Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo N. T. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam N. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015 m. sausio 22 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. T. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį (2006-06-22 įstatymo Nr. X-711 redakcija), 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, kaltinamas tuo, kad:

2005 metais dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti ir įgyti didelę įtaką Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovams, iš anksto susitaręs su S. V., A. P. ir D. P. bendrai neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų kiekiais, užsiimti jų kontrabanda, bendrai daryti kitus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, organizavo (įkūrė) šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą („agurkinių“), kurio vadovu nuo 2005 m. iki 2014 m. buvo S. V., įtraukė į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą kitus asmenis, pasitelkė bendrai nusikalstamai veikai – atskiriems nusikaltimams daryti ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausiusius asmenis. Nuo 2005 metų iki 2014 metų dalyvaudamas šio susivienijimo veikloje, N. T. su S. V., D. P., A. P., A. R., T. P., D. Č., K. L., V. V., V. Š., A. P., R. V., D. R., neturėdamas leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, kuriuos panaudojo ir planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose;

neteisėtai disponavo labai dideliu – 495,207 litrų BMK kiekiu, pasikėsino gabenti šį BMK iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną;neteisėtai disponavo labai dideliu – 16-20 kg kokaino kiekiu, gabeno šį kokainą iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę ir neteisėtai kokainą platino Jungtinėje Karalystėje;neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 600 litrų BMK kiekį, neteisėtai gabeno šį BMK iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, taip pat šį BMK realizavo Nyderlandų Karalystėje,neteisėtai įgijo labai didelį – ne mažiau kaip 566,1 litrų BMK kiekį, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tikslu realizuoti Nyderlandų Karalystėje;neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 290 litrų BMK kiekį, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir realizavo Nyderlandų Karalystėje;neteisėtai įgijo labai didelį – ne mažiau kaip 174 kg kokaino kiekį, jį gabeno ir laikė Ispanijos Karalystėje, neteisėtai kokainą gabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę bei Rusijos Federaciją bei neteisėti kokainą platino Jungtinėje Karalystėje ir Rusijos Federacijoje;neteisėtai įgijo labai didelį – 45,85 kg kokaino kiekį Brazilijos Federacinėje Respublikoje, šį kokainą gabeno iš Pietų Amerikos į Ispanijos Karalystę, kokainą laikė Ispanijos Karalystėje su tikslu neteisėtai pergabenti iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę, iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę ir ten neteisėtai kokainą platinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, N. T. sulaikytas 2013 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartimi N. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis. 2014 m. liepos 21 d. baudžiamąją bylą kartu su kaltinamuoju aktu perdavus Klaipėdos apygardos teismui, suėmimo terminas buvo tęsiamas Klaipėdos apygardos teismo nutartimis.

Gynėjos teigimu, skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, suėmimo terminas N. T. tęsiamas motyvuojant jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumu bei įstatyme numatyta griežta laisvės atėmimo bausme bei jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtintomis prielaidomis. Pasak gynėjos, nežiūrint to, kad byla jau nagrinėjama teisiamajame posėdyje, teismas, priimdamas procesinį sprendimą dėl pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo, kiekvieną kartą privalo įvertinti suėmimo trukmės pagrįstumą.

Skunde pažymima, kad N. T., nesilaikant Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, suėmime laikomas nepateisinamai ilgą laiką – jau virš dviejų metų. Gynėjos teigimu, visą suėmimo laikotarpį kaltinamasis yra laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, kalėjimo režimu, nežmoniškomis ir jo garbę bei orumą žeminančiomis sąlygomis, darančiomis nepataisomą žalą jo fizinės ir psichinės sveikatos būklei. Pasak gynėjos, N. T., kuris nėra kaltinamas jokio smurtinio pobūdžio nusikaltimo padarymu, tačiau aukščiau aptartomis sąlygomis yra laikomas suėmime ilgą laiką, suėmimo terminas kiekvieną kartą yra tęsiamas išimtinai formalių argumentų pagrindu, todėl suėmimas tokiomis aplinkybėmis įgyja baudžiamąjį pobūdį. Skunde tvirtinama, kad jau vien dėl nepateisinamai ir nepagrįstai ilgai tęsiamo suėmimo termino N. T. tolimesnis laikymas suėmime yra nebepateisinamas, todėl jis turi būti nedelsiant paleistas į laisvę, tokiu būdu įgyvendinant Konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisę būti paleistam proceso metu, o jo dalyvavimą procese užtikrinant kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Gynėja pažymi, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas šiais aspektais N. T. suėmimo termino pagrįstumo nenagrinėjo, į gynybos argumentus dėl nepateisinamai ilgo kaltinamojo suėmimo termino visiškai neatsižvelgė, todėl nepagrįstai ir neteisingai pratęsė jam ilgai trunkančio suėmimo terminą.

Gynėjos teigimu, pratęsiant suėmimo terminą teismas visai neatsižvelgė ir į kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tai yra į N. T. turimus tvirtus socialinius ryšius Lietuvos Respublikoje, o būtent į tai, kad jis vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, sunkiai sergančią garbaus amžiaus motiną, kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra ir jo fizinė bei materialinė pagalba, nuolatinę gyvenamąją vietą, taip pat į duomenis, teigiamai charakterizuojančius N. T. asmenybę.

Teismo posėdyje kaltinamojo N. T. gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo N. T. gynėjos skundas atmestinas.

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam N. T. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, nepažeidė BPK 119, BPK 121, BPK 122, BPK 127, BPK 130 straipsnių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų. Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Tokios sąlygos pratęsti kaltinamajam N. T. suėmimo terminą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes. Suėmimo termino pratęsimo sąlygos ir pagrindai jau buvo aptarti ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, nagrinėjant skundus dėl N. T. taikomo suėmimo termino pratęsimo.

Dar kartą pažymėtina, kad kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina suėmimo taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Kaip matyti iš kaltinamojo akto turinio, baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis N. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti kitų kaltinamųjų (A. P. ir kt.), liudytojų (V. P. ir kt.) parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokoluose, specialistų išvadose, kratos protokoluose, telefoninių pokalbių išklotinėse ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad pratęsiant kardomąją priemonę – suėmimą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Klaipėdos apygardos teismas pratęsė N. T. suėmimo terminą pagrįstai nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y., esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti suėmimo taikymo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant suėmimą ar tęsiant jo terminą pakanka bent vieno iš šių pagrindų.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. N. T. kaltinamas padaręs apysunkius, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ją turi patvirtinti ir kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Priešingai negu teigiama gynėjos skunde, skundžiamoje nutartyje buvo aptartos ir kitos šio suėmimo pratęsimo pagrindo egzistavimą patvirtinančios aplinkybės. Tikimybę, kad būdamas laisvėje N. T. gali bėgti (slėptis) nuo teismo patvirtina ir tai, kad jis kaltinamas nusikalstamo susivienijimo organizavimu ir jo veikloje su disponavimu labai dideliais narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiais susijusių nusikalstamų veikų padarymu tarptautiniu mastu. Šios aplinkybės rodo jo galimai turimus plačius ryšius Europos Sąjungos ir trečiosiose valstybėse. Be to, praeityje N. T. teistas, kas charakterizuoja asmenį kaip linkusį nepaklusti teisėtiems reikalavimams. Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad, nors N. T. turi šeimą bei gyvenamąją vietą, tačiau iki sulaikymo nebuvo saistomas darbiniais santykiais Lietuvos Respublikoje. Aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti jam galimai gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, N. T. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Gynėjos skunde nurodomi suimtojo N. T. turimi tvirti šeiminiai ryšiai yra svarbi aplinkybė, tačiau nešalina šio teismo nustatyto suėmimo taikymo pagrindo.

Suėmimo terminas N. T. pagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu suėmimo pagrindu. Šiuo pagrindu suėmimo terminas gali būti tęsiamas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas/kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Kaip jau minėta, N. T. kaltinamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, kurie numatyti BPK 122 straipsnio 4 dalyje, padarymu. Be to, N. T. anksčiau teistas, niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Įvertintinas ir N. T. kaip galimo nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus vaidmuo bei inkriminuojamų veikų, galimai susijusių su pelnymusi iš nusikalstamos veikos, ypatingas pavojingumas visuomenei. Aptartų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje N. T. ir toliau gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaltinamojo gynėjos skunde teisingai nurodoma, kad kardomoji priemonė – suėmimas N. T. taikoma jau ilgą laiką. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose (Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą; Ilijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją ir kt.) yra ne kartą yra pažymėjęs, jog atsižvelgiant į pakankamai ilgą suimtojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti tolimesnį suėmimo taikymą. Tokios priežastys kaip – suimtas kaltinamasis, būdamas piliečiu užsienio valstybės, neišduodančios savo piliečių kitų valstybių baudžiamajam persekiojimui, nepateikia patikimų garantijų, jog nepasislėps ir šaukiamas visada atvyks į teismą, kaltinamasis ilgai slapstėsi (užsienyje) arba kitaip vengė ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso, kaltinamajam inkriminuojamų veikų pobūdis, intensyvumas kaltinamojo asmenybės bruožai rodo, jog toks asmuo, būdamas laisvėje, yra ypatingai pavojingas visuomenei ir naujų nusikaltimų darymo užkardymas kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis neįmanomas ar itin apsunkintas, kai byloje yra duomenų, jog būdamas laisvėje, kaltinamasis daro poveikį kitiems proceso dalyviams, nukentėjusiesiems, liudytojams, specialistams, naikina įrodymus ar juos klastoja ir pan., gali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo tęsimą ilgą laiką. Šioje baudžiamojoje byloje išskirtinės priežastys, pateisinančios ilgalaikį kaltinamojo kalinimą, yra N. T. asmenybės pavojingumas ir inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis. Ilgą laiką kaltinamajam taikomas suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau toks suvaržymas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja nacionalinės teisės normoms.

Gynėjos teiginiai, susiję su kaltinamojo N. T. laikymo suėmime sąlygomis, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas.

Kaltinamajam N. T. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta. Priešingai negu teigiama gynėjos skunde, N. T. taikomas suėmimas yra adekvati kardomoji priemonė jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei užtikrinimui viešojo intereso ištirti visuomenei itin pavojingas nusikalstamas veikas ir nubausti kaltus asmenis. Pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų taikant švelnesnes kardomąsias priemones galimybės nėra.

Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo N. T. gynėjos Ingridos Botyrienės skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.