Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Lino Šiukštos ir Svajūno Knizlerio, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant kaltinamajam A. P., kaltinamojo gynėjui advokatui Linui Belevičiui, prokurorui Zdzislav Tuliševski, teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo A. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 str. 3 d., 146 str. 2 d., 180 str. 3 d., 302 str. 1 d., 249 str. 3 d., 7 str. 12 p., 25 str. 4 d. ir 266 str. 1 d. (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija), 22 str. 1 d. ir 199 str. 2 d., 7 str. 12 p., 260 str. 3 d., 7 str. 12 p., 25 str. 4 d. ir 266 str. 3 d., 199 str. 2 d., 7 str. 12 p., 25 str. 4 d. ir 260 str. 3 d., 199 str. 2 d. tuo:

- jog veikdamas organizuota grupe su S. V. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, panaudodamas fizinį smurtą ir peilį, neteisėtai atėmė R. M. laisvę, panaudodamas fizinį smurtą ir peilį apiplėšė nukentėjusįjį, pagrobė ir laikė šio dokumentus, įsibrovęs į butą pagrobė R. M. didelės vertės turtą,

- jog 2005 metais, dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti ir įgyti didelę įtaką Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovams, iš anksto susitaręs su S. V., N. T. ir D. P. bendrai neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų kiekiais, užsiimti jų kontrabanda, bendrai daryti kitus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, organizavo (įkūrė) šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą („(duomenys neskelbtini)“), kurio vadovu nuo 2005 m. iki 2014 m. buvo S. V., įtraukė į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą K. L., A. R., T. P., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties), L. P., Ž. L. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BK 39¹ str. tvarka), V. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BK 39¹ str. tvarka), A. P. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BK 39¹ str. tvarka), V. V. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BK 39¹ str. tvarka), S. P. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), Č. S., G. C., R. V., M. P. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), N. P. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), T. V., S. V., D. R., pasitelkė bendrai nusikalstamai veikai – atskiriems nusikaltimams daryti – nusikalstamam susivienijimui nepriklausiusius N. R., A. K., E. P., A. P., V. F. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), D. K. (kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties), G. V. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), A. S. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Rusijos Federacijoje), R. B. (kuris už aprašytą veiką 2010-04-28 nuteistas Liverpulio m. teismo ir kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), D. P., E. R., S. E., N. M., Š. J., R. J., M. M., V. V., P. Č., V. M., S. R., V. N., R. M., V. S., L. P., S. S., E. Š. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), V. A. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir paieškomas (duomenys neskelbtini)), V. D. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (duomenys neskelbtini)), D. K. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas atsakomybėn (duomenys neskelbtini)), T. K. (kuri už aprašomus nusikalstamus veiksmus patraukta baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje), D. P. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje), J. L. (L.) (kuri už aprašomus nusikalstamus veiksmus patraukta baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje). Nuo 2005 metų iki 2014 metų dalyvaudamas šio susivienijimo veikloje, A. P. su S. V., D. P., N. T., A. R., T. P., D. Č., K. L., V. V., V. Š., A. P., R. V., D. R., neturėdamas leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, kuriuos panaudojo ir planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose,

- jog neteisėtai disponavo labai dideliu – 495,207 litrų BMK kiekiu, pasikėsino gabenti šį BMK iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną,

- jog neteisėtai disponavo labai dideliu – 16-20 kg kokaino kiekiu, gabeno šį kokainą iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę ir neteisėtai kokainą platino Jungtinėje Karalystėje,

- jog neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 600 litrų BMK kiekį, neteisėtai gabeno šį BMK iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, taip pat šį BMK realizavo Nyderlandų Karalystėje, neteisėtai įgijo labai didelį – ne mažiau kaip 566,1 litrų BMK kiekį, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tikslu realizuoti Nyderlandų Karalystėje,

- jog neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 290 litrų BMK kiekį, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir realizavo Nyderlandų Karalystėje,

- jog neteisėtai įgijo labai didelį – ne mažiau kaip 174 kg kokaino kiekį, jį gabeno ir laikė Ispanijos Karalystėje, neteisėtai kokainą gabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę bei Rusijos Federaciją bei neteisėti kokainą platino Jungtinėje Karalystėje ir Rusijos Federacijoje,

- jog neteisėtai įgijo labai didelį – 45,85 kg kokaino kiekį Brazilijos Federacinėje Respublikoje, šį kokainą gabeno iš Pietų Amerikos į Ispanijos Karalystę, kokainą laikė Ispanijos Karalystėje su tikslu neteisėtai pergabenti iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę, iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę ir ten neteisėtai kokainą platinti.

Kaltinamasis A. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str., 2013 m. sausio 22 d. buvo sulaikytas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis teismų nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas. 2014 m. liepos 21 d. baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu perduota Klaipėdos apygardos teismui. 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismui ir nagrinėjama pagal iš anksto suderintą ir nustatytą teisiamųjų posėdžių grafiką. Paskutinį kartą Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi kaltinamajam A. P. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2016 m. balandžio 12 d.

Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi, kardomosios priemonės – suėmimo terminas trijų mėnesių laikotarpiui pratęstas nurodant, kad nėra išnykęs ar pasikeitęs BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytas suėmimo taikymo pagrindas – kad būdamas laisvėje A. P. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d.

Kaltinamojo A. P. gynėjas advokatas L. Belevičius prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį, kurią pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam, pakeičiant švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis (užstatu, ar kuria nors kita švelnesne kardomąja priemone, ar jų kompleksu).

Gynėjo skunde nurodoma, kad apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta ir turėtų būti panaikinta. Jo manymu, skundžiamos nutarties argumentacija yra formalizuota, o atsižvelgiant į A. P. taikomo suėmimo terminą, iš esmės nebepakankama tam, kad pagrįsti suėmimo kaip pačios griežčiausios kardomosios priemonės, tolesnio taikymo teisėtumą. Nurodyto suėmimo taikymo pagrindo nepagrindžia ir objektyvūs bylos duomenys.

Pažymima, kad taikant bet kurią kardomąją priemonę, o ypatingai pačią griežčiausią, turi būti vertinamas ne tik įtarimo sunkumas, byloje esantys duomenys, kurie patvirtina įtarimo pagrįstumą, bet ir nurodyti konkretūs duomenys, pagrįsti byloje surinkta medžiaga, kurie leistų teismui pagrįstai teigti, jog realiai egzistuoja bent vienas būtinas suėmimo taikymo pagrindas, o ne spėti ar daryti prielaidas dėl šių pagrindų egzistavimo. Ilgą laiką besitęsiantis asmens suėmimas įpareigoja šios griežčiausios kardomosios priemonės pratęsimo klausimą svarstantį teismą kiekvieną kartą itin kruopščiai patikrinti, ar tolesnis pagrindinis asmens teisės – teisės į laisvę – suvaržymas yra šiuo konkrečiu atveju pateisinamas, ar nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų pagrindinių žmogaus teisių. Gynėjo vertinimu, skundžiama nutartis neatitinka teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų, teismo nutarties motyvai šabloniški, perkelti iš ankstesnių nutarčių, kas taip pat patvirtina, kad suėmimo termino pratęsimo klausimas buvo sprendžiamas tik formaliai, realiai net nesigilinant ar tebeegzistuoja būtinieji suėmimo taikymo pagrindai, ir ar ši pati griežčiausia kardomoji priemonė yra neišvengiama procesiniams tikslams pasiekti.

Skundžiamoje nutartyje nurodytas suėmimo taikymo pagrindas – manymas, kad A. P. laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, anot gynėjo, yra deklaratyvus, neparemtas pakankamais faktiniais duomenimis, o grindžiamas daugiau teismo prielaidomis ir spėjimu. Siekiant bent minimaliai pagrįstai prognozuoti tikimybę, jog kaltinamasis ateityje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, byloje turi būti surinkti konkretūs duomenys apie planuojamus, rengiamus asmens nusikalstamus veiksmus ateityje. Šiuo atveju, gynėjo vertinimu, teismas net nebandė tikrinti kokie bylos duomenys pagrindžia teiginį, jog A. P. būtent ateityje gali daryti nusikalstamas veikas, taip pat nenurodė, kokie objektyvūs duomenys patvirtintų šį manymą. Tuo tarpu, bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamasis planuoja daryti naujas konkrečias nusikalstamas veikas. Vien kaltinamajam inkriminuojamų veikų skaičius, šių veikų pavojingumas, pobūdis, bendrininkavimo forma, tęsiant suėmimą daugiau nei trejus metus, nebegali pagrįsti neabejotino teiginio, kad kaltinamasis ir ateityje darys nusikalstamas veikas. Be to, gynėjo teigimu, šioje baudžiamojo proceso stadijoje, asmuo yra tik kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu, šie kaltinimai grindžiami tik pirminiais duomenimis, kurių visapusiškai dar nepatikrino teismas, dėl ko negalima pagrįstai ir neabejotinai teigti, kad nusikalstamos veikos apskritai buvo padarytos ir, kad kaltinamasis ateityje bus pripažintas kaltu dėl jų padarymo bei nuteistas. Jei kaltinamasis praeityje ir darė kokias nors veikas, iš to negalima neabejotinai manyti, kad jis analogiškas veikas darys ir ateityje. Jau vien pats ilgą laiką vykstantis baudžiamasis procesas daro itin didelį poveikį kiekvienam jo dalyviui, tiek dėl buvimo kaltinamojo procesiniame statuse, tiek dėl ilgą laiką taikomų griežtų prievartos priemonių, todėl jau vien dalyvavimas procese gali keisti kaltinamojo elgesį ateityje. Be to, gynėjo nuomone, tai, kad teismas, išnagrinėjus reikšmingą dalį šios baudžiamosios bylos, be nurodytų abstrakčių, iš proceso įstatymo perkeltų teiginių nesugeba pagrįsti, kas konkrečiai leidžią spręsti apie pagrįstą manymą, jog A. P. būdamas nesuimtas, darys naujus nusikaltimus, tuo patvirtina, kad tokia grėsmė yra tik teorinė ir remiasi vien tik kaltinamajam pateiktais kaltinimais. Tuo tarpu, ir be suėmimo baudžiamojo proceso įstatyme yra numatyta eilė kardomųjų priemonių, kurių kiekviena gali būti taikoma ir siekiant atgrasyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, suteikiant galimybę teisėsaugos institucijoms kontroliuoti jo elgesį ir nebūnant suimtam.

Kardomoji priemonė suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, išimtinai taikoma tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų kardomųjų priemonių tikslų. Šiuo atveju, gynėjo nuomone, naujų nusikalstamų veikų darymą neabejotinai galima užkardyti ir taikant kaltinamajam A. P. kitas kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą, namų areštą, užstatą ir pan.

Gynėjas skunde akcentuoja, kad pagal naujai formuojamą teismo praktiką, ilgalaikis asmens kalinimas galimas tik išimtinais atvejais, kai, įvertinus įtariamojo (kaltinamojo) asmenybės bruožus, inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Šioje baudžiamojoje byloje, pasak gynėjo, nėra jokių išimtinių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių A. P. turi būti laikomas suimtas taip ilgai. Jis yra susituokęs, turi šeimą, mažamečius vaikus, dirbo, per itin ilgą laiką trunkantį procesą nesislėpė ir nepabėgo nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo, neatliko kitų veiksmų, kurie kokiu nors būdu trukdytų procesui.

Nors teismas skundžiamoje nutartyje itin ilgą kaltinamojo suėmimą motyvuoja tuo, kad tam įtakos turėjo kaltinamajam inkriminuotų veikų pobūdis, jų kiekis, baudžiamosios bylos sudėtingumas bei bylos apimtis, tačiau gynėjo pažymima, kad nei didelė bylos apimtis, nei inkriminuojamų veikų sunkumas negali pateisinti tokį itin ilgą laiką A. P. taikomos pačios griežčiausios kardomosios priemonės. Šie pagrindai galbūt ir buvo reikšmingi skiriant kardomąją priemonę, tačiau po daugiau nei 39 mėnesių trunkančio suėmimo jie savaime nebegali pateisinti kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo. Todėl, skundžiamoje nutartyje nesant jokių objektyviais duomenimis pagrįstų motyvų, kurie pateisintų tolesnę suėmimo taikymo kaltinamajam A. P. būtinybę, laiko, kad pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminas kaltinamajam pratęstas nepagrįstai.

Gynėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vertinant baudžiamosios bylos sudėtingumą, įvykusių ir numatytų teismo posėdžių skaičių, turi būti atsižvelgta į tai, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme iš esmės nevyksta jau beveik pusę metų (nuo 2015 m. gruodžio mėnesio) dėl dviem kaltinamiesiems atliekamų teismo psichiatrinių ekspertizių, o artimiausi teismo posėdžiai tikėtina pradės vykti tik rudenį. Todėl, pasak gynėjo, akivaizdu, kad ilgą laiko tarpą truks pasyvus teismo procesas, kuomet jokie realūs proceso veiksmai nėra atliekami, o suėmimo taikymas visą šį laiką kaltinamajam A. P., kuris suėmime praleido jau daugiau nei 39 mėnesiu, nesant byloje išskirtinių priežasčių, dėl kurių kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. bei BPK 121 str., 122 str. nuostatoms.

Be kita ko, gynėjas skunde nurodo, kad intensyvi priežiūra pilnai užtikrintų visišką kaltinamojo A. P. kontrolę, užkardytų jį nuo bet kokių galimybių atlikti naujas nusikalstamas veikas. Šios kardomosios priemonės taikymas, kartu su kitomis eliminuotų bet kokias grėsmes visuomenei ir vykstančiam baudžiamajam procesui bei užtikrintų, kad būtų pasiekti BPK 119 str. įtvirtinti tikslai. BPK numatytų tikslų pasiekimą užtikrintų ir kardomosios priemonės – tinkamo dydžio užstato paskyrimas. Gynėjo teigimu, proceso metu ne kartą buvo pateiktas prašymas pakeisti A. P. kardomąją priemonę suėmimą į užstatą, nurodant, kad yra asmuo galintis sumokėti 20 000 eurų dydžio užstatą. Ši situacija yra nepasikeitusi. Gynėjo nuomone, tokio dydžio užstato suma būtų pilnai pakankama tam, kad užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, o taikoma kartu su intensyvia priežiūra, eliminuotų bet kokias kaltinamojo intencijas daryti naujas nusikalstamas veikas. Nepaisant to, teismas skundžiamoje nutartyje eilinį kartą realiai net nesprendė ir nepasisakė dėl galimybės pakeisti kaltinamajam taikomą kardomąją priemonę į švelnesnes, deklaratyviai nurodydamas, jog tokios kardomosios priemonės negali pašalinti visos grėsmės, keliamos vykstančiam procesui ir visuomenės, valstybės ar asmenų interesams. Toks teismo sprendimas eilinį kartą priimtas pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 3 d. garantuojamą kiekvieno suimto asmens teisę būti paleistam proceso metu ir kiekvieną kartą šio besitęsiančio pažeidimo trukmei ilgėjant, kaltinamajam daroma žala nuolat didėja.

Pažymėtina, jog pati griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas kaltinamajam taikoma jau daugiau nei 39 mėnesius, ir, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu procese atliekamos kaltinamųjų psichiatrinės ekspertizės, bylos nagrinėjimas užtruks dar ilgą laiko tarpą, todėl nesant jokių realių duomenų ir egzistuojant tik abstrakčioms ir teorinėms grėsmės, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas, kaltinamojo laikymas suėmime viso bylos nagrinėjimo metu savo esme prilygsta laisvės atėmimo bausmei, ir atsižvelgiant į proceso stadiją bei aukščiau minėtas aplinkybės yra neproporcingas. Todėl tolesnis suėmimo taikymas teismo nurodytais motyvais nebegali būti pateisinamas.

Teismo posėdyje kaltinamasis A. P. prašė panaikinti jam taikomą kardomąją priemonę – suėmimą, gynėjas L.Belevičius - tenkinti skundą jame išdėstytų argumentų pagrindu, prokuroras prašė kaltinamojo A. P. gynėjo advokato L. Belevičiaus skundą atmesti.

Kaltinamojo A. P. gynėjo advokato L. Belevičiaus skundas atmetamas.

Nagrinėjant kaltinamojo skundą, aukštesnės instancijos teismas patikrina skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, t. y., ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, bei sprendžia, ar yra šios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos, numatytos BPK 122 str.

Pažymėtina tai, kad griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas gali būti taikoma tuomet, kai kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, nei vienerių metų, laisvės atėmimo bausmę. Teismas, skirdamas suėmimą ar pratęsdamas paskirto suėmimo terminą, turi tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su kaltinamojo A. P. gynėjo advokato L. Belevičiaus skundo motyvais, įvertinusi šio skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, kad A. P., skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi, kardomosios priemonės – suėmimo terminas trijų mėnesių laikotarpiui pratęstas pagrįstai, t. y. neišnykus suėmimo taikymo pagrindui ir sąlygoms. Pagrindo naikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį nėra. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam A. P., BPK 119 str., 121 str., 122 str. nuostatų bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų nepažeidė.

Kardomųjų priemonių bendrosios skyrimo nuostatos reglamentuotos BPK 121 str. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kardomųjų priemonių, tarp jų ir suėmimo taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas. Pažymėtina, kad toks duomenų pakankamumas yra vertinamasis, dėl ko skiriant, ar pratęsiant kardomosios priemonės, šiuo atveju suėmimo terminą, neprivaloma turėti tiek duomenų, kiek jų būtina priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Todėl, teismas, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės tolimesnio taikymo pagrįstumo bei teisėtumo, nepateikia išankstinio įrodymų vertinimo, kadangi tai daro tik pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą iš esmės. Taigi, suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, o vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kolegijos vertinimu, Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam A. P., tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktų duomenų pakankamumą, jų visumą bei, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo kaltinamajam, laikėsi BPK 121 str. 2 d. nuostatų reikalavimų. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šią teismo išvadą pagrindžia duomenys užfiksuoti įvyko vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje, daiktų apžiūros protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose, kaltinamųjų ir liudytojų parodymuose, specialistų išvadose, duomenys, surinkti procesinių prievartos priemonių taikymo metu, iš užsienio valstybių gauta informacija (Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Ispanijos ir Jungtinės Karalysčių, Rusijos Federacijos pareigūnų pateikti duomenys). Būtina pažymėti, kad pagrįstas įsitikinimas apie šių faktinių duomenų buvimą nėra galutinis kaltumo patvirtinimas ir nepažeidžia kaltinamo asmens nekaltumo prezumpcijos. Šie byloje esantys duomenys vertintini tik tiek, kiek jie susiję su kardomosios priemonės skyrimo (jos termino pratęsimo) sąlygų ir pagrindų nustatymu.

Suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 str. 7 d. ir 8 d., ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 d. numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. Nagrinėjamu atveju matyti, kad apygardos teismo skundžiama nutartimi kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu, t. y., pagrįstai manant, jog būdamas nesuimtas kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Būtina akcentuoti tai, kad teismų praktikoje pagrįsto manymo sąvoka nėra prilyginama įrodymų sąvokai. BPK 122 str. 1 d. numatyti pagrindai laikomi perspektyviniu pagrindu, t. y. pagrįstu spėjimu, prielaida, kad įtariamasis (kaltinamasis) gali imtis proceso požiūriu neigiamų veiksmų ateityje. Iš kaltinamojo gynėjo skundo turinio matyti, kad jo manymu, nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog egzistuoja suėmimo taikymo pagrindas, numatytas BPK 122 str. 1 d. 3 p. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, šie argumentai nepagrįsti.

Skundžiama apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi, kaltinamajam suėmimo terminas buvo pratęstas BPK 122 str. 1 d. 3 p. pagrindu, pagrįstai manant, kad būdamas nesuimtas kaltinamasis darys BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus. Toks apygardos teismo sprendimas, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrįstas. Pažymėtina, jog BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu suėmimo terminas gali būti tęsiamas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra pagrindas manyti, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. A. P. yra kaltinamas organizavęs šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą ir dalyvaudamas jame kelerių metų laikotarpyje padaręs labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, susijusius su neteisėtu labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (BMK), įvairių kitų narkotinių medžiagų įgijimu ir gabenimu kontrabandos būdu iš vienos valstybės į kitą bei jų platinimo organizavimu. Kaltinamajam inkriminuotos veikos (sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai) pagal savo pobūdį patenka ir į BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų sąrašą. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad veikos nebuvo atsitiktinės, o padarytos iš anksto gerai suplanavus ir vykdomos ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir tarptautiniu mastu (apėmė kelių Europos Sąjungos valstybių ir trečiųjų šalių teritorijas). Bylos aplinkybės taip pat suteikia pagrindą manymui, kad vykdant šiuos nusikaltimus, buvo siekiama naudos sau, ką pagrįstai konstatavo ir apygardos teismas skundžiamoje nutartyje. A. P. kaltinamas nusikalstamo susivienijimo veikoje dalyvavęs itin ilgą laiko tarpą. Kolegijos nuomone, spręsdamas klausimą dėl pačios griežčiausios kardomosios priemonės tolimesnio taikymo, apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė į nurodytas aplinkybes bei padarė teisingą išvadą, kad A. P. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus. Savo skunde gynėjas nurodo, jog bylos medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kad kaltinamasis planuoja daryti naujas nusikalstamas veikas, o apygardos teismas net nebandė tikrinti, kokie duomenys šį manymą prognozuoja. Su tokiu skundo argumentu nesutiktina. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad duomenys, leidžiantys teismui pagrįstai manyti, prognozuoti apie tai, jog būdamas laisvėje asmuo gali daryti naujus nusikaltimus yra visas aplinkybių konkrečioje byloje kompleksas, kurį nutartyje iš esmės nurodė ir apygardos teismas. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, kaltinamasis A. P. yra kaltinamas kelių nusikaltimų, tarp jų sunkių ir labai sunkių, padarymu, tuo tarpu A. P. pareikšto kaltinimo apimtis, leidžia manyti, jog jis būdamas nesuimtas gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Be to, kaip jau buvo ne kartą akcentuota ir ankstesnėse nutartyse, šiam baudžiamojo proceso įstatyme numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis būdamas nesuimtas, darys naujus nusikaltimus, todėl nėra būtina nustatyti, kad asmuo rengiasi daryti naujus nusikaltimus. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytą suėmimo taikymo pagrindą. Visos skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės buvo pakankamos motyvuojant BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytą kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindą.

Nustatyto kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindo, teisėjų kolegijos nuomone nepašalina ir skunde nurodytos aplinkybės, jog kaltinamasis A. P. vedęs, turi šeimą, mažamečius vaikus, dirbo, nesislėpė ir nepabėgo nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo, neatliko kitų veiksmų, kurie kokiu nors būdu trukdytų procesui. Nors šios aplinkybės yra svarbios, vienok, jos nėra pakankamos paneigti aukščiau išdėstytų aplinkybių visumos, teismo motyvų dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo BPK 122 str. 1 d. 3 p. pagrindu.

Skunde kaltinamojo gynėjas taip pat akcentuoja, kad A. P. suėmime laikomas jau ilgą laiką, t. y. 39 mėnesius, taip pat tai, kad dėl šiuo metu procese atliekamų kitų kaltinamųjų psichiatrinių ekspertizių, bylos nagrinėjimas užtruks dar ilgiau, todėl kaltinamojo laikymas suėmime, nesant tam objektyvių duomenų, būtų neproporcingas. Pasisakydama dėl šio skundo argumento, teisėjų kolegija pažymi, jog kiek ilgai kardomoji priemonė turi būti taikoma, kada ji gali būti griežtinama, švelninama ir (ar) jos taikymas praranda tikslingumą, teismas vertina kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas konkrečias aplinkybes. Šiuo atveju, priešingai nei nurodo kaltinamojo gynėjas, apygardos teismas, pasisakydamas dėl taikomos kardomosios priemonės trukmės, pagrįstai įvertino, kad tam įtakos turėjo inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis (nusikalstamos veikos galimai padarytos ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir keliose Europos sąjungos ir trečiųjų šalių teritorijose), jų kiekis, baudžiamosios bylos sudėtingumas (kaltinimai buvo pareikšti trylikai asmenų, byloje yra didelis skaičius liudytojų, dalis duomenų gauta iš užsienio valstybių kompetentingų institucijų, atlikta nemažai ekspertizių, taip pat paskirtos atlikti naujos ekspertizės išvadoms pateikti, ne kartą kreiptasi į specialias žinias turinčius subjektus), apimtis. Be to, kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų sunkumas, jų kiekis ir mastas, rodo ir paties kaltinamojo A. P. asmenybės pavojingumą, dėl ko pagrįstai konstatuota, jog BPK 119 str. numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti. Tokia teismo išvada yra ne tik teisiškai motyvuota, bet ir pagrįsta.

Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai varžo A. P. teises bei laisves, tačiau šioje baudžiamojoje byloje teigti, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos neproporcingai, pagrindo nėra. Suimtojo gynėjo teiginiai apie galimybę užsitęsti bylos nagrinėjimui teisme dėl bylos sudėtingumo ir apimties yra prognozuojamo pobūdžio, tačiau nekeičia teismo išvadų, nustatant suėmimo termino pratęsimo pagrindą ir sąlygas.

Dėl skunde dėstomų argumentų, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimas iš esmės nevyksta jau beveik pusę metų (paskutiniai teismo posėdžiai, kuriuose buvo atliekamas įrodymų tyrimas vyko 2015 m. gruodžio mėn.), akcentuotina, kad teismo procesas turi vykti kiek įmanoma operatyviau (BPK 242¹ str. numato teismo pareigą išnagrinėti bylą per kuo trumpesnį laiką). Šių reikalavimų praktinis įgyvendinimas tiesiogiai susijęs su išankstiniu, operatyvaus teismo proceso grafiko nustatymu, kuris tiesiogiai priklauso ne tik nuo bylą nagrinėjančio teismo užimtumo, bet ir nuo visų bylos proceso dalyvių (gynėjų, prokurorų) užimtumo kitose bylose. Šiuo atveju, didelės apimties, sudėtingai bylai, bylai, kurioje kaltinamiesiems taikomos pačios griežčiausios kardomosios priemonės turi būti teikiamas prioritetas. Išanalizavus bylos medžiagą matyti, kad šiuo konkrečiu atveju teisminis nagrinėjimas nevyksta dėl byloje atliekamų ekspertizių, tačiau jas atlikus, byla, atsižvelgiant į jos apimtį, sudėtingumą, turi būti nagrinėjama kiek įmanoma operatyviau.

Reziumuojant konstatuotina, kad nors kaltinamasis A. P. yra suimtas ilgą laiką, t. y. daugiau nei 3 metus, aukščiau aptartų bylos duomenų visuma pagrindžia, jog paskirta kardomoji priemonė – suėmimas adekvati padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, sunkumui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Ši baudžiamoji byla yra ypatingai sudėtinga, didelės apimties, byla perduota teismui ir paskirta nagrinėti teisiamuosiuose posėdžiuose. Ir nors šios aplinkybės pačios savaime negali nulemti suėmimo taikymo, tačiau jos yra neatsiejamos nuo teismo pareigos užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Juolab, kad pagrindo daryti išvadai apie teisminį bylos proceso vilkinimą, nėra. Tuo pačiu, kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog maksimalus leistinas suėmimo taikymo A. P. terminas baudžiamojo proceso metu šiuo konkrečiu atveju taip pat nėra pažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Be to, akcentuotina, kad viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis yra neabejotinai svarbesnis, suteikiantis pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Skunde nurodoma, kad apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nesprendė ir nepasisakė dėl galimybės pakeisti kaltinamajam taikomą kardomąją priemonę į švelnesnes. Atsakant į šį skundo argumentą pažymėtina, kad priešingai nei nurodoma, skundžiamoje nutartyje motyvuotai nurodoma, dėl kokių priežasčių kitos, tarp jų ir prašomos gynėjo švelnesnės nei suėmimas kardomosios priemonės, kaltinamajam A. P. negali būti taikomos. Nutartyje konstatuota, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatyti tikslai nebus pasiekti, o kaltinamojo gynėjo prašomos taikyti kardomosios priemonės – užstatas (iš Lietuvos apeliaciniam teismui pateikto mokėjimo nurodymo kopijos matyti, kad Regina L. P. į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą yra įmokėjusį 20 000 eurų) ir intensyvi priežiūra, negali pašalinti visos vykstančiam baudžiamajam procesui ir visuomenės, valstybės ar asmenų interesams keliamos grėsmės.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad skundžiamu procesiniu sprendimu apygardos teismas, siekdamas užtikrinti BPK 119 str. numatytų tikslų įgyvendinimą pagrįstai sprendė, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis jie nebus pasiekti. Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK normų reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, kaltinamojo gynėjo skunde nurodyti argumentai dėl griežčiausios kardomosios priemonės netaikymo, nepaneigia aukščiau nurodytų duomenų, patvirtinančių kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindo egzistavimą ir šioje baudžiamosios stadijoje nesudaro pagrindo švelnesnei kardomajai priemonei. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – suėmimas nėra per griežta, jos terminas parinktas teisingai ir pagrįstai. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, šiuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo taikymo ir jo termino pratęsimo pagrindams, todėl toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas. Be kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo šiuo metu nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą atmesti.

Palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi kaltinamajam A. P. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. balandžio 12 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.