- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-11
- Bylos Nr.
- 1S-390-165/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00029-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Ražinskaitė, Linas Šiukšta, Elena Vainienė
- Kaltinamasis
- S. V.
- Advokatai
- Kristupas Ašmys
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Ražinskaitės, Lino Šiukštos ir Elenos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo S. V. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. lapkričio 5 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje S. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, BK 146 straipsnio 2 dalį, BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį, BK 249 straipsnio 3 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija), BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9, 11 punktus, BK 253 straipsnio 1 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 266 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9, 11 punktus kaltinamas tuo, kad:
- veikdamas organizuota grupe su A. P. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, panaudodamas fizinį smurtą ir peilį, neteisėtai atėmė R. M. laisvę, panaudodamas fizinį smurtą ir peilį, apiplėšė nukentėjusįjį, pagrobė ir laikė šio dokumentus, įsibrovęs į butą pagrobė R. M. didelės vertės turtą;
- 2005 m. dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti ir įgyti didelę įtaką Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovams, iš anksto susitaręs su N. T., A. P. ir D. P. bendrai neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų kiekiais, užsiimti jų kontrabanda, bendrai daryti kitus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, organizavo (įkūrė) šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą („(duomenys neskelbtini)“) ir nuo 2005 m. iki 2014 m. jam vadovavo, įtraukė į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą K. L., A. R., T. P., D. Č., kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties, L. P., Ž. L., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka, V. Š., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka, A. P., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka, V. V., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka, S. P., dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, Č. S., G. C., R. V., M. P., dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, N. P., dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, T. V., S. V., D. R., pasitelkė bendrai nusikalstamai veikai – atskiriems nusikaltimams daryti – nusikalstamam susivienijimui nepriklausiusius N. R., A. K., E. P., A. P., V. F., dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, D. K., kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties, G. V., dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, A. S., kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Rusijos Federacijoje, R. B., kuris už aprašytą veiką 2010 m. balandžio 28 d. nuteistas Liverpulio m. teismo ir dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, D. P., E. R., S. E., N. M., Š. J., R. J., M. M., V. V., P. Č., V. M., S. R., V. N., R. M., V. S., L. P., S. S., E. Š., dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, V. A., kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir paieškomas Ispanijos Karalystėje, V. D., kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje, D. K., kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas atsakomybėn Ispanijos Karalystėje, T. K., kuri už aprašomus nusikalstamus veiksmus patraukta baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje, D. P., kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje, J. L. (L.), kuri už aprašomus nusikalstamus veiksmus patraukta baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje. Nuo 2005 m. iki 2014 m. vadovaudamas ginkluotam nusikalstamam susivienijimui ir dalyvaudamas šio susivienijimo veikloje, S. V. su A. P., D. P., N. T., A. R., T. P., D. Č., K. L., V. V., V. Š., A. P., R. V., D. R., neturėdamas leidimo, įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, kuriuos panaudojo ir planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose;
- neteisėtai disponavo labai dideliu – 495,207 litrų BMK kiekiu, pasikėsino gabenti šį BMK iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną;
- neteisėtai disponavo labai dideliu – 16-20 kg kokaino kiekiu, gabeno šį kokainą iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę ir neteisėtai kokainą platino Jungtinėje Karalystėje;
- nužudė V. S. sunkinančiomis aplinkybėmis ir neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis;
- neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 600 litrų BMK kiekį, neteisėtai gabeno šį BMK iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, taip pat šį BMK realizavo Nyderlandų Karalystėje, neteisėtai įgijo labai didelį – ne mažiau kaip 566,1 litrų BMK kiekį, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tikslu realizuoti Nyderlandų Karalystėje;
- neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 290 litrų BMK kiekį, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir realizavo Nyderlandų Karalystėje;
- neteisėtai įgijo labai didelį – ne mažiau kaip 174 kg kokaino kiekį, jį gabeno ir laikė Ispanijos Karalystėje, neteisėtai kokainą gabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę bei Rusijos Federaciją bei neteisėti kokainą platino Jungtinėje Karalystėje ir Rusijos Federacijoje;
- neteisėtai įgijo labai didelį – 45,85 kg kokaino kiekį Brazilijos Federacinėje Respublikoje, šį kokainą gabeno iš Pietų Amerikos į Ispanijos Karalystę, kokainą laikė Ispanijos Karalystėje su tikslu neteisėtai pergabenti iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę, iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę ir ten neteisėtai kokainą platinti;
- rengėsi nužudyti A. P. dėl savanaudiškų tikslų, siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą.
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2013 m. sausio 22 d. S. V. buvo sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartimi S. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartimi S. V. kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į 30 000 eurų užstatą, dokumentų paėmimą ir intensyvią priežiūrą šešiems mėnesiams. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį panaikino ir S. V. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos. 2016 m. rugpjūčio 5 d. kaltinamasis S. V. buvo sulaikytas. Vėlesnėmis Klaipėdos apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas kaltinamajam buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi kaltinamajam S. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
4. Kaltinamojo S. V. gynėjas advokatas Kristupas Ašmys skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį.
4.1. Skunde nurodo, jog Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tiek sprendžiant bylas iš esmės, tiek sprendžiant kardomųjų priemonių klausimą yra būtina vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika. EŽTT byloje Lisovskij prieš Lietuvą (Nr. 36249/14) nagrinėjo situaciją, kai pareiškėjo kardomojo kalinimo trukmė yra ketveri metai, penki mėnesiai ir septynios dienos. Vertindamas bylos duomenis EŽTT nurodė: „Teismas pažymi, kad pagal Konvencijos 5(3) str. kompetentingos nacionalinės institucijos baudžiamajame procese suimtojo kaltinamojo asmens atžvilgiu turi dirbti su „deramu stropumu“ (žr. Labita prieš Italiją [GC] bylą Nr. 2677/95, 153 pastraipa, EŽTT 2000-TV). Vertindamas ar buvo laikomasi „deramo stropumo“ reikalavimo, Teismas be kita ko atsižvelgia apskritai į proceso sudėtingumą ir į tai, ar buvo nepagrįsto vėlavimo atvejų, ar institucijos ėmėsi priemonių procesui paspartinti, kad būtų galima suėmimo trukmę apskritai vertinti kaip pagrįsta (žr. Suslov prieš Rusiją bylą Nr. 2366/07, 93 pastraipa, 2012-05-29 ir joje cituojamas kitas bylas). Nors labai ilga suėmimo trukmė nereiškia, kad automatiškai pažeidžiamos 5(3) str. nuostatos, Teismas pažymi, kad tokiai trukmei pateisinti paprastai turi būti išskirtinės aplinkybės (žr. Bulatovič prieš Juodkalniją bylą Nr. 67320/10,143 pastraipa, 2014-07-22 ir joje cituojamas kitas bylas)“. „Nors Teismas sutinka su Vyriausybės pareiškimu, kad baudžiamasis procesas pareiškėjo atžvilgiu buvo sudėtingas ir didelės apimties, tačiau vis dėl to jis mano, kad nei bylos sudėtingumas, nei tai, kad ji susijusi su organizuotais nusikaltimais, negali pateisinti tokio ilgumo suėmimo kaip šiuo atveju (žr. mutatis mutandis Veliyev prieš Rusiją bylą Nr. 24202/05, 157 pastraipa, 2010-06-24 ir Chyła prieš Lenkiją bylą Nr. 8384/08, 122-23 pastraipos, 2015- 11-03). Institucijos nepateikė jokių išskirtinių aplinkybių, rodančių, kad buvo kitaip, pvz., buvo būtina rinkti įrodymus užsienio šalyse arba kreiptis teisinės pagalbos į užsienio valstybes.“ Gynėjas taip pat nurodo, jog ankstesnėse bylose Wrona prieš Lenkiją, byloje Bak prieš Lenkiją EŽTT pažymėjo: „Vertinant suėmimo trukmės pagrįstumą būtina išsiaiškinti ar valstybės teisėsaugos institucijos dirba pakankamai atidžiai, ar byla teismo posėdžiai rengiami reguliariai ir trumpais intervalais, ar teismai ėmėsi tinkamų priemonių sparčiam bylos procesui užtikrinti.“
4.2. Byloje, kurioje kaltinamai pareikšti S. V., 2014 m. apklausti visi esminiai kaltinimo liudytojai, 2015 m. apklausti visi kiti liudytojai, 2015 m. teismas privalėjo kelis kartus atidėti posėdžius dėl vieno iš kaltinimo esminio liudytojo A. P. apklausos dėl galimai jo simuliuojamos ligos, 2015 m. spalio - lapkričio mėn. buvo apklausti beveik visi kaltinamieji, taip pat ir kaltinamasis S. V.. Šios aplinkybės, pasak gynėjo, rodo, jog šiuo metu nėra pavojaus, kad kaltinamasis būdamas laisvėje galėtų sutrukdyti įrodymų ištyrimui ir tiesos nustatymui byloje. Gynėjas nurodo ir tai, kad 2015 m. pabaigoje teismas paskyrė dvi psichiatrines ekspertizes, kurios galėjo būti paskirtos dar ikiteisminio tyrimo metu; 2016 m. posėdžiai buvo organizuojami nereguliariai; 2016 m. vasarą kaltinamasis S. V. buvo paleistas iš suėmimo, jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, kurios vėliau buvo panaikintos ir kaltinamajam paskirtas suėmimas. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad per 2 savaites, kai kaltinamajam buvo taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, jis šių kardomųjų priemonių sąlygų nepažeidė, nuo teismo nepasislėpė. 2017 m. teismas apklausė gynybos liudytojus; 2017 m. teismas atmetė gynėjų prašymą dėl užsienyje esančių liudytojų apklausų, tai reiškia, kad nebuvo būtinybės dėl teisinės pagalbos, užsienio piliečių nuotolinių apklausų organizavimo ir pan.; 2017 m. teismas išskyrė baudžiamąją bylą dėl kaltinamojo R. V. ligos; 2017 m. dalis kaltinamųjų, tame tarpe ir S. V. pasakė baigiamąjį žodį, gynėjai pasakė baigiamąsias kalbas. Nė vienas posėdis nebuvo atidėtas dėl kaltinamojo S. V. ar jo gynėjo ligos ar pan. Skunde gynėjas nurodo ir byloje paskirtų posėdžių datas: teismo posėdžiai buvo paskirti 2014-11-11, 2014-11-12, (dviejų savaičių pertrauka), 2014-11-25, (dviejų savaičių pertrauka), 2014-12-09, (vieno mėnesio ir 10 dienų pertrauka), 2015-01-19, 2015-01-20, (vieno mėnesio pertrauka), 2015-02-24, (trijų savaičių pertrauka), 2015-03-16, 2015-03-18, (dviejų savaičių pertrauka), 2015-03-30, 2015-03-31, 2015-04-01, (dviejų savaičių pertrauka), 2015-04-13, (trijų savaičių pertrauka), 2015-05-03, 2015-05-04, 2015-05-05, (dviejų savaičių pertrauka), 2015-05-19, (10 dienų pertrauka), 2015-06-01, 2015-06-02, (mėnesio ir dviejų savaičių pertrauka), 2015-07-13, 2015-07-14, (trijų mėnesių pertrauka), 2015-10-16, 2015-10-19, (mėnesio pertrauka), 2015-11-10, 2015-11-11, (trijų savaičių pertrauka), 2015-12-01, 2015-12-02, (trijų mėnesiu pertrauka), 2016-02-29 (neįvyko), (keturių mėnesių pertrauka), 2016-06-16 (neįvyko), (keturių mėnesių pertrauka), 2016-10-25 (neįvyko), (vieno mėnesio pertrauka), 2016-11-29, (trijų mėnesių pertrauka), 2017-02-17, (vieno mėnesio pertrauka), 2017-03-17, (trijų savaičių pertrauka), 2017-04-03, 2017-04-11, (trijų savaičių pertrauka), 2017-05-03, (dviejų savaičių pertrauka) 2017-05-16, (šešių savaičių pertrauka), 2017-06-30, (dviejų savaičių pertrauka), 2017-07-11, (dviejų mėnesių pertrauka) 2017-10-06, 2017-10-09, (dviejų savaičių pertrauka), 2017-10-27, (dviejų savaičių pertrauka), 2017-11-10. Bendrai viso proceso pirmosios instancijos teisme buvusios pertraukos tarp teismo posėdžių sudaro apie 36 mėnesių laikotarpį. Taip pat teisme buvo vienerių metų pertrauka, per kurią nebuvo atliekami jokie įrodymų tyrimo veiksmai (procesas nevyko nuo 2015-12-02 iki 2016-11-29). Ši situacija, pasak gynėjo, rodo, kad suėmimo taikymas kaltinamiesiems tęsiamas, nesant byloje išskirtinių priežasčių, o tai EŽTT praktikoje nelaikoma „deramu stropumu“, o priešingai - Konvencijos pažeidimu. Gynėjas nurodo ir tai, jog EŽTT yra priėmęs kaltinamojo S. V. skundą.
5. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Skundas atmetamas.
7. Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam S. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.
8. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad baudžiamojoje byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis S. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tokie duomenys užfiksuoti kaltinamųjų bei liudytojų parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką, kratos, įvykio vietos, daiktų apžiūrų, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose, specialistų išvadose, telefoninių pokalbių išklotinėse, taip pat kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Svarstant suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Šioje proceso stadijoje suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme.
9. Klaipėdos apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsė kaltinamajam S. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
9.1. Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
9.2. Apygardos teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes. S. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių, apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnis). Už jam inkriminuojamų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes, taip pat ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos (BK 249 straipsnio 3 dalis). Apygardos teismas, skundžiama nutartimi pratęsdamas S. V. suėmimo terminą, įvertino ne tik kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad S. V. praeityje buvo teistas, ši aplinkybė charakterizuoja asmenį kaip linkusį nepaisyti įstatymų reikalavimų, nenorintį laikytis visuotinai priimtų elgesio taisyklių. Būtina įvertinti ir kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų tarptautinį pobūdį, o tai leidžia pagrįstai manyti, kad S. V. turi ryšių užsienyje. Šių aplinkybių visuma, nepaisant to, jog kaltinamasis S. V. turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog kaltinamasis, siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės, jas įvertinus kartu su nusikaltimų, kuriuos padaręs jis kaltinamas, kiekiu, pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Aplinkybė, jog S. V. paleistas iš suėmimo dvi savaites laikėsi jam paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygų, nelaikytina besąlygišku pagrindu, paneigiančiu šį teismo nustatytą suėmimo pagrindą.
9.3. Klaipėdos apygardos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat pagrįstai konstatavo, kad baudžiamojoje byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą teismas pagrindė baudžiamojoje byloje esančiai faktiniais duomenimis. Apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad S. V. praeityje teistas. Kaltinamajam inkriminuoti nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jie buvo gerai organizuoti. S. V. kaltinamas nusikalstamų veikų, susijusių su ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis nusikalstamo susivienijimo organizavimu ir dalyvavimu jo veikloje, neteisėtu labai didelio kiekio narkotinių medžiagų ir psichotropinių medžiagų pirmtako įgijimo ir gabenimo kontrabandos būdu. Nusikalstamų veikų pobūdis leidžia manyti, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti neteisėtų pajamų. Sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, kuriuos padaręs kaltinamas S. V., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis S. V. būdamas laisvėje, gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
10. Baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pareikšti S. V., nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, padarytų veikiant šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo sudėtyje, buvo pareikšti trylikai asmenų, taigi byla sudėtinga atsižvelgiant į kaltinamųjų skaičių bei didelės apimties įrodinėjimo procesą, bylą šiuo metu sudaro 152 tomai. Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Byla buvo nagrinėjama pagal iš anksto nustatytą posėdžių grafiką. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodoma apie ilgas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pertraukas, kuomet procesas nevyko. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje 2014 m. rugpjūčio 11 d., teisiamajame posėdyje buvo skelbiamos pertraukos, nes į 2015 m. kovo 16 d. neatvyko nukentėjusysis A. P.; 2015 m. balandžio 14 d, 15 d. posėdyje dėl ligos nedalyvavo kaltinamasis R. V.; 2015 m. spalio 16 d. dėl blogos sveikatos būklės į posėdį nebuvo pristatytas suimtas kaltinamasis N. T.; 2015 m. spalio 20 d. nutartimi K. L. ir R. V. paskirtos ambulatorines teismo psichiatrines ekspertizes, teismo psichiatrinės ekspertizės aktas teisme gautas 2016 m. vasario 5 d.; 2016 m. vasario 29 d. nutartimi kaltinamiesiems R. V. ir K. L. paskirta stacionarinė teismo psichiatrinė ekspertizė, ekspertizės aktai teisme gauti 2016 m. birželio 8 d. ir 17 d.; į 2016 m. spalio 25 d. teisiamąjį posėdį neatvyko kaltinamasis L. P., jam 2016 m. spalio 25 d. nutartimi taikytos kardomosios priemonės pakeistos į suėmimą bei paskelbta jo paieška (į Lietuvą iš Švedijos Karalystės jis pargabentas 2017 m. sausio 18 d.). Taigi teisiamojo posėdžio pertraukos buvo susijusios su objektyviomis priežastimis, o teismas ėmėsi įmanomų priemonių, kad bylos procesas vyktų kuo sparčiau (neatvykusiems liudytojams buvo paskirtos procesinės prievartos priemonės – atvesdinimas, bauda, neatvykusiam kaltinamajam pakeista kardomoji priemonė). Šiuo metu byla teisme yra baigta nagrinėti, teismas išėjo į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, kuris bus skelbiamas 2017 m. gruodžio 20 d.
11. Kaltinamojo gynėjas skunde teisingai nurodo, jog S. V. suėmime laikomas jau ilgą laiką, tačiau šiuo atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Paskirtąja kardomąja priemone S. V. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo (BPK 11 straipsnis). Iš tiesų Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra ne kartą pažymėjęs, jog atsižvelgiant į pakankamai ilgą suimtojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti tolimesnį suėmimo taikymą, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su gynėjo skundo argumentu, kad šioje byloje nėra išskirtinių priežasčių, kurios pateisintų S. V. laikymą suėmime. Nagrinėjamu atveju, išskirtinės priežastys, pateisinančios ilgalaikį suėmimo taikymą kaltinamajam yra S. V. asmenybės pavojingumas ir inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, mastas ir jų intensyvumas, o taip pat baudžiamosios bylos sudėtingumas ir didelė apimtis. S. V. kaltinamas 2005 m. įkūręs nusikalstamą susivienijimą, ginkluotą šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, nuo 2005 m. iki 2014 m. jam vadovavęs bei dalyvavęs jo veikloje, įgijęs, kontrabandos būdu gabenęs labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir psichotropinių medžiagų pirmtako, nusikaltimai apėmė kelių valstybių teritorijas. Įvertinus nusikaltimų, kuriuos padaręs kaltinamas S. V., pobūdį, sunkumą, kiekį, viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti nusikalstamas veikas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką, viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą ir suteikia pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose nėra konkrečiai apibrėžtas. Jau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog toks S. V. taikomos kardomosios priemonės - suėmimo terminas pateisinamas ir atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.
11.1. Kaltinamojo gynėjo skunde minimas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Lisovskij prieš Lietuvą pagal faktines aplinkybes skiriasi nuo Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių.
12. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, atsižvelgusi į S. V. galimai padarytų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, mastą, kiekį, vaidmenį darant jam inkriminuotas veikas, pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
13. Dėl nurodytų priežasčių kaltinamojo S. V. gynėjo skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo S. V. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi kaltinamajam S. V. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.