Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. T. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 2 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 7 straipsnio 1 dalies 12 punktą, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 13 metų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. T. skundas atmetamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo N. T. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Nuteistasis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui – atlikęs įstatymo (BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktas) reikalaujamą lygtiniam paleidimui laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo sąlygomis. Jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ankstesnės Komisijos rekomendacijas, aktyviai dalyvauja įvairiose intervencinėse bei pozityvaus užimtumo priemonėse, mokėsi ir įgijo kelias specialybes, jo vykdoma individuali veikla prilyginta darbinei veiklai, aktyviai dalyvauja Nuteistųjų tarybos veikloje, už nepriekaištingą elgesį yra paskatintas 7 kartus. Nustatyti nuteistojo apsauginiai veiksniai: gyvenimo sąlygos (turi nuolatinę gyvenamąją vietą), išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (teigiamas ir motyvuotas požiūris į darbą ir mokslą, bausmės atlikimo metu nuteistasis mokėsi ir dirba, pateikė pažymą apie būsimą įdarbinimą lygtinio paleidimo atveju), glaudūs socialiniai ryšiai su šeimos nariais, pasitikėjimas savimi, gebėjimas užmegzti ir palaikyti pozityvius santykius, siūlomų intervencinių priemonių vykdymas ir aktyvus įsitraukimas į resocializacijos procesą. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, daro išvadą, jog egzistuoja ir aplinkybės, kurios leidžia abejoti, kad šiuo atveju švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

Nuteistojo N. T. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutine, nustatyti 4 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai (buvo įtakojamas asocialios grupės, bendravimo ratas, laisvalaikio leidimo būdai sudarė sąlygas nusikalsti); lėšų tvarkymas ir pajamos (vykdė finansinio pobūdžio nusikaltimus, šiuo metu turi sunkiai įveikiamų finansinių įsipareigojimų); mąstymas ir elgesys (sunkumai atpažįstant problemas, neįvertinimas savo elgesio pasekmių); nuostatos (nusikalstamo elgesio neutralizavimas, pasekmių minimizavimas, nuostatos į priežiūra ir apribojimus), kuriuos nuteistasis bausmės atlikimo metu gali pakeisti, šių veiksnių pokyčiui reikšmę turi ir Komisijos rekomendacija dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse. Šiame kontekste būtina įvertinti kriminogeninių veiksnių pobūdį, o būtent nuteistojo mąstymas, elgesys ir jo nuostatos yra veiksniai, didinantys riziką pakartotinai nusikalsti, kas leidžia spręsti, jog nuteistojo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu dar nėra pakankama sėkmingai probacijai. Atkreipiamas dėmesys, kad priešingai nei nurodo nuteistasis skunde, kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatomi, vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo mintis, išdėstytas pokalbio su resocializacijos specialistais metu, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Tai, kad nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama lygtiniam paleidimui, patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis iki šiol linkęs kai kurį savo netinkamą elgesį pateisinti susiklosčiusiomis aplinkybėmis, atsakomybę perkelia aplinkai ir aplinkiniams, vertinant emociškai reikšmingas situacijas, jam kyla sunkumų atpažįstant galimus savo paties požiūrio ir kitų asmenų situacijos vertinimo skirtumus bei juos priimti. Neįvertinimas galimų pasekmių, problemų neatpažinimas, kategoriškas mąstymas, atsakomybės perkėlimas kitiems asmenims yra susiję su nusikalstamu elgesiu ir turi būti valdomi tiek bausmės atlikimo metu, tiek paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju. Nuteistasis skunde atkreipė dėmesį į tai, jog ankstesnė Komisija jam taikė lygtinį paleidimą, tačiau tokio Komisijos sprendimo teismas nepatvirtino. Teismas pažymi, jog apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos 2023 m. birželio 12 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, buvo apskųsta apeliacinės instancijos teismui ir Kauno apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą, nuteistojo skundą atmetė. Po ankstesnio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo jokių išskirtinai teigiamų pokyčių nuteistojo elgesyje, mąstyme ir nuostatose nenustatyta. Priešingai, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu siekė valdyti kriminogeninį veiksnį „Nuostatos“, tačiau gauta informacija, fiksuota 2023 m. lapkričio 10 d. tarnybiniame pranešime LV-51881, kad nuteistasis propaguoja nuteistųjų subkultūrą, savo veiksmais bausmės atlikimo metu, daro neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, tai leidžia manyti, kad nuteistasis šio kriminogeninio veiksnio nevaldo, todėl teigti, kad šiuo metu nuteistojo elgesys yra nepriekaištingas ir kad nuteistasis daro pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, negalima. Teismas neturi pagrindo abejoti socialinio tyrimo išvadoje nurodytais duomenimis ir šiuo metu vertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką kitaip, nei nurodyta socialinio tyrimo išvadoje.

Taigi, pirmiau aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog nustatyti nuteistojo apsauginiai veiksniai, nors jie ir teigiamai nuteistąjį charakterizuoja, neatsveria nustatytų nuteistojo dinaminių kriminogeninių veiksnių, tiesiogiai susijusių su elgesio problemomis, nepakanka mąstymo ir nuostatų korekcija. Šiame kontekste teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje, kuria atmetė nuteistojo skundą dėl apylinkės teismo nutarties atsisakyti tvirtinti Komijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo nuteistajam taikymo, vertindamas nustatytus apsauginius veiksnius – gyvenimo sąlygas, glaudžius socialinius ryšius su šeimos nariais, pastebėjo, jog artimus santykius su artimaisiais nuteistasis palaikė ir iki nusikalstamų veikų, už kurių padarymą šiuo metu atlieka bausmę, padarymą, todėl šių ryšių palaikymas nelaikytinas įtikinamu veiksniu, galinčiu nuteistąjį sulaikyti nuo pakartotinio nusikalstamumo. Minėtoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje taip pat pažymėta, jog nuteistasis turi priteistą ieškinį 1 054 104 Eur sumai ir nors jis įsiskolinimą dengia pagal susitarimą su antstoliais, tai nešalina fakto, kad jis turi sunkiai padengiamų finansinių įsipareigojimų. Įvertinus nuteistajam būdingą nusikaltimų, susijusių su finansinės naudos siekimu, modelį, pagrįstai abejonių kelia tai, kad būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, N. T. sugebės ilgalaikių įsipareigojimų vykdymą tęsti tik teisėtais būdais. Nuteistasis po šios apeliacinio teismo nutarties savo požiūrio į finansinių įsipareigojimų vykdymą nepakeitė, kaip ir nurodyta Komisijos nutarime, mokėti ieškinį savanoriškai didesne dalimi iniciatyvos nerodo, nors tiek ankstesnio svarstymo dėl lygtinio paleidimo metu, tiek ir šiuo metu lėšų tvarkymas, nurodant sunkiai įveikiamus finansinius įsipareigojimus, yra nuteistojo kriminogeninis veiksnys, ir toks gan atsainus požiūris į finansinių įsipareigojimų vykdymą tik rodo nepakankamą nuteistojo pažangą mažinant kriminogeninius veiksnius ir nusikalstamo elgesio riziką.

Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti ir nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas bei nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Jau teigiamai įvertinta tai, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu paskatintas 7 kartus, tačiau jis buvo baustas drausmine tvarka 5 kartus, ir nors nuobaudos negaliojančios, tai neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką. Nuteistasis skunde nurodo, jog jo pavyzdingas elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Visgi bausmės atlikimo metu jam skirtos drausminės nuobaudos rodo, jog viso bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo išskirtinai pavyzdingas, paskutinė nuobauda skirta 2019 m. spalio 2 d., po to jis buvo paskatintas 3 kartus, pirmas paskatinimas po minėtos nuobaudos skirtas 2020 m. lapkričio 16 d., taigi, tik nuo šio laiko jis elgėsi, nepažeisdamas vidaus tvarkos taisyklių. Nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir nuosekliai koreguojamas teigiama linkme, nuo bausmės vykdymo pradžios nebuvo nuteistojo nuoširdaus noro pasitaisyti ir, teismo vertinimu, pirmiau aptartų aplinkybių dėl nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcijos kontekste šiuo metu spręsti, jog pažanga yra akivaizdi ir nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas, dar negalima.

Pažymima ir tai, jog sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, vertinamas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas, jo ankstesnis teistumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. N. T. teistas 4 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, nuteistas už kelias nusikalstamas veikas, taip pat ir sunkius bei labai sunkius nusikaltimus, jis nuo 2005 m. iki 2014 m. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, stebimas daromų nusikaltimų sunkėjimas, paskutiniai nusikaltimai yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis, nuteistojo kriminalinė istorija yra kriminogeninis veiksnys. Visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, ir suponuoja pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, visgi nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos. Šiame kontekste taip pat pažymima, kad BVK nurodytos privalomos lygtiniam paleidimui bausmės dalies atlikimas yra tik lygtinio paleidimo svarstymo sąlyga, tačiau ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. BVK nurodytos bausmės dalies atlikimas yra pagrindas laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens teisėtam lūkesčiui būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitiks ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodytus lygtinio paleidimo kriterijus (sąlygas), kurių, teismo vertinimu, nuteistasis N. T. šiuo metu dar neatitinka.

Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, kriminogeninius veiksnius, nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis N. T. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2023 m. gruodžio 11 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo N. T. skundas dėl 2023 m. gruodžio 11 d. Komisijos nutarimo Nr. 357-497 panaikinimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 2 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

Atmesti nuteistojo N. T. skundą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.