- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-23
- Bylos Nr.
- 1S-538-493/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00029-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- R. V.
nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria teismas atsisakė patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. RV-22-9378 taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. V. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 7 straipsnio 12 punktą, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu paskirta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis dėl išteisinimo pagal BK 249 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 249 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu ir paskirta 9 metai laisvės atėmimo bausmė. Veika iš BK 7 straipsnio 12 punkto, 266 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 7 straipsnio 13 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Veika iš BK 199 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir paskirta 5 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Panaikinta dalis dėl bausmių subendrinimo ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis bei 5 dalies 1 punktu paskirta galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi pakeistas 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendis, bausmė sušvelninta – galutinė bausmė yra 8 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
2. Bausmės pradžia – 2020 m. gegužės 13 d., bausmės pabaiga – 2028 m. rugpjūčio 12 d.
3. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. spalio 10 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-9378 nutarta taikyti nuteistajam R. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 10 mėnesių 3 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. spalio 9 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisijos nutarime nurodoma, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį drausmine tvarka nebaustas, skatintas aštuonis kartus, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Komisija pažymėjo, kad stebimas nuteistojo nuosekliai disciplinuotas, pozityvus elgesys, kuris įstaigos administracijos buvo įvertintas periodiškai skiriant paskatinimo priemones, suteikiant teisę į trumpalaikes išvykas bei perkeliant atlikti bausmę į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Komisija daro išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, sistemingai gaunami paskatinimai patvirtina, kad nuteistasis nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. .Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi teismas atsisakė patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. RV-22-9378 taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tokį procesinį sprendimą apylinkės teismas priėmė padaręs išvadą, kad R. V. neatliktos bausmės dalis (3 metai 10 mėnesių 3 dienos), atsižvelgiant į visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę, dar laikytina neproporcingai didele, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžiančia spręsti, jog nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis R. V. aukštesniam teismui pateiktu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nutartį ir taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde pažymima, kad Bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 4 dalis aiškiai nurodo, kokius reikalavimus turi atitikti nuteistasis, kad turėtų ne tik teisę, bet ir galimybę būti paleistas lygtinai. Nuteistojo vertinimu, jis visus juos pilnai atitinka.
5.2. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis už gerą elgesį yra skatintas 8 (aštuonis) kartus. Bausmės atlikimo metu nėra padaręs drausmės pažeidimų ir drausmine tvarka nėra baustas. Socialinio tyrimo išvadoje jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Teistas pirmą kartą, įkalinimo įstaigoje bausmę atlieka taip pat pirmą kartą. Bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje Pravieniškių 1-me kalėjime. Beveik pastoviai, kai tik leidžia sveikatos būklė, per išeigines vyksta į namus.
5.3. Akcentuoja, kad teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Toliau teismas sutinka, kad jis atitinka kaip formalius, taip ir materialius pagrindus.
5.4. Cituojamas Komisijos 2024 m. spalio 10 d. nutarimas Nr. RV-22-9378 dėl lygtinio paleidimo taikymo. Nuteistojo vertinimu, teismo neįtikino pateikta medžiaga, kad nuteistasis jau yra pasirengęs laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Tuo tarpu socialinio tyrimo išvadoje pareigūnų, dirbančių su juo ir jį žinančių, yra padaryta išvada, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, nuosekliai valdo nustatytus kriminalinius veiksnius ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
5.5. Pabrėžiama, kad įstatymas tik nurodo kriterijus, kuriuos turi atitikti nuteistasis, kad jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, bet niekaip nereikalauja įstatymu neapibrėžtų išimtinių žygdarbių, kad būtų galima taikyti lygtinį paleidimą.
5.6. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas vis pabrėžia jo praeities neigiamus aspektus, kurių jis jau niekaip negali pakeisti, bet mažai kreipiamas dėmesys į tai, koks jo elgesys yra dabar. Tai yra, kad jis perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, teismas tai įvertino kaip pakankamu įvertinimu į ateitį. Bet BVK 4 straipsnio 1 dalies 4,5 ir 6 punktai aiškiai nurodo, kaip turėtų būti koreguojama gerai besielgiančio nuteistojo bausmės atlikimas. Cituojama skundžiam nutartis.
5.7. Nuteistasis pažymi, kad kai praeitimi grindžiama dabartis ir tuo labiau ateitis, nekreipiant dėmesio į jo dabartinį elgesį, gyvenimo būdą, tokiu vertinimu yra bandoma užkirsti ir paneigti žmogaus galimybę į keitimąsi laike, kad ką bedarytų ir kaip besielgčiau dabar. Tai nėra teisinga visomis prasmėmis jo atžvilgiu.
5.8. Apgailestauja, kai prokuroras, taip ir teismas akcentuoja tai, kad jo menka darbinė patirtis ir, kad jis bausmės atlikimo metu nedirba. Jei teismui kyla neaiškumų dėl jo diagnozės ir sveikatos būklės ir ar jis esantis tokios sveikatos būsenos gali dirbti, teismas gali pasikviesti medicinos ekspertą, kuris nešališkai įvertins esamą situaciją. O teismui bus lengviau priimti sprendimą šiuo klausimu.
5.9. Dėl darbinės patirties stokos ir mažos motyvacijos darbui nuteistasis pabrėžia, kad jam yra nustatytas dvidešimt penkių procentų darbingumo lygis, jis serga sunkiomis ligomis (visas atitinkamas pažymas yra pridėjęs apylinkės teismui ), apie ką net neužsimena nei prokurorė savo atsiliepime, nei teismas nutartyje.
5.10. Toliau pažymima, kad šiuo klausimu jau anksčiau yra pasisakęs Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas jo skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų ankstesnės nutarties, atsisakant patvirtinti ankstesnį Komisijos sprendimą dėl atsisakymo man taikyti lygtinį paleidimą. Teismo sprendime nurodoma, kad reikalauti iš nuteistojo esant tokiam darbingumo lygiui darbinės patirties ir motyvacijos darbui yra nepagrįstas sprendimas. Vis dėlto nuteistasis kreipėsi į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administraciją ir kitas įmones dėl galimybės įsidarbinti, bet gavo neigiamus atsakymus( atitinkami dokumentai buvo pateikti teismui).
5.11. Teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos 2024 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. RV-22-9378, ignoruoja ne tik Komisijos nutarimą, kuris buvo priimtas visapusiškai įvertinus nuteistojo, tai yra jo veiką, bausmės atlikimo metu įkalinimo įstaigoje, bet ir BVK 4 straipsnio 1 dalies 4,5 ir 6 punktus, taip pat 2008 m. gruodžio 24 d. Konstitucinio Teismo išaiškinimą, Teisėtų lūkesčių įgyvendinimo principas.
5.12. Pabrėžia, kad teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nėra išskirtinis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Jei sutikti su šiuo teismo tvirtinimu (ypač su pastaruoju sakiniu), tai reiškia, jog su juo reikia elgtis kaip ir su kiekvienu, tinkamai besielgiančiu asmeniu, atliekančiu laisvės atėmimo bausmę. Reiškia jam, kaip ir kiekvienam tinkamai besielgiančiu kaliniui, atkalėjusiam tam tikrą, įstatymu numatytą bausmės dalį, gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, ir turi būti taikomas kaip tai numato įstatymas. Neturėtų būti ignoruojami BVK 4, 82 straipsniai ir 2008 m. gruodžio 24 d. Konstitucinio Teismo išaiškinimas, Teisėtų lūkesčių įgyvendinimo principas.
5.13. Nuteistasis taip pat nurodo, kad visa lygtinio paleidimo atveju turi gyvenamąją vietą, palaiko glaudžius ryšius su šeima.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir prašymų negauta.
Nuteistojo R. V. skundas netenkinamas.
7. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82-87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkamame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
8. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, be kita ko, yra svarstoma Socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus ir nuteistojo R. V. skundo argumentus, sprendžia, kad žemesnysis teismas visas šias aplinkybes įvertino tinkamai ir jomis pagrindė savo išvadas, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymo. Daryti priešingas išvadas aukštesnysis teismas neturi pagrindo, nes naujų aplinkybių, kurios dar nebūtų įvertintos ir turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nuteistasis nepateikė. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
9. Nagrinėjamu atveju R. V. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį. Taigi, formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą egzistuoja. Vis dėlto, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymas įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas, esant formalioms sąlygoms taikyti lygtinį paleidimą, o tik kaip galimybė nuteistajam būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios sąlygos atitiktis vertinama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam būtų taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau būtų galima jų siekti taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
10. Pabrėžtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Nors vertinimas yra nukreiptas į ateitį, tačiau atsakant į skundo argumentus taip pat pabrėžtina, kad tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Taigi, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą.
11. Iš 2024 m. rugsėjo 30 d. Socialinio tyrimo išvados (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad 2020 m. birželio 17 d., 2022 m. birželio 2 d., 2023 m. rugpjūčio 25 d., 2023 m. spalio 31 d. taikant OASys metodiką R. V. buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, o 2024 m. balandžio 8 d., 2024 m. rugsėjo 30 d. – mažėjimo tendencijas turtinti bei žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.
12. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad mažėjimo tendencijas turtinti bei žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo nustatyta atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus pataisos įstaigoje (norą keisti savo nusikalstamą elgesį, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, požiūrį į darbą, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją). Akcentuojama, kad vertinimo metu nustatytas teigiamas pokytis, kadangi stebimos vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai – jis aktyviai dalyvauja resocializacijos procese, siekia įtvirtinti visuomenėje priimtinais būdais, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, nei karto nepažeidęs įstaigoje nustatytos tvarkos, bausmę atlieka atviro o tipo bausmės atlikimo vietoje, vyksta į trumpalaikes išvykas, laikosi išvykų taisyklių. Pabrėžiama ir tai, kad jis turi sveikatos problemų, tad yra nedirbantis, siekia savo tikslų, nuolat konsultuojasi su specialistais, geba priimti ir įsisavinti jam teikiamą pagalbą, asmens gyvenimas pasižymi teigiamomis veikliomis, geba išvengti neigiamas pasekmes galinčių turėti situacijų, stebima teigiama motyvacija koreguoti ankstesnį gyvenimą. Jis nepažeidė jam paskirtų lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijų, įsitraukia į resocializacijos procesą, vykdo plane numatytas priemones, elgiasi nepriekaištingai, stebimas rizikos valdymas.
13. Aukštesnis teismas neabejoja, kad nurodytos aplinkybės patvirtina nuteistojo elgesyje stebimus tam tikrus teigiamus aspektu. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas taip pat įvertino nuteistąjį teigiamai apibūdinančias aplinkybes. Tai yra buvo įvertinta tai, kad R. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, bausmės atlikimo laikotarpiu drausmine tvarka nebaustas, skatintas aštuonis kartus, turi deklaruotą gyvenamąją vieta, į kurią vyksta trumpalaikių išvykų metu, palaiko ryšius su artimaisiais (motina, žmona, dukra, broliu) telefoninių pokalbių pagalba, trumpalaikių išvykų metu, artimieji lankė jį įkalinimo įstaigoje. Bausmės atlikimo metu nuteistasis stengiasi demonstruoti tinkamą elgesį: nustatytų taisyklių nepažeidė, baustas drausmine tvarka nebuvo, yra ne vieną kartą paskatintas, itin aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinės reabilitacijos programose. Nuteistasis buvo perkeltas bausmę tęsti atviro tipo sąlygomis. Po perkėlimo nuteistasis sudalyvavo ne viename pozityvaus užimtumo renginyje, taip pat lankėsi psichologo organizuojamuose užsiėmimuose, itin įsitraukia į užimtumo veiklas, bendrauja, atvirai išsako savo požiūrį, stebimos teigiamos pastangos. Stebima, jog įkalinimo vietoje nuteistasis yra aktyvus organizuojamų užimtumo veiklų dalyvis, individualiame resocializacijos plane matoma, jog asmuo šiuo metu yra sudalyvavęs 135-ose veiklose (su RS specialistais, psichologais, socialiniais darbuotojais).
14. Visgi, aukštesnis teismas pritaria, kad šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis. Apylinkės teismas nurodė, kad visos šios aplinkybės tik atskleidžia tai, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Skunde nuteistasis nurodo, kad jei sutikti su šiuo teismo tvirtinimu, tai reiškia, jog su juo reikia elgtis kaip ir su kiekvienu, tinkamai besielgiančiu asmeniu, atliekančiu laisvės atėmimo bausmę ir tai reiškia, kad jam, kaip ir kiekvienam tinkamai besielgiančiu kaliniui, atkalėjusiam tam tikrą įstatymu numatytą bausmės dalį, gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, ir turi būti taikomas kaip tai numato įstatymas. Tačiau aukštesnis šiuo atveju pabrėžia, kad teigiami aspektai nuteistojo elgesyje tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis. Tuo tarpu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, jog asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.
15. Taigi nors R. V. elgesyje stebimi teigiami požymiai, pastaruoju metu yra nustatyta mažėjimo tendencijas turtinti bei žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad daugelis sričių dar reikalauja tolesnių nuteistojo tikslingų bei nuoseklių veiksmų. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad R. V. nusikalstamu elgesiu labiausiai susiję nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, impulsyvumas bei savo elgesio pasekmių nevertinimas, šiuo metu jis kuria ateities planus, tačiau jiems trūksta konkretumo, kalbėdamas apie ateitį pirmenybę teikia gydymuisi, Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad nuteistojo kriminogeniniai poreikiai mąstymo ir elgesio srityje reikalauja papildomos intervencijos. Jam būdingos tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, jo nuostatų ypatumai iš dalies buvo susiję su jo nusikalstamu elgesiu. Socialinėje išvadoje taip pat nurodoma, kad asmuo pripažįsta turtintis psichologinių problemų, jam būtina specialistų pagalba, jog nuteistasis spręstų turimas problemas ir galėtų ateityje kontroliuoti savo elgesį ir įsitvirtinti visuomenėje (emocinė gerovė).
16. Pažymėtina ir tai, kad R. V. atžvilgiu yra konstatuota net 12 (dvylikai) dinaminių kriminogeninių veiksnių. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Pažymėtina ir tai, kad būtent dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nors nuteistasis ir padarė pažangą bausmės atlikimo metu, tačiau, kaip matyti, visgi dar išlieka jo atžvilgiu nustatyti dinaminiai veiksniai, o būtent: neturi darbo patirties; lėšų valdymo sunkumai; patiria emocinius sunkumus, su kuriais sunkiai tvarkosi ir, kurie apsunkina kasdienį funkcionavimą; emocijų valdymo problemos; mažas atsparumas stresui; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų.
17. Aukštesnis teismas sutinka su skundo argumentais, kad dėl sveikatos būklės nuteistajam iš esmės yra sunku pašalinti dinaminį kriminogeninį veiksnį, susijusį su darbo patirties neturėjimu. Tačiau be šio veiksnio dar lieka šalintinų vienuolika dinaminių veiksnių. Pastarųjų du nustatyti apsauginiai veiksniai – gyvenamoji vieta, artimi ryšiai su šeima – nepadengia. Be to, nustatytieji apsauginiai veiksniai egzistavo nuteistajam būnant laisvėje, tačiau nuo nusikalstamo elgesio, kaip matyti, jo nesulaikė.
18. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmę R. V. atlieka nuo 2020 m. gegužės 13 d., o mažėjimo tendencijas turtinti bei žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuteistojo atžvilgiu yra nustatyta tik nuo 2024 m. balandžio 8 d.(paskutinį kartą – 2024 m. rugsėjo 30 d), tai yra pakankami neilgą laiką. Iki tol beveik ketverius metus R. V. buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.
19. Apibendrinant pažymėtina, jog lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės.
20. Nors nuteistasis skunde ir deklaruojamas didelis nuteistojo noras toliau taisytis būnant laisvėje, tačiau aptartų aplinkybių visuma aukštesniam teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, jog nuteistojo R. V. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinio paleidimo institutą. Pažymėtina, kad nei Europos Žmogaus T. T. praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, negalima daryti pagrįstos išvados, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, todėl atitinkamai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės vietų atėmimo įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo spręsti, kad žemesnysis teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tiek nuteistojo elgesys jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, tiek jo asmenybę apibūdinantys duomenys, ne tik tie, kurie apibūdina jį teigiamai, bet visų jų visuma, šiuo metu dar neduoda pagrindo konstatuoti, kad R. V. pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, todėl nėra pagrindo tenkinti jo gynėjo skundą ir naikinti skundžiamą nutartį. Todėl nuteistojo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.