- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-24
- Bylos Nr.
- T-1610-1189/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00029-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Nuteistasis
- R. V.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam R. V. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. spalio 17 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam R. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisijos nutarime nurodoma, jog buvo įvertinta, kad nuteistasis R. V. teistas pirmą kartą. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta žema su mažėjimo tendencijomis. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nė karto nepažeidė nustatytos tvarkos, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, 9 kartus skatintas bei įstaigos administracija apie nuteistąjį atsiliepia teigiamai. Nuteistasis aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą, noriai konsultuojasi su resocializacijos skyriaus specialistais, psichologais, socialiniais darbuotojais, geba priimti jam teikiamą pagalbą ir įsisavinti gaunamą informaciją. Pažymėta, kad asmens emocinės gerovės ypatumai turi įtakos asmens savianalizei bei prisitaikymui visuomenėje, jam būtina nuolatinė specialistų pagalba, siekiant, kad nuteistasis spręstų turimas problemas, kontroliuotų savo elgesį bei prisitaikytų visuomenėje. Asmeniui yra diagnozuotas organinis asmenybės ir adaptacijos sutrikimai, depresija, nuteistasis yra linkęs žalotis bei kelti ranką prieš save, praeityje yra bandęs atimti sau gyvybę, asmuo yra gydęsis psichiatrinėje ligoninėje, reguliariai vartoja stipraus poveikio vaistus. Kauno ligoninės išraše rekomenduojama nuteistąjį apgyvendinti atskirose patalpose nuo kitų nuteistųjų, jam reikalinga nuolatinė gydytojų – specialistų priežiūra, rekomenduojamas gydymas laisvėje. Nuteistasis yra tik 25% darbingas, neturi galimybės vykdyti darbinės veiklos, bet į įstaigos administraciją buvo kreipęsis dėl darbo, tačiau darbas nebuvo suteiktas, finansinių įsiskolinimų neturi. Šiuo metu stebima nuteistojo gilesnė savianalizė bei atsiranda ženklų, kad jo mąstymas galbūt keičiasi gerąja prasme. Nuteistasis vyksta į trumpalaikes išvykas, kurių metu pažeidimų nefiksuota, palaiko artimus santykius su šeimos nariais, kurie pasirūpintų juo lygtinio paleidimo atveju. Komisijos nuomone, atsižvelgiant į sveikatos būklę, Kauno ligoninės rekomendacijas bei tai, kad nuteistasis atitinka BVK 82 straipsnyje nustatytus materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus, jam bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jeigu jis toliau bausmę atlikinės neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas Lietuvos probacijos tarnybos.
R. V. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 7 straipsnio 12 punktą, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu ir paskirta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis dėl išteisinimo pagal BK 249 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 249 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu ir paskirta 9 metai laisvės atėmimo bausmė. Veika iš BK 7 straipsnio 12 punkto, 266 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 7 straipsnio 13 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Veika iš BK 199 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir paskirta 5 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Panaikinta dalis dėl bausmių subendrinimo ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis bei 5 dalies 1 punktu paskirta galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi pakeistas 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendis, bausmė sušvelninta ir paskirta galutinė 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2020 m. gegužės 23 d., bausmės pabaiga – 2028 m. rugpjūčio 12 d.
2025 m. lapkričio 11 d. R. V. teismui pateikė papildomus jį charakterizuojančius dokumentus.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė atsiliepimu prašė Komisijos nutarimo netvirtinti.
Anksčiau neteistas.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakyti tvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Vis tik, vien žemos nusikalstamo elgesio rizikos nustatymas dar nėra vienareikšmiai vertinamas, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, reikalinga įvertinti visumą duomenų charakterizuojančių nuteistąjį, ir tik nuoseklus teigiamas nuteistojo elgesys galėtų būti vertinamas kaip vertas pasitikėjimo taikant lygtinį paleidimą.
Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis jau yra atlikęs atitinkamą bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, patvirtina, jog egzistuoja formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Vis tik, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ar egzistuoja ir materialusis pagrindas, kurio egzistavimo, nagrinėjamu atveju teismas nenustatė. Teismas spręsdamas dėl galimo lygtinio paleidimo taikymo turi vertinti visumą duomenų, susijusių su nuteistojo elgesio korekcija viso laisvės atėmimo laikotarpio metu, nesuteikdamas prioriteto atskiriems bausmės atlikimo laikotarpiams ir šiuo metu sprendžia, jog nuteistojo teigiama elgesio raiška dar stebima gana trumpą laiko tarpą.
Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų nustatyta, kad 2025 m. rugsėjo 18 d. buvo atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką ir nustatyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka kriterijų – žema. Toks vertinimas galėtų leisti spręsti apie materialiojo pagrindo egzistavimą, tačiau vis dar nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, tokios išvados daryti neleidžia. Be to, rizika, kaip žema, dar vertinama itin trumpą laiką, tai yra tik nuo 2024 m. rugsėjo 18 d. ir šiuo metu dar nėra tokia įtikinanti, jog nuteistojo elgesyje yra įvykę esminiai pokyčiai, juo labiau, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, anksčiau buvo vertinta net septynis kartus, kurių paskutinį 2025 m. kovo 21 d. ir visų šių vertinimų metu, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, buvo vertinama, kaip atitinkantį kriterijų - vidutinė. Šie duomenys atskleidžia, jog ilgą laiką, nuteistojo elgesyje nevyko joks pokytis, kuris šiuo metu stebimas tik nuo paskutiniojo vertinimo ir dar yra per laikinas, spręsti apie neabejotiną nuteistojo pažangą mažinant kriminogeninių veiksnių įtaką, jo elgesiui. Kartu, kaip jau minėta aukščiau, nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių (maža motyvacija darbui; neturi darbo patirties; lėšų valdymo sunkumai; patiria emocinius sunkumus, su kuriais sunkiai tvarkosi ir kurie apsunkina kasdienį funkcionavimą; emocijų valdymo problemos; mažas atsparumas stresui; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų), kurie turi neabejotinos įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai, tačiau nuteistasis jų esmingai nekoreguoja. Nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai nėra koreguoti nuo ankstesnio nuteistojo pakartotinio nusikalstamos elgesio rizikos vertinimo, todėl teismas vertina, jog jokios pažangos, kuri būtų esminė taikant lygtinį paleidimą, nuteistasis nedaro. Taigi, tik nuosekli dinaminių kriminogeninių veiksnių korekcija, ją vis dar vykdant įkalinimo įstaigoje, leistų spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis R. V. laikosi įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, yra skatintas, lanko pozityvaus užimtumo bei socialinės reabilitacijos priemones, yra išreiškęs norą užsiimti darbine veikla, visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau nėra laikytinos išskirtinėmis lygtinio paleidimo taikymo prasme, priešingai teismas sprendžia, jog nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Nors Komisija tvirtinti pateiktame nutarime akcentavo nuteistojo sveikatos būklę, kuri Komisijos vertinimu yra svarbi sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, tai yra, kad nuteistojo gydymo procesas būtų efektyvesnis lygtinio paleidimo sąlygomis. Teismas tokio argumento, kaip pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, nevertina, kadangi lygtinio paleidimo taikymo institutas nėra tapatus asmens atleidimui nuo bausmės dėl ligos, tai yra visiškai skirtingi procesiniai sprendimai, asmeniui sukeliantys skirtingus teisinius padarinius, ir šiuo metu nuteistojo sveikatos būklė, neturi reikšmės sprendžiant dėl lygtinio paleidimo. Be to, nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, gali ir privalo gauti gydymą, atliepiantį jo poreikius, lygiai taip pat, kaip tokį gydymą gautų būdamas paleistas lygtinai. Todėl šiuo atveju Komisijos motyvai susiję su nuteistojo sveikatos būklę yra laikytini nepagrįstais, nepatenkančiais į lygtinio paleidimo taikymo sritį bei neatitinka šiuo institutu siekiamų tikslų.
Iš Socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad nuteistasis įvykdytas nusikalstamas veikas menkina, teigia buvęs nuteistas neteisingai, nors nurodo, jog neformalios nuteistųjų taisyklės jam nėra svarbios, tačiau iš dalies jos pritaria, o visa tai, teismo vertinimu, atskleidžia, jog nuteistasis šiuo metu dar nėra padaręs atitinkamu išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio, atsiradusius neigiamus padarinius suvokia tik per savo asmeninio patyrimo prizmę, kas reikalauja didesnės savirefleksijos ir didesnio nuteistojo įsitraukimo sprendžiant problemines sritis mąstymo ir elgesio suvokime. Be kita ko, Socialinio tyrimo išvada nustatyta ir tai, kad nuteistojo mąstymas neabejotinai turi įtakos jo impulsyvumui ir savo elgesio neįvertinimui, o taip pat, neabejotinai tai turi įtakos jo gebėjimui prisitaikyti visuomenėje, santykiui su aplinka bei aplinkiniais. Siekiant pakartotinių teisės pažeidimų prevencijos, yra svarbus nuteistojo gebėjimas identifikuoti problemas ir savęs pažinimo įgūdžių stiprinimas, todėl šiose srityse reikalingas didesnis nuteistojo įsitraukimas, ir tik ilgalaikės nuoseklios nuteistojo pastangos sudarytų pagrindą lygtinio paleidimo taikymui. Teismas pažymi ir tai, kad nuteistasis nuo 2023 m. rugsėjo 29 d. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, ir vyksta trumpalaikių išvykų į namus, kas reiškia, jog nuteistojo teigiamos pastangos jau buvo įvertintos įkalinimo įstaigos administracijos, tačiau jos, įvertinus tik neilgai stebimą nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo pokytį, dar nėra pakankamos lygtinio paleidimo taikymui.
Atsižvelgiant į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo dar gana didelė neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, ypač nenustačius išskirtinai teigiamos elgesio korekcijos, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismo vertinimu, R. V. neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aukščiau aptartų duomenų kontekste, o būtent, kad nuteistojo dedamos pastangos koreguojant savo nusikalstamą elgesį dar stebimos trumpą laiką, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam R. V. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. spalio 17 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. spalio 17 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.