Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės, Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Ražinskaitės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo N. T. gynėjos advokatės I. B. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam N. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2016 m. lapkričio 5 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. T. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija), BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 266 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad 2005 m. dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti ir įgyti didelę įtaką Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovams, iš anksto susitarė su S. V., A. P. ir D. P. bendrai neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų kiekiais, užsiimti jų kontrabanda, bendrai daryti kitus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, organizavo (įkūrė) šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą („agurkinių“), kurio vadovu nuo 2005 m. iki 2014 m. buvo S. V., įtraukė į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą kitus asmenis, nurodytus kaltinamajame akte, pasitelkė bendrai nusikalstamai veiklai – atskiriems nusikaltimams daryti – nusikalstamam susivienijimui nepriklausiusius asmenis, nurodytus kaltinamajame akte. Nuo 2005 m. iki 2014 m. dalyvaudamas šio ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje N. T. su S. V., D. P., A. P., A. R., T. P., D. Č., K. L., V. V., V. Š., A. P., R. V., D. R., neturėdamas leidimo, įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, kuriuos panaudojo ir planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose:

N. T. neteisėtai disponavo labai dideliu – 495,207 l pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako BMK kiekiu, pasikėsino gabenti šį BMK iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

Taip pat, N. T. neteisėtai disponavo labai dideliu – 16 – 20 kg kokaino kiekiu, gabeno šį kokainą iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę ir neteisėtai kokainą platino Jungtinėje Karalystėje.

Taip pat, N. T. neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 600 l BMK kiekį, neteisėtai gabeno šį BMK iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, taip pat šį BMK realizavo Nyderlandų Karalystėje.

Taip pat, N. T. neteisėtai įgijo labai didelį – ne mažiau kaip 566,1 l BMK kiekį, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, turėdamas tikslą realizuoti Nyderlandų Karalystėje.

Taip pat, N. T. neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 290 l BMK kiekį, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir realizavo Nyderlandų Karalystėje.

Taip pat, N. T. neteisėtai įgijo labai didelį – ne mažiau kaip 174 kg kokaino kiekį, jį gabeno ir laikė Ispanijos Karalystėje, neteisėtai kokainą gabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę bei Rusijos Federaciją, neteisėti kokainą platino Jungtinėje Karalystėje ir Rusijos Federacijoje.

Taip pat, N. T. neteisėtai įgijo labai didelį – 45,85 kg kokaino kiekį Brazilijos Federacinėje Respublikoje, šį kokainą gabeno iš Pietų Amerikos į Ispanijos Karalystę, kokainą laikė Ispanijos Karalystėje, turėdamas tikslą neteisėtai pergabenti iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę, iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę ir ten neteisėtai kokainą platinti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka N. T. buvo sulaikytas 2013 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartimi N. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis. 2014 m. liepos 21 d. baudžiamąją bylą perdavus Klaipėdos apygardos teismui, suėmimo terminas buvo tęsiamas Klaipėdos apygardos teismo nutartimis.

Gynėjos vertinimu, Lietuvos apeliacinis teismas paskirdamas N. T. suėmimą, pažeidė ne tik nekaltumo prezumpcijos principą, bet ir iškraipė Europos Žmogaus Teisių Tesmo (toliau – EŽTT) praktiką, t. y. rėmėsi neegzistuojančia šio teismo praktika. Todėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra akivaizdžiai neteisėta.

Pažymima ir tai, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, jog N. T. suėmimo terminas pratęstinas, siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą. Tačiau gynėjos nuomone, tokia kardomosios priemonės paskirtis galėtų egzistuoti tik tuo atveju, jei būtų jau priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kaltinamasis yra laikomas suimtas jau beveik keturis metus. Gynėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai nukrypo nuo EŽTT praktikos ir pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, garantuojančias kiekvieno asmens teisę būti paleistam proceso metu. Be to, EŽTT sprendimai (2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudla prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96; 2007 m. sausio 16 d. sprendimas byloje Bąk prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 7870/04; 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Wrona prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 29345/09), kuriais rėmėsi tiek Lietuvos apeliacinis teismas, tiek Klaipėdos apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, neatitinka nagrinėjamos bylos aplinkybių, nes N. T. yra laikomas suimtas ilgesnį laiką nei pareiškėjai nurodytose EŽTT sprendimuose. Taip pat skundžiamojoje nutartyje nėra nustatyta, kad N. T. paleistas iš suėmimo trukdys procesui.

Gynėja nurodo, kad pagal EŽTT teismų praktiką, ilgas kalinimas tokio pobūdžio bylose yra pateisinamas, kol yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, surašomas kaltinamasis aktas ir kt. Tačiau šioje byloje ikiteisminis tyrimas yra baigtas, liudytojai ir kaltinamieji yra apklausti, išskyrus du kaltinamuosius, kuriems paskirtos psichiatrinės ekspertizės ir kurių parodymai neturi reikšmės, sprendžiant N. T. kaltės klausimą.

Nuteistojo gynėja prašo atsižvelgti ir į tai, kad N. T. būdamas laisvėje laikėsi visų jam paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygų. Be to, nebuvo gauta jokių duomenų apie jo bėgimą ar slėpimąsi nuo teismo bei apie galimą naujų nusikalstamų veikų darymą ar rengimąsi jas padaryti. Be to, kaltinimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, negali pateisinti ilgos kardomojo kalinimo trukmės.

Nuteistojo N. T. gynėja prašo skundą tenkinti.

Prokuroras prašo kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo N. T. gynėjos advokatės I. B. skundas atmetamas.

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam N. T., nepažeidė BPK 119, BPK 121, BPK 122, BPK 127 straipsnių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Priešingu atveju, būtų pažeisti teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principai. Todėl šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamais padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad byloje esantys duomenys, t. y. kaltinamųjų, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje, daiktų apžiūros protokoluose, specialistų išvadose, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti, procesinių prievartos priemonių taikymo metu surinkti ir kiti baudžiamosios bylos duomenys, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis N. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina ir tai, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Be to, BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo (įtariamojo) dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pažymėtina, kad BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

Kaltinamajam N. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas.

Pažymėtina, kad šie kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teoriniai pagrindai buvo išanalizuoti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. ir ankstesnėse nutartyse, todėl nekartojami.

Iš bylos medžiagos matyti, kad N. T. yra kaltinamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes, taip pat ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Nors nusikaltimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai įvertino ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kad N. T. nesieja pakankamai tvirti socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika (nedirbo), praeityje teistas, turi ryšių užsienyje. Todėl visuma nurodytų aplinkybių leidžia pagrįstai teigti, kad šį BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.

Skundą nagrinėjančio Apeliacinio teismo vertinimu, Klaipėdos apygardos teismas pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam N. T., pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą. Byloje nustatyta, kad sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, kurių padarymu N. T. yra kaltinamas, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą. Šie nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, o iš anksto suplanuoti, gerai organizuoti, truko ilgą laiką, galimai padaryti bendrininkaujant sudėtingiausia bei pavojingiausia bendrininkavimo forma – nusikalstamu susivienijimu. Be to, N. T. kaltinamas organizavęs (įkūręs) šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą. Kaltinamasis praeityje teistas, iki sulaikymo nedirbo, todėl manytina, kad N. T. tokiu būdu siekė pasipelnyti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veikų darymo sistemingumas, susiformavusios kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad N. T. būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgia į kaltinamojo gynėjos skunde nurodomas aplinkybes, apibūdinančias N. T. elgesį pakeitus suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones, tačiau pažymi, kad jos nėra pakankamos kardomosios priemonės – suėmimo panaikinimui.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme, todėl teismas nesivadovauja BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytomis nuostatomis (BPK 127 straipsnio 9 dalis). BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Klaipėdos apygardos teismas priėmęs skundžiamą nutartį, šių reikalavimų nepažeidė.

Dėl prašymo skirti švelnesnes kardomąsias priemones kaltinamajam pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, skundžiamoje nutartyje motyvuotai nustatė, jog kaltinamajam N. T. taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, nėra pagrindo. Vien tik aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. liepos 22 d. nutartimi N. T. kardomąją priemonę – suėmimą pakeitė į švelnesnes kardomąsias priemones, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi šią Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį panaikino. Nors kaltinamajam N. T. kardomoji priemonė – suėmimas taikomą ilgą laiko tarpą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai savaime neprieštarauja EŽTT praktikai ir nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatų. Be to, atkreipiamas gynėjos dėmesys ir į tai, kad suėmimo trukmės pagrįstumas turi būti įvertinamas kiekvienoje byloje atsižvelgiant į konkrečias jos savybes.

Pažymėtina, kad besitęsiantis suėmimas konkrečioje byloje gali būti pateisinamas tik esant aiškioms tikro viešojo intereso apraiškoms, kuris, įvertinus nekaltumo prezumpciją, nusveria teisę į laisvę. Todėl Apeliacinio teismo vertinimu, kaltinamojo N. T. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo bei laikantis BPK nustatytų reikalavimų, ir toks suimtojo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo metu nėra teisinių argumentų naikinti Klaipėdos apygardos nutartį. Apygardos teismas pratęsdamas kaltinamajam N. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, atsižvelgė į nacionalinę bei EŽTT jurisprudenciją, nepažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų ir nacionalinės teisės praktikoje suformuotų principų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo N. T. gynėjos advokatės I. B. skundą atmesti.

Palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį, kuria kaltinamajam N. T. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.