Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigitos Bieliauskienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T. P. gynėjo advokato L. B. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2015 m. liepos 22 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad jis, nuo 2005 m. dėl savanaudiškų paskatų siekdamas nusikalstamai praturtėti, tapo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo („(duomenys neskelbtini)“) dalyviu, kurio vadovu nuo 2005 m. iki 2014 m. buvo S. V. ir, kuris buvo įkurtas (organizuotas) 2005 m. S. V., N. T., A. P. ir D. P. dėl savanaudiškų paskatų siekiant nusikalstamai praturtėti ir įgyti didelę įtaką prieš Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovus, iš anksto susitarus bendrai neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų kiekiais, užsiimti jų kontrabanda, bendrai daryti kitus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, nuo 2005 m. iki 2014 m. kartu su nusikalstamam susivienijimui priklausiusiais, taip pat nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje; be to, tuo, kad neturėdamas leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, kuriuos panaudojo ir planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose; dar ir tuo, kad nuo 2005 m. iki 2014 m., dalyvaudamas „agurkinių“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su kitais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviais ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais asmenimis organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (BMK), įvairių kitų narkotinių medžiagų įgijimą ir gabenimą kontrabandos būdu iš vienos valstybės į kitą bei jų platinimą.

Kaltinamasis T. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, 2013 m. sausio 22 d. buvo sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartimi T. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis teismų nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Gynėjo manymu, skundžiamoje nutartyje duodama nuoroda į teismų praktiką dėl gręsiančios bausmės griežtumo priskyrimo „kitų aplinkybių“ sąvokai tik parodo, jog teismas griežčiausios kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą sprendė vien formaliai, nesigilinant į konkrečias aplinkybes. Iš apygardos teismo nutarties motyvų visiškai nėra aišku, kokios faktinės aplinkybės patvirtina manymą, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kadangi nutartyje be inkriminuojamų nusikaltimų sunkumo ir gresiančios bausmės griežtumo jokios kitos aplinkybės nėra nurodomos.

Skundžiamoje nutartyje nurodytas suėmimo taikymo pagrindas - manymas, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, yra deklaratyvus, neparemtas pakankamais faktiniais duomenimis, grindžiamas tik teismo prielaidomis ir spėjimu. Bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamasis planuoja daryti naujas konkrečias nusikalstamas veikas. Vien kaltinamajam inkriminuojamų veikų skaičius, šių veikų pavojingumas, pobūdis, bendrininkavimo forma negali pagrįsti neabejotino teiginio, kad kaltinamasis ir ateityje darys nusikalstamas veikas.

Šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių T. P. turi būti laikomas suimtas taip ilgai. Jis kaltinamas ne smurtinių nusikaltimų padarymu, turi ilgametę sugyventinę, šeimą, mažametį vaiką, iki suėmimo dirbo, per itin ilgą laiką trunkantį procesą neatliko jokių veiksmų, kurie leistų pagrįstai spręsti apie kaltinamojo intenciją kokiu nors būdų išvengti proceso ar kitaip jam trukdyti. Skunde gynėjas nurodo, kad vertinant baudžiamosios bylos apimtį ir sudėtingumą, darytina išvada, jog procesas truks dar ilgą laiką, suėmimo taikymas visą šį laiką kaltinamajam T. P., kuris suėmime jau praleido 30 mėnesių, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio bei BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms.

Gynėjas nurodo, kad teismui, sprendusiam kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo klausimą, buvo pateiktas prašymas pakeisti T. P. kardomąją priemonę suėmimą į užstatą, jame nurodoma, kad yra asmuo galintis sumokėti 150 000 Lt (43 443 eurų) dydžio užstatą. Gynėjo manymu, tokio dydžio užstato suma būtų pilnai pakankama tam, kad užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, eliminuotų bet kokias kaltinamojo intencijas daryti naujas nusikalstamas veikas. Tokio dydžio užstatas, taikomas kartu su kita už suėmimą švelnesne padėtų pasiekti visus (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatytus uždavinius. Apygardos teismas faktiškai net nesvarstė alternatyvių suėmimui kardomųjų priemonių taikymo galimybės.

Taip pat gynėjas nurodo, kad griežčiausia kardomoji priemonė kaltinamajam taikoma jau 30 mėnesių, iš šio laikotarpio T. P. ilgiau nei 18 mėnesių buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime antisanitarinėmis, nežmoniškomis ir žiauriomis sąlygomis. Ikiteisminio tyrimo metu į bylą buvo pateikti medicininiai dokumentai, patvirtinantys, jog T. P. turi itin rimtų sveikatos sutrikimų (hepatitas ir kitos ligos). Suėmimo taikymo laikotarpiu kaltinamajam nebuvo suteiktas reikalingas ir jo sveikatos būklei adekvatus gydymas, jo būklė visą kalinimo laikotarpį nuosekliai blogėjo. Lietuvos įkalinimo įstaigose, įskaitant ir Laivės atėmimo vietų ligoninę, nėra tinkamų sąlygų tam, kad būtų galima suteikti reikalingą ir adekvačią medicininę pagalbą ir ilgalaikį gydymą asmeniui, sergančiam tokiomis ligomis kaip T. P..

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti, kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti.

Kaltinamojo T. P. gynėjo advokato L. B. skundas atmetamas. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartimi kaltinamajam T. P. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. liepos 22 d., paliktinas galioti.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis T. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra kitų kaltinamųjų (A. R., K. L. ir kt.), liudytojų (A. P., V. V., M. K., E. R. ir kt.) parodymai, specialistų išvados, duomenys, užfiksuoti parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, automobilio ir jame esančių daiktų apžiūros, kratų protokoluose, užsienio teisėsaugos institucijų pateiktoje medžiagoje, taip pat kiti duomenys, esantys bylos medžiagoje. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami.

Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai pratęsė kaltinamajam T. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. T. P. kaltinamas labai sunkių ir sunkių nusikaltimų, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, galimu padarymu. Baudžiamasis įstatymas už A. P. inkriminuojamų nusikaltimų padarymą numato griežtas laisvės atėmimo bausmes, o už nusikaltimą, numatytą BK 249 straipsnio 2 dalyje, ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Kaltinamasis jam inkriminuotus nusikaltimus galimai padarė veikdamas pačia sudėtingiausia bei pavojingiausia bendrininkavimo forma – nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, sudėtyje. Todėl kaltinamojo galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktinio pobūdžio, o iš anksto gerai suplanuoti ir organizuoti, vykdyti kelių valstybių teritorijoje, kelerius metus, siekiant neteisėtai gauti pajamų. Kaltinamasis yra nevedęs, iki sulaikymo kaltinamasis T. P. niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, o pagal jam inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį ir jų kiekį lėšų pragyvenimui jis galimai gaudavo nusikalstamu būdu. Bylos duomenimis T. P. anksčiau yra ne kartą teistas ir ši aplinkybė jį apibūdina kaip asmenybę, linkusią nusikalsti. Bylos aplinkybių visuma taip pat rodo, kad T. P. nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka Lietuvoje, turi ryšių užsienyje. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytiems suėmimo taikymo pagrindams konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus nusikaltimus, bei nėra būtina nustatyti, kad asmuo mėgino bėgti (slėptis) ar rengiasi bėgti (slėptis) ir daryti naujus nusikaltimus.

Šių pagrįstai nustatytų suėmimo taikymo pagrindų nepašalina skunde nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis turi ilgametę sugyventinę, šeimą, mažametį vaiką, neatliko jokių veiksmų, kurie leistų pagrįstai spręsti apie kaltinamojo intenciją kokiu nors būdu išvengti proceso ar kitaip jam trukdyti. Šios aplinkybės yra svarbios, tačiau jos nepaneigia pirmiau išdėstytų aplinkybių visumos ir, esant pirmiau paminėtoms aplinkybėms, negali būti pakankamu pagrindu panaikinti T. P. taikomą griežčiausią kardomąją priemonę.

Ši baudžiamoji byla yra ypatingai sudėtinga (kaltinimai pareikšti 13 kaltinamųjų, byloje daug liudytojų), didelės apimties (bylą sudaro 127 tomai), byla perduota teismui ir paskirta nagrinėti teisiamuosiuose posėdžiuose (iki 2015 m. gruodžio 23 d.). Bylos procesas nėra vilkinamas. Įvertinus šios bylos ypatingai didelę apimtį, inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą bei kiekį, kaltinamųjų, liudytojų skaičių, tyrimo sudėtingumą, bylos nagrinėjimas iki šio laiko, t. y. apie vienerius metus, nėra nepateisinamai ilgas, kaltinamajam T. P. griežčiausios kardomosios priemonės taikymas ilgą laiką neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, nei BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms.

Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo kaltinamojo T. P. teises, tačiau šiuo atveju kaltinamojo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo bei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl toks jo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Be kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo šiuo metu nėra galimybės pasiekti (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatytų tikslų. Suimtojo gynėjo teiginiai apie galintį užsitęsti bylos nagrinėjimą teisme dėl bylos sudėtingumo ir apimties yra prielaidų pobūdžio ir nekeičia teismo išvadų, nustatant suėmimo termino pratęsimo pagrindus ir sąlygas.

Skundo argumentai dėl kaltinamojo T. P. sveikatos būklės ir jo gydymo taip pat nesuteikia pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, jog suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims, o medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis T. P. dėl sveikatos būklės negali būti laikomas suimtas ar būti gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, ar, iškilus būtinybei, medicinos pagalba nebus (nebuvo) suteikta Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir (ar) valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Gynėjo teiginiai, susiję su kaltinamojo T. P. laikymo suėmime sąlygomis Lukiškių tardymo izoliatoriuje, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas.

Motyvuojamoji dalis

Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo T. P. gynėjo advokato L. B. skundą atmesti.

Palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartimi kaltinamajam T. P. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. liepos 22 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.