Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 357-526 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2015 m. balandžio 16 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė 12 metų laisvės atėmimo bausmė;

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Nuteistasis D. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kai jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) specialybes, lygtinio paleidimo atveju jis turėtų pastovią gyvenamąją vietą bei darbo vietą, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) , palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms, bausmę šiuo metu atlieka lengvosios grupės sąlygomis, iš viso skatintas 9 kartus, bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvavo intervencinėse programose bei socialinės reabilitacijos priemonėse, skirtose padėti valdyti nusikalstamo elgesio riziką. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos savaime nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pažymima, jog tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į paprastąją ar net drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes.

Teismas, įvertinęs nuteistojo pateikto skundo teiginius, socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, daro išvadą, kad taikyti lygtinį paleidimą D. P. šiuo metu dar nėra pagrindo.

Atkreipiamas dėmesys, jog Komisija, spręsdama nuteistojo D. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, nebuvo vieninga, kadangi 1 Komisijos narys balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą, o 5 nariai pasisakė prieš šio nuteistojo lygtinį paleidimą (Nuteistojo asmens byla, XII tomas, bylos lapai 9-10).

Teismas pažymi, kad nuteistojo D. P. nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nes 2016 m. rugpjūčio 12 d. atlikto pirminio vertinimo metu pagal OASys metodiką buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kitų keturių vertinimų metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, nors ir buvo nustatyta teigiama rizikos valdymo dinamika ir stebimos nusikalstamo elgesio mažėjimo tendencijos. Vis tik nuteistasis nėra padaręs pažangos valdant kitus kriminogeninius veiksnius. Nors nuteistasis yra motyvuotas keistis, teismas, įvertinęs socialinio tyrimo išvadoje nurodytus nuteistojo kriminogeninius veiksnius ir tai, kad dalis jų yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis vis dar gali ir privalo pakeisti aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, sprendžia, kad nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta ir aukščiau minėtos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nerodo jo elgesio pokyčių, pakankamų sėkmingai probacijai. Atkreipiamas dėmesys, jog lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemia ne vien asmens įvertinimas pagal OASys metodiką, tačiau ir nuteistojo elgesio bei mąstysenos pokyčiai bausmės atlikimo metu, jo pastangos resocializuotis. Reikšmingi D. P. elgesio bei mąstysenos pokyčiai nėra nustatyti, kadangi bausmės atlikimo metu nuteistasis 8 kartus baustas drausmine tvarka, nors nuobaudos ir negalioja, tačiau rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir pavyzdingas. Nuobaudos galiojimo pasibaigimas suėjus įstatyme nustatytam terminui niekaip neeliminuoja fakto, kad nuteistajam nuobauda buvo paskirta. Ši aplinkybė svarstant lygtinio paleidimo klausimą reikšminga tik tiek, kiek ji sudaro pagrindą spręsti, ar nuteistasis, būdamas struktūruotoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-252-485/2021). Be to, teismo vertinimu, informacija apie nuteistojo bausmės atlikimo vietoje nustatyto režimo laikymąsi ar nesilaikymą leidžia spręsti, ar jis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ar sugeba paklusti privalomoms taisyklėms ir reikalavimams. Taigi ši informacija yra svarbi ir vertinant nuteistojo galimybę lygtinio paleidimo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų. Aplinkybės, jog nuteistasis nuo 2016 m. nuosekliai laikosi nustatyto bausmės vykdymo režimo bei laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir yra devynis kartus paskatintas, sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis paskutinį kartą skatintas buvo tik 2022 m. spalio 6 d. dar iki ankstesnio jo svarstymo dėl lygtinio paleidimo taikymo, daugiau skatintas nebuvo. Tai, kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti duomenys apie jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme šiuo metu dar nėra pakankama, daroma išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, šiuo metu nuteistasis nusikaltimus pripažįsta, tačiau juos analizuoti ir vertinti vengia. Nuteistasis yra linkęs pateisinti savo sprendimus tuometine aplinka ir tokiu gyvenimo būdu, sunkiai įvardija nusikaltimų pasekmes visuomenei. Su administracija ir pataisos namų darbuotojais jis yra mandagus, pagarbus, tačiau yra linkęs savo mintis pasilikti sau ir nuoširdžiai į veiklas neįsitraukti. Bausmę suvokia kaip baudžiamąją priemonę, sunkiai įžvelgia galimą teigiamą patirtį ar pokytį. Nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška gali būti siejama su atlaidžiu požiūriu į jo vykdytas nusikalstamas veikas bei nepakankamu gebėjimu priimti ir laikytis nustatytų taisyklių ir visuotinai priimtinų moralinių normų. Šiuo metu dauguma susivienijimo narių atlieka laisvės atėmimo bausmę, kai kurie – kartu su nuteistuoju, todėl neišvengiamai bendrauja tarpusavyje, pats nuteistasis teigia, kad su atstovais iš kriminalinio pasaulio ryšių nepalaiko, geba priimti sprendimus pats, tačiau gyvenimo stilius, rizikinga veikla yra tiesiogiai susiję su įvykdytais nusikaltimais. Akivaizdu, kad bendravimas su nusikaltimus darančiais asmenimis, tapatinimasis su jais, aplinkinių reakcija į situaciją įtakojo nusikaltimo padarymą ir gali turėti įtakos nusikalstamumui ateityje, juo labiau kad gyvenimo stilius ir draugai vis dar išlieka kriminogeniniu veiksniu. Nors nuteistasis atpažįsta kai kurias problemines sritis, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamumui, atpažįsta, kaip pats ir kiti asmenys buvo susiję su įvykdytais nusikaltimais, tačiau nepastebi, kad jos vis dar egzistuoja ar gali įtakoti jo veiksmus ateityje. Nuteistasis laisvėje buvo susitelkęs į trumpalaikę sėkmę ir sprendimus, kurie atneš finansinės naudos čia ir dabar ir ignoravo galimas ilgalaikes problemas, kurias jie sukels. Dėmesį sutelkė į teigiamas dalykus, ignoruodamas galimus neigiamus padarinius, apgaudinėjo save tikėdamasis, kas nieko blogo jam nenutiks ir nusikaltimai liks neatskleisti. Sprendimų apgalvojimas, gebėjimas analizuoti situaciją, priimti kitokį požiūrį ir keistis yra apsauginis veiksnys, tačiau kritiško savo poelgių įvertinimo bei gilesnės problemų analizės stoka kartais apsunkina pagalbos iš specialistų priėmimą. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes ir nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, akcentuojamais ir nuteistojo skunde, teismui nekyla, tačiau, teismo vertinimu, nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, pagal paskutinį nuosprendį iš nuteistojo priteista konfiskuoto turto vertę atitinkanti pinigų suma – 886 414 Eur, kas taip pat gali apsunkinti nuteistojo tolesnį integracijos į visuomenę procesą, tuo labiau, gyvendamas laisvėje jis ne visuomet turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, be to, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, akivaizdu, kad finansinės naudos siekimas buvo pagrindinis nusikalstamų veikų darymo motyvas. Esant šioms aplinkybėms, vis dėlto kyla pagrįstų abejonių, ar D. P., išėjęs į laisvę ir susidūręs su dar didesniais finansiniais sunkumais, sugebės problemas spręsti tik teisėtais būdais. Taigi, minimalios nuteistojo darbinės patirties laisvėje buvimas, o taip pat ir didelių piniginių prievolių turėjimas leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės dirbti, užsiimti prasminga bei teisėta veikla ir sėkmingai integruosis į visuomenę. Nors nuteistasis yra pateikęs Komisijai (duomenys neskelbtini) pažymą, patvirtinančią, kad lygtinio paleidimo atveju jis šioje įmonėje ketina dirbti, tačiau minėta pažyma nėra teisiškai įpareigojanti bei negarantuoja, kad paleistas lygtinai nuteistasis realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo šaltinį.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis D. P. šiuo metu atlieka jam paskirtą 15 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuo 2005 m. iki 2014 m. D. P. kartu su bendrininkais dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas praturtėti tapo ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu ir dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Susivienijimo nariai neturėdami leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, kuriuos panaudojo ir planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose. Taip pat siekdami pasipelnyti organizavo neteisėtą pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako BMK bei kitų narkotinių medžiagų įgijimą ir gabenimą kontrabandos būdu. D. P. Lietuvos Respublikoje teistas tris kartus (už viešos tvarkos pažeidimą, neteisėtą disponavimą narkotikais ir dalyvavimą nusikalstamame susivienijime) ir vieną kartą – Vokietijoje (už prekybą vogtomis prekėmis). Nuteistajam yra būdingas nusikaltimų modelis, nes antrą kartą teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Visi pastarieji nusikaltimai įvykdyti siekiant finansinės naudos. Teismas daro išvadą, jog teigiama nuteistojo elgesio dinamika nebuvo stebima. Taigi vien jau paminėtos aplinkybės leidžia teigti, jog nuteistasis D. P. yra linkęs nusikalsti ir pasižymi itin įžūliu antivisuomeninių nuostatų nepaisymu bei jų negerbimu. Jo įvykdytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis rodo, jog tai nebuvo atsitiktinis šio nuteistojo nusikalstamas elgesys, o visgi priešingai – tyčinis bei kryptingas baudžiamųjų įstatymų netoleruojamas elgesys. Būtina pažymėti tai, jog nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei jų sunkumas rodo atitinkamai didesnį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nors visos šios aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti.

Skunde yra analizuojama lygtinio paleidimo instituto esmė bei taikymo būtinybė. Neatmetant ir neabejojant probacijos taikymo reikšme, vis tik pažymima, kad nuteistasis, remdamasis Europos Tarybos rekomendacijomis, dėsto iš esmės bendrojo pobūdžio argumentus, kurie negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju reikšmingos būtent šio nuteistojo lygtinio paleidimo klausimui spręsti. Vien tai, kad įgyvendinant tarptautinės teisės normas, nacionalinėje teisėje įtvirtintas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutas, savaime nesudaro pagrindo jo taikyti kiekvienam to prašančiam nuteistajam, kuris, nors atitinka formaliąsias, tačiau neatitinka visų materialiųjų teisės aktuose įtvirtintų sąlygų šiam institutui taikyti. Šiuo atveju Komisija nutarime atsižvelgė ir vertino ne tik bausmės skyrimo tikslus, bet ir resocializacijos reikšmę nuteistajam taikomo pataisos proceso metu. Vis tik vien nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad D. P. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl bausmės atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje jam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos.

Taigi teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas elgesio problemas, sprendžia, kad nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis D. P. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus D. P. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Komisijos 2024 m. sausio 15 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį panaikinti pagrindo nėra, todėl nuteistojo D. P. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo D. P. skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo D. P. asmens bylą Nr. 17323 grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.