Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo N. T. gynėjos Ingridos Botyrienės skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam N. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. balandžio 22 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje N. T. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį (2006-06-22 įstatymo Nr. X-711 redakcija), 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, kaltinamas tuo, kad:

2005 m. dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti ir įgyti didelę įtaką Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovams, iš anksto susitaręs su S. V., A. P. ir D. P. bendrai neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų kiekiais, užsiimti jų kontrabanda, bendrai daryti kitus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, organizavo (įkūrė) šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą („(duomenys neskelbtini)“), kurio vadovu nuo 2005 m. iki 2014 m. buvo S. V., įtraukė į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą kitus asmenis, pasitelkė bendrai nusikalstamai veiklai – atskiriems nusikaltimams daryti ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausiusius asmenis. Nuo 2005 m. iki 2014 m. dalyvaudamas ginkluoto (duomenys neskelbtini) nusikalstamo susivienijimo veikloje, N. T. su S. V., D. P., A. P., A. R., T. P., D. Č., K. L., V. V., V. Š., A. P., R. V., D. R., neturėdami leidimo, įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, kuriuos panaudojo ir planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose;

- neteisėtai disponavo labai dideliu – 495,207 litrų pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako BMK (toliau – BMK) kiekiu, pasikėsino gabenti šį BMK iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną;

- neteisėtai disponavo labai dideliu – 16-20 kg kokaino kiekiu, gabeno šį kokainą iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę ir neteisėtai kokainą platino Jungtinėje Karalystėje;

- neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 600 litrų BMK kiekį, neteisėtai gabeno šį BMK iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, taip pat šį BMK realizavo Nyderlandų Karalystėje;

- neteisėtai įgijo labai didelį – ne mažiau kaip 566,1 litrų BMK kiekį, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tikslu realizuoti Nyderlandų Karalystėje;

- neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 290 litrų BMK kiekį, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir realizavo Nyderlandų Karalystėje;

- neteisėtai įgijo labai didelį – ne mažiau kaip 174 kg kokaino kiekį, jį gabeno ir laikė Ispanijos Karalystėje, neteisėtai kokainą gabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę bei Rusijos Federaciją, neteisėti kokainą platino Jungtinėje Karalystėje ir Rusijos Federacijoje;

- neteisėtai įgijo labai didelį – 45,85 kg kokaino kiekį Brazilijos Federacinėje Respublikoje, šį kokainą gabeno iš Pietų Amerikos į Ispanijos Karalystę, kokainą laikė Ispanijos Karalystėje su tikslu neteisėtai pergabenti iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę, iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę ir ten neteisėtai kokainą platinti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2013 m. sausio 22 d. N. T. buvo sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartimi N. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo, Vilniaus apygardos teismo bei Klaipėdos apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Gynėjos nuomone, nepaisant to, kad baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai yra pareikšti ir N. T., šiuo metu yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, yra sudėtinga ir didelės apimties, tai neatleidžia suėmimo termino pratęsimo klausimą nagrinėjančio teismo nuo pareigos kiekvieną kartą iš naujo nuodugniai, visapusiškai ir objektyviai apsvarstyti, ar pačios griežčiausios kardomosios priemonės, kuri taikoma jau ilgą laiką, termino tęsimas yra pateisinamas kaltinamajam taikomo suėmimo trukmės požiūriu, taip pat, ar ilgai taikomas suėmimas tokiu atveju faktiškai nėra prilyginamas kriminalinei bausmei, kuri gali būti paskirta tik teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu. Tai, kad suėmimo trukmės pagrįstumas turi būti vertinamas be išimties kiekvieną kartą sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą, ne viename savo sprendime yra konstatavęs Europos žmogaus teisių teismas (toliau ir - EŽTT). (EŽTT 2003-07-24 sprendimas byloje Smirnovą v Rusija). Griežčiausiosios kardomosios priemonės tolimesniam taikymui esminę reikšmę turi: suėmimo, kaip procesinės prievartos priemonės, kuria asmeniui atimama laisvė iki nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimo, trukmė; režimas, kuriuo suimtas asmuo yra labai ilgą laiką laikomas; suėmimo funkcija - tai kardomoji, bet ne baudžiamoji priemonė. Klaipėdos apygardos teismas neįvertino griežčiausiosios kardomosios priemonės tolimesniam taikymui esminę reikšmę turinčių aplinkybių, to nedarė nei priimdamas ankstesnes savo nutartis dėl suėmimo termino N. T. pratęsimo, nei priimdamas skundžiamą 2016 m. balandžio 12 d. nutartį.

Gynėja nurodo, kad N. T. skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo laikomas suėmime ilgą laiką (3 metus), o šiai nutarčiai įsiteisėjus, būtų laikomas suėmime 3 metus ir 6 mėnesius. Visą suėmimo laikotarpį jis yra laikomas kalėjimo režimu, kuris yra skiriamas tik sunkiausius smurtinius nusikaltimus padariusiems nuteistiesiems, be to, yra laikomas nežmoniškomis ir jo garbę bei orumą žeminančiomis sąlygomis, darančiomis nepataisomą žalą jo fizinės ir psichinės sveikatos būklei. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog Europos Tarybos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą ataskaitoje dėl kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, kuri oficialiai buvo paskelbta 2014 m. birželio 4 d., suimtųjų laikymo sąlygos Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime yra pripažintos nežmoniškomis ir kankinančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir – Konvencija) 3 straipsnio prasme.

Pasak gynėjos, įvertinus suėmimo taikymui turinčius esminę reikšmę aspektus bei atsižvelgus į tai, kad suėmimas yra išimtinė kardomoji priemonė, galima tik išskirtiniais atvejais (2011-11-28 EZTT sprendimas Chodorkovskis v Rusija), akivaizdu, kad tolimesnis N. T. laikymas suimtu yra nepateisinamas. Juolab, kad ir nusikalstamos veikos, kurių padarymu yra kaltinamas N. T., yra ne smurtinio pobūdžio nusikaltimai, kas sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad N. T. atvejis neatitinka išskirtinio atvejo kriterijaus, kai, nepaisant labai ilgo suėmimo termino, asmens, kuris nėra pripažintas kaltu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, izoliavimas nuo visuomenės gali būti pateisinamas visuomenės saugumo interesu. Tokia praktika, kai ilgas suėmimo terminas pats savaime sudaro pagrindą griežčiausią kardomąją priemonę suėmimą pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę, yra formuojama ir nacionaliniuose teismuose. (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1S-330/2012) Taigi, jau vien dėl šios priežasties - nepateisinamai ir nepagrįstai ilgo suėmimo termino - N. T. tolimesnis laikymas suėmime, yra nebepateisinamas, todėl jis turi būti nedelsiant paleistas į laisvę, tokiu būdu įgyvendinant Konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą jo teisę būti paleistam proceso metu, jo dalyvavimą procese užtikrinant kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Suėmimo termino pratęsimo klausimą nagrinėjęs žemesnės instancijos teismas be teisinio pagrindo suabsoliutino nusikaltimų, kurių padarymu yra kaltinamas N. T., sunkumą bei už juos numatytos laisvės atėmimo bausmės griežtumą. Tokia teismo argumentacija, kaip prieštaraujanti Konvencijoje įtvirtintoms žmogaus teisėms į laisvę ir saugumą, taip pat teisei būti paleistam proceso metu, o taip pat ir EŽTT praktikai, yra neteisėta ir nepagrįsta, nors formaliai ir atitinka 2004 m. paskelbtą LAT Senato praktiką. Gynėja akcentuoja, kad nei inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas, nei už ją numatytos bausmės griežtumas, per se, negali būti objektyviu ir pakankamu pagrindu N. T. laikyti suėmime neribotą laiką nors baudžiamoji byla šiuo metu ir yra nagrinėjama teisme. EŽTT priimtuose sprendimuose (2003-07-24 sprendimas byloje Smirnovą v Rusija; 2009-03-10 sprendimas Bykov v Rusija, 2011-11-28 sprendimas Chodorkovskij v Rusija, 20165-01-05 sprendimas Sūveges v Vengrija bei kt.) yra konstatavęs, jog slėpimosi nuo teisingumo pavojus negali būti nustatytas vertinant vien tik bausmės griežtumą, bet turi būti atsižvelgiama ir į daugelį kitų svarbių faktorių, galinčių arba patvirtinti slėpimosi pavojų, arba, atvirkščiai, parodyti, kad jis toks nedidelis, jog nepateisina suėmimo skyrimo, o šiame kontekste ypatingą dėmesį reikia atkreipti į asmens charakterį, jo ryšius su valstybe, kurioje jis yra persekiojamas bei kitas aplinkybes.

Gynėja nurodo, kad apygardos teismas neatsižvelgė ir į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios objektyviai minimalizuoja N. T. bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybę - tai N. T. tvirti socialiniai ryšiai su Lietuva, apie kuriuos leidžia spręsti jo šeiminė padėtis ir artimi giminystės ryšiai (vedęs ir turi du nepilnamečius vaikus, garbaus amžiaus motiną, kuri sunkiai serga ir kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra ir jo fizinė bei materialinė pagalba). Objektyviais bylos duomenimis nėra pagrįstos ir teismo išvados, kad N. T., jį paleidus į laisvę, gali daryti naujus nusikaltimus.

Teismo posėdyje gynėja prašo jos skundą patenkinti, prokuroras prašo kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis pratęsti kaltinamajam N. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminą yra teisėta ir pagrįsta.

Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama (jos terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis ar kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas. Svarstant suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.

Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė teisingą išvadą, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis N. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šią teismo išvadą patvirtina byloje esančių faktinių duomenų visuma - kaltinamųjų, liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką, kratos, įvykio vietos, daiktų apžiūrų, parodymų patikrinimo vietoje protokolai ir jų priedai, tarnybiniai pranešimai, specialistų išvados, telefoninių pokalbių išklotinės, užsienio teisėsaugos institucijų pateikti duomenys, o taip pat ir kiti bylos duomenys. N. T. kaltės klausimas šioje proceso stadijoje nesprendžiamas. Kaltinamojo skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija nevertina duomenų pakankamumo kaltės pagrindimo aspektu.

N. T. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Skundžiama nutartimi Klaipėdos apygardos teismas pratęsė kaltinamajam N. T. taikomos kardomosios priemonės terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad N. T. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, garbaus amžiaus motiną, tačiau šiuo konkrečiu atveju, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo padaryti vienareikšmišką išvadą, kad jo turimi socialiniai ryšiai yra tokie, kurie sumažintų prognozuojamo bėgimo nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo tikimybę, kuriai užtikrinti ir taikoma griežčiausia kardomoji priemonė. Be to, kaltinamojo turimi socialiniai ryšiai nesulaikė jo nuo galimai padarytų nusikalstamų veikų. Būtina įvertinti ir kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kiekį, trukmę, jų pobūdį bei tai, kad nusikaltimai apėmė kelių Europos sąjungos ir trečiųjų šalių teritorijas, kas leidžia daryti išvadą apie jo turimus ryšius užsienyje. Apygardos teismas pagrįstai įvertino ir aplinkybę, jog N. T. praeityje teistas. N. T. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnis). Baudžiamasis įstatymas už jam inkriminuojamus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, nustato tik griežtas laivės atėmimo bausmes. Kaltinamojo gynėja skunde teisingai nurodo, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau pagrįstą manymą, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, šiuo atveju patvirtina ir kitos pirmiau paminėtos faktinės aplinkybės. Taigi įvertinus visumą BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, turėdamas ryšių užsienyje, N. T. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Todėl apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. N. T. inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikalstamų veikų sąraše. Kaip minėta, N. T. anksčiau teistas, iki sulaikymo nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimai yra padarytos jam dalyvaujant šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, t. y. pačios pavojingiausios bendrininkavimo formos veikloje, veikusio ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. N. T. kaltinamas disponavęs labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, gerai iš anksto suplanuotos, o kaltinamojo vaidmuo nebuvo antraeilis – galimai jis buvo vienas iš nusikalstamo susivienijimo organizatorių, inkriminuojamas nusikalstamas veikas jis padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas neteisėtai gauti pajamų. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, atsižvelgęs į N. T. inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, mastą, kiekį, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sulaikymo termino pratęsimo pagrindas.

Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ar sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Aptariamu atveju, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų buvimas, kaltinamojo N. T. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, galimai padarytų nusikalstamų veikų kiekis, pavojingumas, pobūdis, sunkumas, teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti N. T. iš suėmimo ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą. Be suimtojo teisės į laisvę suvaržymo šiuo metu nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Skunde kaltinamojo gynėja nurodo, kad N. T. kardomoji priemonė – suėmimas taikoma ilgą laiką, teigia, kad apygardos teismas nevertino kaltinamajam taikomos griežčiausios kardomosios priemonės jos taikymo termino bei režimo, kuriuo asmuo laikomas, o taip pat, suėmimo funkcijos aspektu. Šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamoji byla Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama teisiamuosiuose posėdžiuose. Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą. Anksčiau šioje nutartyje aptartų duomenų visuma, taip pat įvertinus ir baudžiamosios bylos apimtį bei sudėtingumą, leidžia daryti išvadą, kad N. T. paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, kiekiui, pobūdžiui, sunkumui, pateisinama tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste.

Nagrinėjant skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino kaltinamajam pratęsimo, nesvarstomos gynėjos skunde nurodomos aplinkybės dėl suimtųjų laikymo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, nes tai nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas.

BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. N. T. laikinai sulaikytas 2013 m. sausio 22 d., laikomas suėmime nuo 2013 m. sausio 23 d., taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose toks terminas nėra konkrečiai apibrėžtas, o pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką, viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą ir suteikia pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia teigti, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam N. T. taikomos kardomosios priemonės terminą dar trims mėnesiams, nepažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Apygardos teismo nutartį panaikinti kaltinamojo gynėjos skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Nagrinėjant šį skundą aukštesniajame teisme teismo posėdžio metu gynėja pateikė mokėjimo nurodymo nuorašą, , iš kurio matosi, kad 2016 m. gegužės 13 d. kaltinamojo N. T. motina O. K. T. į Klaipėdos apygardos teismo banko sąskaitą sumokėjo 20 000 Eur dydžio užstatą. Vis dėlto ši aplinkybė, t. y. užstato sumokėjimas, dėl šioje nutartyje jau išvardintų aplinkybių negali būti pagrindu skundo patenkinimui, t. y. nei griežčiausios kardomosios priemonės (suėmimo) panaikinimui, nei jos pakeitimui viena ar keliomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Teisėjų kolegija sutinka su teismo posėdžio metu prokuroro pareikšta nuomone apie tai, kad sumokėto 20 000 Eur užstato suma, nors ir nemaža, tačiau ji sudaro tik nežymią dalį kaltinamojo N. T. ir jo bendrininkų neteisėtų pajamų, gautų iš nusikalstamų veikų neteisėtai disponuojant, taip pat ir platinant labai didelius narkotinių medžiagų kiekius. Tokia prokuroro išvada tikrai pagrįsta įvertinus kaltinime aprašytų nusikalstamų veikų pobūdį ir jų mąstą.

Teisėjų kolegija dar kartą konstatuoja, kad ši baudžiamoji byla ne tik didelės apimties, ypatingai sudėtinga, tačiau išsiskiria ir kaltinimuose aprašytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsniu. Todėl keisti kaltinamajam N. T. kardomąją priemonę į užstatą ir netgi į keletą švelnesnių kardomųjų priemonių šiuo atveju pagrindo nėra. Kolegija daro išvadą, kad švelnesnių kardomųjų priemonių taikymas neleis pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Tokia išvada grindžiama ne vien kaltinimų sunkumu, gresiančių bausmių dydžiu ir formaliais pagrindais, tačiau visumos konkrečių šios baudžiamosios bylos aplinkybių įvertinimu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Kaltinamojo N. T. gynėjos Ingridos Botyrienės skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi kaltinamajam N. T. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.