžiamosios bylos pobūdis nebuvo sąlygojamas būtinybės atlikti labai didelį kiekį procesinių veiksmų, užkardyti ypač pavojingas, ilgą laiką trunkančias, aukšto organizuotumo lygiu pasižyminčias, nusikalstamas veikas. Byloje Clooth prieš Belgiją (pareiškimo Nr. 49/1990/240/311) baudžiamasis procesas vyko dėl nužudymo bei padegimo. Nors šioje byloje taikyto suėmimo terminas - 3 metai ir 2 mėnesiai buvo pripažintas nepagrįstu bei Konvencijos nuostatas neatitinkančiu, tačiau šis sprendimas buvo nulemtas visiškai skirtingų ir organizuoto nusikalstamumo bylose įtariamųjų ar kaltinamųjų teisinę padėtį neatitinkančių faktinių aplinkybių, t. y. nors suimtasis buvo įtariamas padaręs ypač pavojingą nusikalstamą veiką, tačiau pavienį nusikaltimą. Juo labiau ir pats asmuo buvo pripažintas psichiškai nesveiku, kas sąlygojo reikalingumą jo atžvilgiu taikyti tokias jo teises ir laisves ribojančias priemones, kurios sudarytų tinkamas sąlygas jo būtinam ir didesnio dėmesio reikalaujančiam gydymui garantuoti. Byloje Ilijkov prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 4378/02) suėmimo teisėtumo klausimas buvo sprendžiamas baudžiamojoje byloje dėl dokumentų klastojimo ir sukčiavimo, be to taikytino suėmimo trukmė buvo sietina ir su nepagrįstai ilgai teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų atliekamais procesiniais veiksmais. Nepagrįstam asmens teisių ir laisvių apribojimui konstatuoti įtaką turėjo ir paties suimtojo asmenybė, nes jis nebuvo teistas, turėjo tvirtus socialinius ryšius. Ekonominių nusikaltimų pobūdis, ypač teigiamai apibūdinama suimtojo asmenybė neatitiko organizuoto nusikalstamumo atstovo teisinę padėtį apibūdinančius faktinių aplinkybių visumos. Byloje Bykov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 4378/02) nepagrįstu suėmimo terminu buvo pripažintas 1 metų bei 8 mėnesių laikotarpis. Šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl pasikėsinimo nužudyti, nebuvo nustatyti jokie organizuoto nusikalstamumo požymiai, buvo realizuota vienos nusikalstamos veikos sudėtis, baudžiamasis procesas buvo atliekamas tiesiogiai dalyvaujant teisėsaugos institucijoms, o paties suimtojo asmenybė nepasižymėjo itin pavojingo, amoralaus ir teisinės valstybės nuostatų negerbiančio asmens požymiais.

Priešingai aukščiau aptartiems EŽTT sprendimams, organizuoto nusikalstamumo bylose suėmimo teisėtumo taikymo klausimo aspektu svarbi ir kita EŽTT formuojama praktika, pateikianti ne tik bendro pobūdžio suėmimo klausimams reikšmingus teiginius, bet ir suimtojo teisinės padėties precedentines taisykles.

Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje pripažįstama, kad suėmimas yra išskirtinė, labiausiai žmogaus teises ribojanti poveikio priemonė, kurios taikymas yra galimas tik esant išimtinėms aplinkybėms. Konkrečioje byloje besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tik esant aiškioms viešojo intereso apraiškoms, kurį įvertinus nekaltumo prezumpcijos aspektu, nusveriama teisė į laisvę. Būtent tokios apraiškos ir išskirtinės aplinkybės pripažintinos tose baudžiamosiose bylose, kuriose sprendžiami baudžiamosios atsakomybės klausimai dėl pačių pavojingiausių, organizuoto nusikalstamumo požymiais pasižyminčių, nusikalstamų veikų. EŽTT praktikoje pripažinta, kad organizuoto nusikalstamumo pobūdžio nusikaltimų realizavimas gali būti vertinamas ne tik kaip tinkamas pagrindas taikyti suėmimą, bet ir jį tęsti. Asmens priklausymas organizuotoms grupėms suėmimo kontekste tampa viena iš pagrindinių sąlygų paskirtą, ilgą laiką trunkantį, suėmimą pripažinti teisėtu. Todėl ne vienos, bet kelių ar keliasdešimties nusikalstamų veikų realizavimas organizuotos grupės sudėtyje EŽTT teismo jurisprudencijoje pripažįstamas pateisinamu pagrindu suėmimo taikymą vykdyti ilgiau nei įprasta.

Pažymi, jog esminė sąlyga, pateisinanti suėmimo trukmę yra inkriminuotų nusikalstamų veikų realizavimas apjungiant kelių, gerai organizuotų asmenų pastangas. Pavojingos bendrininkavimo formos užkardymas ir atskleidimas suponuoja būtinybę imtis išskirtinių procesinių veiksmų, tokiu būdu ištęsiant paskirto suėmimo terminą. Būtent proporcionalus, neretai kitose bylose pripažįstamas nepateisinamai ilgai užsitęsusiu, suėmimo terminas tampa vienu iš esminių baudžiamajame organizuoto nusikalstamumo procese iškeltų tikslų sėkmės garantų, nesuteikiančiu pagrindo pripažinti suimtajam tenkančių teisių ir laisvių pažeidimo. EŽTT vienareikšmiškai yra pripažinęs, kad ilgesnis, net kelis metus trunkantis suėmimas yra svarbus vien dėl to, kad tokio pobūdžio tyrimuose privalu nustatyti įtariamųjų bendravimo kontrolę, tokį bendravimą apriboti, taip pat apriboti šių asmenų ryšius su kitais, bylos nagrinėjimui reikšmingais asmenimis. Būtent tik šios procesinės priemonės taikymo metu galima išvengti organizuotam nusikalstamumui priklausančių asmenų slapstymosi, įrodymų sugadinimo, neigiamos įtakos darymo tiek kitiems įtariamiesiems, liek procesui apskritai. Todėl skirtingai nei kitų nusikalstamų veikų atveju, toks suėmime išbūtas laikas gali būti pripažintinas pagrįstu.

Baudžiamosiose bylose tiriant veikas, turinčias organizuoto nusikalstamumo požymių, sprendžiant suėmimo skyrimo ar tęsimo klausimus, vertinamas ankstesnis asmens teistumas, anksčiau padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, intensyvumas, kartotinumas atskleidžiantis asmens polinkį nusikalsti, nesilaikyti visuotinai pripažintų moralės normų ir būtinybė jo teises riboti griežtesnėmis nei įprasta procesinėmis prievartos priemonėmis. Prokuroro teigimu, teistumas (tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienio valstybėse), sietinas ne su pavienėmis, atsitiktinėmis, dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių padarytomis veikomis, gali būti viena iš sąlygų, lemiančių asmens laisvės ribojimą BPK 119 straipsnyje iškeltų tikslų kontekste. Sunkiausios kardomosios priemonės parinkimui įtakos turi ir įtariamojo ar kaltinamojo darbo, pastovaus pragyvenimo šaltinio neturėjimo faktas, taip pat disponavimas teisėtomis pajamomis nepagrįstomis piniginėmis lėšomis. Net ir teigiamai suimtąjį apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškai vertinamos kaip BPK 122 straipsnyje numatytos kardomosios priemonės paskyrimą ribojančios. Todėl santuokos sudarymo faktas, turimi išlaikytiniai ir nuolatinė gyvenamoji vieta, galimybė įsidarbinti, pareiga rūpintis artimaisiais, kuriems reikalinga pagalba dėl jų sveikatos būklės, taip pat pozityvi darbdavių pateikta charakteristika, nors ir teigiamai apibūdina suimtąjį, tačiau šios kardomosios priemonės taikymo būtinumo nepaneigia. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (2015 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-76-150/2015).

Atsižvelgiant į aukščiau aptartą EŽTT praktiką ir šioje byloje nustatytas aplinkybes, jog nagrinėjamos nusikalstamų veikų, kurios yra siejamos su galimai S. V. 2005-2014 m. vadovaujamo ginkluoto „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamo susivienijimo veikla, padarymo aplinkybės, darytina išvada, jog tolesnis pačios griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo termino tęsimas kaltinamajam S. V. negali būti vertinamas kaip Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimas.

Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo taikymo pagrindai nėra išnykę. Bylos duomenys patvirtina, jog S. V. kaltinamas padaręs eilę nesunkių, apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas yra numatęs itin griežtas laisvės atėmimo bausmes, taip pat ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Šios nusikalstamos veikos patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Nusikaltimai, kurių padarymu S. V. yra kaltinamas, buvo ne atsitiktiniai, o iš anksto suplanuoti, gerai organizuoti, galimai padaryti veikiant pavojingiausia bendrininkavimo forma - nusikalstamame susivienijime. Be to, S. V. ne kartą praeityje teistas, turi ryšių užsienyje (inkriminuojamas nusikalstamas veikas S. V. galimai padarė ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienio valstybėse, t. y. Ispanijos Karalystėje, Jungtinėje Karalystėje, Ukrainos Respublikoje, Nyderlandų Karalystėje, Rusijos Federacijoje ir Brazilijos Federacinėje Respublikoje; taip pat palaikė ryšius ir su nusikalstamo pasaulio atstovais), iki sulaikymo nedirbo, kas leidžia manyti, jog nusikaltimų darymas yra kaltinamojo pragyvenimo šaltinis. Taigi, siekdamas išvengti ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, kaltinamasis gali bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo, taip pat būdamas laisvėje daryti naujus nusikaltimus.

BPK 119 straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės yra skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Būtent šių tikslų pasiekimo galimybė tiesiogiai įtakoja kardomųjų priemonių diferencijavimą. Esant faktinių aplinkybių visumai, bylojančiai apie itin pavojingų nusikalstamų veikų realizavimą, kyla pateisinama grėsmė, kad švelnesnėmis poveikio priemonėmis BPK numatyti tikslai nebus pasiekti. Todėl, vadovaujantis proporcingumo principu, pripažintina, kad suėmimo taikymas yra laikomas pateisinamu tuo atveju, kai objektyvioje tikrovėje vykdomi patys pavojingiausi ir labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomas vertybės pažeidžiantys nusikaltimai. Akivaizdu, kad šioje byloje užstato, ypač tokio neženklaus dydžio lyginant su tyrimo metu nustatytomis faktinėmis pajamomis, gautomis iš padarytų nusikaltimų, taikymas negali pašalinti visos vykstančiam baudžiamajam procesui ir visuomenės, valstybės ar asmenų interesams keliamos grėsmės. Tai reiškia, kad šiuo atveju viešojo intereso keliami reikalavimai turėjo prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.

EŽTT byloje Morkūnas prieš Lietuva (pareiškimo Nr. 29798/02), kurioje taip pat buvo sprendžiamas suėmimo skyrimo bei užstato atsisakymo taikyti teisėtumo klausimai, susiję su asmens baudžiamąja atsakomybe, atsiradusia dėl jo dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, taip pat įvykdyto pasikėsinimo nužudyti bei turto prievartavimo, buvo akcentuotos pamatinės užstato atsisakymo taikyti taisyklės, kurių privalu vadovautis ir nagrinėjamu atveju. Tai yra, užstato taikymo galimybė gali būti paneigta tuo atveju, jeigu yra pavojus, jog suimtasis bėgs ir neatvyks į teisminį bylos nagrinėjimą, imsis veiksmų, siekdamas sukliudyti teisingumo įvykdymui, darys naujus nusikaltimus (kas taip pat pripažinta) arba sukels viešuosius neramumus. Akivaizdu, kad netgi dvi iš anksčiau paminėtų alternatyvų S. V. atžvilgiu buvo nustatytos. Be to, apie būtinybę taikyti suėmimą patvirtino ir nagrinėtinos bylos sudėtingumas, suimtojo galimi ryšiai su užsienio valstybėmis, šio asmens asmenybė, jo moralinės savybės, pavojingumo laipsnis, nuo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nukentėjusių asmenų skaičius, patirta žala. Visuma šių aplinkybių paneigia, bet nepatvirtina, užstato taikymo būtinybę.

Įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas S. V., pobūdį ir sunkumą, baudžiamosios bylos apimtį, kaltinamųjų skaičių, tyrimo sudėtingumą, skundžiamos nutarties esminis argumentas dėl jau minėtos Konvencijos bei BPK reikalavimų pažeidimų, prokuroro nuomone, yra nepagrįstas.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė jo skundą tenkinti, kaltinamasis S. V. ir jo gynėjas prašė prokuroro skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro skundas tenkinamas.

Suėmimas gali būti skiriamas ar jo terminas pratęsiamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Tokios sąlygos taikyti kaltinamajam S. V. suėmimą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes.

Kaip ir kitų kardomųjų priemonių, suėmimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant kardomosios priemonės skyrimo (jos termino pratęsimo) teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad byloje esantys duomenys, t. y. paties kaltinamojo S. V., kitų kaltinamųjų bei liudytojų A. R., R. M., E. R. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką, kratos, įvykio vietos, daiktų apžiūrų, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose esantys duomenys, specialistų išvados, telefoninių pokalbių išklotinės, užsienio teisėsaugos institucijų pateikta bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis S. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tuo pačiu pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant (skiriant) kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.

Skundžiamoje nutartyje Klaipėdos apygardos teismas, nepratęsdamas suėmimo termino kaltinamajam S. V., nepasisakė dėl baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų suėmimo taikymo pagrindų ir sąlygų buvimo ar jų išnykimo. Iš nutarties motyvuojamosios dalies turinio galima spręsti, jog teismas iš esmės pripažįsta esant neišnykusius suėmimo taikymo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. kad S. V. bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Tačiau skundžiamoje nutartyje iš esmės visi motyvai skirti argumentuoti Konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje numatyto reikalavimo, būti paleistam proceso metu, laikymąsi. Teismas konstatavo, kad suėmimo terminas kaltinamajam S. V. nepratęstinas, kadangi kaltinamasis yra laikomas suimtas labai ilgą laiką (3 metus 6 mėnesius), dėl ko tolesnis pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas gali būti vertinamas kaip jau minėtos Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatų, numatančių teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką bei teisę būti paleistam proceso metu, pažeidimas.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai, kad S. V. taikomas suėmimas ilgiau kaip 3 metus 6 mėnesius, neužkerta kelio jam taikyti suėmimą šioje baudžiamojoje byloje ir toliau, esant tam BPK numatytiems pagrindams bei sąlygoms.

Ankstesnėmis teismo nutartimis suėmimo terminas kaltinamajam S. V. buvo tęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

Suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu gali būti taikomas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai.

S. V. yra kaltinamas nesunkių, apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu (BK 11 straipsnio 3, 4, 5, 6 dalys). Už sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes, taip pat ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos (BK 249 straipsnio 3 dalis). Kaltinimų sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia skirti (pratęsti) suėmimą tuo pagrindu, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, tačiau ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nors kaltinamasis S. V. turi šeimą (vedė antrąkart tardymo izoliatoriuje), gyvenamąją vietą, pateikė dokumentus, jog įsidarbino ir turi kitų lėšų pargyvenimui, tačiau praeityje buvo teistas, kas charakterizuoja asmenį kaip linkusį nusikalsti ir nepaklusti teisėtiems reikalavimams. Kolegijos nuomone, tokie suimtojo socialiniai ryšiai negali būti vertinami kaip pakankami S. V. laikyti nesuimtą, nes jie galbūt nesulaikė jo nusikalstamų veikų darymo . Be to, S. V. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis ir mastas bei kiti byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad suimtasis turi ryšių užsienyje. Nurodytų aplinkybių visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje S. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas skirti jam kardomąją priemonę – suėmimą.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, (įtariamas) kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, (įtarimas) kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Byloje nustatyta, kad S. V. kaltinamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą. Nusikaltimai, kurių padarymu S. V. yra kaltinamas, buvo ne atsitiktiniai, o iš anksto suplanuoti bei gerai organizuoti. Inkriminuojamos veikos susijusius su itin visuomenei pavojingu neteisėtu disponavimu labai didelio kiekio narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jų kontrabanda iš vienos valstybės į kitą. Nusikalstami veiksmai truko ilgą laiką ir buvo atlikti bendrininkaujant pačia sudėtingiausia bei pavojingiausia bendrininkavimo forma – nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, sudėtyje, o pats S. V. ne tik subūrė/ organizavo tokios grupės sukūrimą, bet ir jai vadovavo bei aktyviai dalyvavo nusikalstamų veikų padaryme. Todėl įvertinus galimai kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei jo vaidmenį, atsižvelgus į aplinkybę, kad kaltinamasis praeityje buvo teistas, pagrįstai manytina, jog S. V. turi polinkį nusikalsti.

Apeliacinio teismo nuomone, aukščiau nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veikų darymo sistemingumas, susiformavusios kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, S. V. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Nors bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, jog kaltinamasis planuoja daryti naujas konkrečias nusikalstamas veikas, tačiau BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas nesuimtas, darys naujus nusikaltimus, ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo rengiasi daryti naujus nusikaltimus.

Išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo dienos neišnyko pagrindai, dėl kurių S. V. buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.

Lietuvos apeliacinis teismas sutinka su tuo, jog suėmimas S. V. taikomas labai ilgą laiką - daugiau nei trejus su puse metų. Savaime suprantama, kad griežčiausia kardomoji priemonė suvaržo kaltinamojo judėjimo laisvę, teisę į darbą ir kitas teises, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. S. V. suėmimas buvo paskirtas 2013 m. sausio 23 d. Klaipėdos apygardos teismui ši byla perduota 2014 m. liepos mėn. Suėmimo terminas S. V. Klaipėdos apygardos teismo nutartimis teisminio nagrinėjimo metu buvo nuolat tęsiamas.

Kaltinamajam inkriminuojamas labai sunkus nusikaltimas (BK 249 straipsnio 3 dalis), už kurio padarymą baudžiamasis įstatymas numato itin griežtą bausmę - laisvės atėmimą nuo 10 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Tuo tarpu už kitą kaltinamajam inkriminuojamą labai sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 3 dalis) baudžiamajame įstatyme numatytas laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog aptariamu atveju suėmimo trukmė neviršija BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytos 2/3 didžiausios laisvės atėmimo bausmės, nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio nagrinėjama ši byla. Taigi suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.

Pagal formuojamą teismų praktiką viešojo intereso apsauga nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Nagrinėjamu atveju, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas S. V., pobūdį ir sunkumą, jo asmenybę (o būtent tai, kad kaltinamasis už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą buvo teistas), darytina pagrįsta išvada, jog S. V. yra pavojingas visuomenei ir linkęs pažeidinėti visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles asmuo. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame baudžiamajame procese viešąjį interesą sudaro ne tik siekis izoliuoti nuo visuomenės linkusį nusikalsti pavojingą asmenį, bet ir netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti visuomenei labai pavojingas nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, padarytas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu labai didelio kiekio narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jų kontrabanda iš vienos valstybės į kitą. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ilgesnis kardomosios priemonės - suėmimo taikymas yra pateisinamas, kadangi šios procesinės prievartos taikymą sąlygoja siekis apginti viešąjį interesą. Pažymėtina, kad ši apeliacinės instancijos teismo išvada atitinka EŽTT formuojamą praktiką (Kudla prieš Poland, pareiškimo Nr. 30210/96) bei rekomendacijose dėl Konvencijos 5 straipsnio taikymo pateiktus išaiškinimus, kuriose teigiama, jog nepertraukiamas suėmimo taikymas gali būti pateisinamas tik tuo atveju, jei yra būtinumas apginti viešąjį interesą, kuris nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę.

EŽTT ne kartą yra pabrėžęs, kad baudžiamosios bylos dėl organizuotos nusikalstamos grupuotės padarytų nusikalstamų veikų savaime yra sudėtingesnės, nes dažniausiai tiriamos (nagrinėjamos) tokių veikų padarymo aplinkybės, kurios savo mastu ir dalyvių skaičiumi negali lygintis su pavienių nusikaltimų nagrinėjimo ypatumais. Tokios veikos dažniausiai būna gerai suplanuotos, trunka ilgą laiko trapą, įtariamieji būna pasiskirstę vaidmenimis. Tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimas paprastai užtrunka ilgiau, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo institucijoms, tiek teismui reikia nustatyti visas faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, surinkti bei ištirti įrodymus ir nustatyti kiekvieno nusikalstamos grupuotės nario atsakomybės ribas. Kadangi tokią bylą nagrinėjančiam teismui reikia ištirti daug įrodymų, išklausyti daug liudytojų, akivaizdu, kad bylos nagrinėjimas gali užsitęsti. Todėl tokio pobūdžio bylose, ilgesnis kaltininkų izoliavimas vienas nuo kito, siekiant išvengti jų slėpimosi nuo tyrimo, dažniau nei kitais atvejais, gali būti pripažintas pateisinamu Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies prasme (sprendimas Bąk prieš Lenkija, pareiškimo Nr. 7870/04, 2007-01-16; sprendimas Wrona prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 29345/09). Be to, nepaisant to, jog asmuo yra suimtas, teismas turi tinkamai ištirti byloje surinktus įrodymus, nustatyti nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes tam, kad būtų tinkamai išspręstas kaltinamų asmenų kaltės klausimas (sprendimas Bąk prieš Lenkija, pareiškimo Nr. 7870/04)

Tokią išvadą suponuoja ir nacionaliniai Lietuvos baudžiamieji įstatymai, o būtent BPK nuostata, jog suėmimas negali viršyti 2/3 didžiausios laisvės atėmimo bausmės, nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio nagrinėjama byla. Taigi kuo sunkesnė ir sudėtingesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtų prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas ir ilgo tokios procesinės prievartos priemonės taikymo prasme.

Ši baudžiamoji byla yra ypatingai sudėtinga (kaltinimai pareikšti 13 kaltinamųjų, labai daug liudytojų, tiriama ginkluoto nusikalstamo susivienijimo ilgametė veikla, daug nusikalstamos veikos epizodų, nusikalstamos veikos buvo padarytos ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir keliose E. S. valstybėse, taip pat ir už E. S. ribų), byla didelės apimties (ją sudaro 139 tomai). Kolegijos nuomone, teismas deda visas pastangas, kad bylos nagrinėjimas vyktų sklandžiai ir kuo sparčiau ir nors procesas užsitęsė, tačiau nėra pagrindo pripažinti, jog procesas yra vilkinamas.

Negalima neatkreipti dėmesio, jog iš tiesų po paskutinio teisiamojo posėdžio 2016 m. vasario 29 d. bylos nagrinėjimas nebuvo tęsiamas, o šiuo metu byloje paskelbta pertrauka iki 2016 m. spalio 25 d. Tačiau bylos duomenys patvirtina, jog iš anksto numatytas 2016 m. birželio 16 d. teisiamasis posėdis neįvyko dėl kaltinamųjų L. P. ir K. L. kaltės, pastariesiems neatvykus į bylos nagrinėjimą, o anksčiau tęsti bylos nagrinėjimą nebuvo galimybės dėl objektyvių priežasčių – kaltinamųjų K. L. ir R. V. sveikatos būklės ir jų atžvilgiu paskirtų daug laiko reikalaujančių specialių tyrimų - stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimo. Pažymėtina, jog 2015 metais pagal iš anksto suderintą bylos nagrinėjimą grafiką įvyko 24 numatyti teisiamieji posėdžiai. Įvertinus šias aplinkybes bei tai, kad siekiant išnagrinėti bylą kiek įmanoma greičiau, numatytos kitos teismo posėdžių datos iki pat 2016 m. gruodžio 22 d., leidžia daryti išvadą, jog bylos nagrinėjimas vyksta gana intensyviai.

Akivaizdu, jog ilgai besitęsiantis teisminis bylos nagrinėjimas lėmė ilgalaikę S. V. kalinimo trukmę, kuria remdamasis apygardos teismas iš esmės ir motyvavo skundžiamos nutarties priėmimą.

Pažymėtina, jog kiek ilgai kardomoji priemonė turi būti taikoma, kada jos taikymas tampa nebereikalingas, būtina vertinti konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes. Įvertinus šios bylos ypatingai didelę apimtį, inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą bei kiekį, kaltinamųjų, liudytojų skaičių, tyrimo sudėtingumą, bylos nagrinėjimas iki šio laiko, t. y. dvejus metus, nėra nepateisinamai ilgas, kaltinamajam S. V. griežčiausios kardomosios priemonės taikymas ilgą laiką neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei Konvencijos 5 straipsnio, nei BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms.

Kolegijos nuomone, apygardos teismas nepakankamai įvertino kitą EŽTT praktiką. Skundžiamojoje nutartyje teismas vadovavosi EŽTT sprendimais bylose Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą, Ilijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją bei kt. sprendimais, kuriuose pateikta Konvencijoje nustatytų pamatinių suimtojo teisių analizė, tačiau neatsižvelgė į tai, kad minėtų bylų faktinės aplinkybės yra iš esmės skirtingos nuo paties teismo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Skundžiamoje nutartyje cituojamose EŽTT bylose paskirto suėmimo trukmės teisėtumo ir pagrįstumo klausimas buvo sprendžiamas visiškai kitokių faktinių aplinkybių kontekste, t. y. tiriant pavienių asmenų padarytas pavienes veikas. Nagrinėjamu atveju tiriamos nusikalstamo susivienijimo narių padarytos sunkios ir labai sunkios nusikalstamos veikos, apimančios kelių valstybių teritorijas, susijusios su itin dideliu kiekiu narkotikų kontrabanda bei jų platinimu. Todėl iš esmės nurodydamas tik dalį EŽTT sprendimų, apygardos teismas neteisingai išsprendė suėmimo pratęsimo klausimą, jog visi suimtieji turėjo teisę būti paleisti bylos nagrinėjimo metu.

Dėl išdėstytų aplinkybių daroma išvada, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį, kuria kaltinamajam S. V. nuo 2016 m. liepos 22 d. nepratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas.

Kaltinamajam S. V., a. k. (duomenys neskelbtini), paskirti kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.