Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. B. kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į dokumento – Lietuvos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą ir namų areštą šešiems mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį visą laiką būti savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su kitais kaltinamaisiais šioje byloje: S. N. , S. J. , Al. B. , N. G. , R. B. , L. E. , A. S. , J. M. , E. G. , ir su nukentėjusiaisiais: O. B. , J. B. , Ae. B. , An. B. .

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje pasisavino valstybės tarnautojo vardą, neteisėtai atėmė žmogui laisvę ir įsibraunant į patalpą, panaudojant fizinį smurtą ir grasinant tuoj pat jį panaudoti bei panaudojant šaunamuosius ginklus, pagrobė didelės vertės svetimą turtą bei šaunamąjį ginklą ir šaudmenis bei sunaikino turtą, o būtent: 2008 m. gegužės - birželio mėn., tiksliai tyrimo nenustatytą dieną, S. N. ir S. J. surinko informaciją apie kolekcininko An. B. turimą didelės vertės ir didelę kultūrinę reikšmę turinčią ikonų kolekciją, palenkė N. G. , A. B. ir R. B. padaryti plėšimą, užvaldant didelės vertės svetimą turtą, t.y. pasiūlė pastariesiems pagrobti iš An. B. namų, (duomenys neskelbtini) ikonų kolekciją. Po to S. N. palenkė L. E. padaryti plėšimą, užvaldant didelės vertės svetimą turtą, t.y. pasiūlė - pagrobti iš An. B. namų, (duomenys neskelbtini) turimą didelės vertės ir didelę kultūrinę reikšmę turinčią ikonų kolekciją, suteikti informaciją apie An. B. buvimo vietą, suteikti informaciją apie ikonų kolekcijos išsidėstymą name (duomenys neskelbtini), nustatyti ikonų kolekcijos vertę bei įvykdžius plėšimą realizuoti pagrobtus daiktus. Po to, kai N. G. , A. B. , R. B. ir L. E. sutiko dalyvauti S. N. ir S. J. nurodytame plėšime, organizuotos grupės nariai - S. N. , S. J. , N. G. , A. B. ir R. B. nutarė organizuoti plėšimą t.y. surinkti informaciją apie An. B. ir kartu su juo (duomenys neskelbtini) gyvenančiais J. B. , Ae. B. ir O. B. , t.y. jų gyvenimo būdus bei įpročius, ikonų kolekcijos išsidėstymo schemą kitų vertingų daiktų buvimo vietą, o remiantis surinkta informacija, parengti plėšimo planą bei įgyti nusikaltimo priemones. Po to, šio nusikalstamo plano įgyvendinimui organizuotos grupės nariai įgijo žalias lipnias juostas, policijos pareigūno uniformą, radijo stotelės, šaunamuosius ginklus, kaukes, baltos spalvos mikroautobusą „Peugeot Boxer”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) klijus, priklijuojamus ūsus, du elektrinius kampinius šlifuoklius, dešimt pjovimo diskelių, trys lipnios juostos rulonėlius, penkis atsuktuvus, apsauginius akinius, plastikinį maišelį, reples, metalinius strypelius, laužtuvą, kaukes, antrankius; stebėdami namą (duomenys neskelbtini), ir jame gyvenančius An. B. , J. B. , Ae. B. ir O. B. surinko informaciją apie pastarųjų įpročius, gyvenimo būdą, vykimo į namus ir iš namų maršrutus, naudojamus automobilius. Tęsdami nusikalstamą veiką ir gavus duomenų iš L. E. , kad An. B. yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos, S. N. , S. J. , N. G. , A. B. ir R. B. parengė detalų plėšimo planą, t.y. nutarė panaudojant policijos pareigūno uniformą ir baltos spalvos mikroautobusą su skiriamąja žalia juosta pasisavinti valstybės tarnautojo vardą, sustabdyti automobilį, kurį vairuos O. B. , ir pastarojo atžvilgiu panaudojant fizinį smurtą, pagrobti namo esančio (duomenys neskelbtini), garažo durų pultą, kuriuo pasinaudojus įsibrauti į namą, esantį (duomenys neskelbtini), palaužti J. B. ir Ae. B. pasipriešinimą pagrobti An. B. ir J. B. priklausančią ikonų kolekciją. Po to, vykdant plėšimo planą 2008 metų rugsėjo mėn., tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, vakare, S. N. , S. J. , N. G. , A. B. , R. B. ir L. E. , turėdami nusikaltimui būtinas priemones - žalias lipnias juostas, policijos pareigūno uniformą, radijo stoteles, šaunamuosius ginklus, kaukes, baltos spalvos mikroautobusą „Peugeot Boxer”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) klijus, priklijuojamus ūsus, du elektrinius kampinius šlifuoklius, dešimt pjovimo diskelių, trys lipnios juostos rulonėlius, penkis atsuktuvus, apsauginius akinius, plastikinį maišelį, reples, metalinius strypelius, laužtuvą, kaukes, antrankius atvyko į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, miške šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, kur tamsiai apsirengę, išsidalino radijo stotelės pasidalinę vaidmenimis, ryšio priemonėmis, ryšio priemonių šaukimais, užėmė vietas miškelyje šalia kelio prie (duomenys neskelbtini) gatvės, kur turėjo sulaukti automobiliu namo grįžtantį O. B. , tačiau plėšimo nepadarė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes automobilis, kurį turėjo vairuoti O. B. nepravažiavo.

Po to, kai 2008 metų rugsėjo mėn., tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, vakare plėšimas nebuvo padarytas dėl priežasčių nepriklausančių nuo kaltininkų valios, po kelių dienų, 2008 metų rugsėjo mėn., tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, vakare, S. N. , S. J. , N. G. , A. B. , R. B. ir L. E. , turėdami nusikaltimui būtinas priemones - žalias lipnias juostas, policijos pareigūno uniformą, radijo stoteles, šaunamuosius ginklus, kaukes, baltos spalvos mikroautobusą „Peugeot Boxer”, klijus, priklijuojamus ūsus, du elektrinius kampinius šlifuoklius, dešimt pjovimo diskelių, trys lipnios juostos rulonėlius, penkis atsuktuvus, apsauginius akinius, plastikinį maišelį, reples, metalinius strypelius, laužtuvą, kaukes, antrankius atvyko į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, miške šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, kur tamsiai apsirengę, išsidalino radijo stoteles pasidalinę vaidmenimis, ryšio priemonėmis, ryšio priemonių šaukiniais, užėmė vietas miškelyje šalia kelio prie (duomenys neskelbtini) gatvės, L. E. užėmė vietą miškelyje šalia kelio prie (duomenys neskelbtini) gatvės, kur turėjo pranešti apie atvažiuojantį policijos patrulių automobilį, belaukdami pasiruošė apie dvi valandas, tačiau plėšimo nepadarė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes automobilis, kurį turėjo vairuoti O. B. nepravažiavo.

Po to, kai 2008 metų rugsėjo mėn., tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, vakare plėšimas, antrą kartą, nebuvo padarytas dėl priežasčių nepriklausančių nuo kaltininkų valios, po maždaug savaitės, 2008 metų rugsėjo mėn. pabaigoje - spalio mėn. pradžioje, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, vakare, S. N. , S. J. , N. G. , A. B. , Al. B. ir L. E. , R. B. nedalyvaujant dėl sužalotos kojos, turėdami nusikaltimui būtinas priemones - žalias lipnias juostas, policijos pareigūno uniformą, radijo stoteles, šaunamuosius ginklus, kaukes, baltos spalvos mikroautobusą „Peugeot Boxer”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) klijus, priklijuojamus ūsus, du elektrinius kampinius šlifuoklius, dešimt pjovimo diskelių, trys lipnios juostos rulonėlius, penkis atsuktuvus, apsauginius akinius, plastikinį maišelį, reples, metalinius strypelius, laužtuvą, kaukes, antrankius atvyko į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, miške, kur tamsiai apsirengę, išsidalino radijo stoteles pasidalinę vaidmenimis užėmė savo vietas, tačiau belaukdami apie pusantros valandos plėšimo nepadarė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios nes automobilis, kurį turėjo vairuoti O. B. nepravažiavo.

Po to, kai 2008 m. rugsėjo mėn. pabaigoje - spalio mėn. pradžioje, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, plėšimas, trečią kartą, nebuvo padarytas dėl priežasčių nepriklausančių nuo kaltininkų valios, po maždaug savaitės, 2008 metų spalio mėn. pradžioje, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, vakare, S. N. , S. J. , N. G. , A. B. , Al. B. ir L. E. , R. B. nedalyvaujant dėl sužalotos kojos, turėdami nusikaltimui būtinas priemones - žalias lipnias juostas, policijos pareigūno uniformą, radijo stoteles, šaunamuosius ginklus, kaukes, baltos spalvos mikroautobusą „Peugeot Boxer”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) klijus, priklijuojamus ūsus, du elektrinius kampinius šlifuoklius, dešimt pjovimo diskelių, trys lipnios juostos rulonėlius, penkis atsuktuvus, apsauginius akinius, plastikinį maišelį, reples, metalinius strypelius, laužtuvą, kaukes, antrankius, atvyko į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, miške, kur belaukdami pasiruošė, plėšimo nepadarė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes L. E. savanoriškai atsisakė padaryti nusikalstamą veiką, taip pat dėl to, kad automobilis, kurį turėjo vairuoti O. B. nurodytu maršrutu neprivažiavo.

Po to, kai 2008 m. spalio mėn. pradžioje, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, plėšimas, ketvirtą kartą, nebuvo padarytas dėl priežasčių nepriklausančių nuo kaltininkų valios, po maždaug savaitės, 2008 m. spalio 9 d., apie 22.00 val., S. N. , S. J. , N. G. , A. B. ir Al. B. , L. E. nedalyvaujant ir R. B. nedalyvaujant dėl sužalotos kojos, turėdami nusikaltimui būtinas priemones - žalias lipnias juostas, policijos pareigūno uniformą, radijo stoteles, šaunamuosius ginklus, kaukes, baltos spalvos mikroautobusą „Peugeot Boxer”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) klijus, priklijuojamus ūsus, du elektrinius kampinius šlifuoklius, dešimt pjovimo diskelių, trys lipnios juostos rulonėlius, penkis atsuktuvus, apsauginius akinius, plastikinį maišelį, reples, metalinius strypelius, laužtuvą, kaukes, antrankius atvyko į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, šalia požeminių garažų (duomenys neskelbtini), pasiskirstė konkrečius vaidmenis. Po to, mikroautobusu „Peugeot Boxer” nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos; ant baltos spalvos mikroautobuso „Peugeot Boxer” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šono priklijavo skiriamąja žalią lipnią juostą, pasidalino radijo stotelėmis, S. N. persirengę policijos pareigūno uniforma bei priklijavo ūsus, S. J. nuėjo prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, kur turėjo laukti atvažiuojančio automobiliu „Volvo C 70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kurį vairavo O. B. ; N. G. , A. B. ir Al. B. stebėjo aplinką, kad neatvyktų policijos darbuotojai, pašaliniai asmenys. Po ko, 2008 m. spalio 10 d., apie 0.30 val., O. B. , automobiliu „Volvo C70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , pravažiavus (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, S. J. apie tai per radijo stotelę pranešė plėšimo dalyviams. Po to S. N. persirengęs policijos pareigūno uniforma sustabdė automobilį, prisistatydamas policijos pareigūnu ir pastarojo atžvilgiu panaudojant fizinį smurtą - trenkiant į nugarą, uždėjo antrankius ir tokiu būdu atėmė nukentėjusiam O. B. galimybę priešintis, apvyniojo veidą ir kojas lipnia juosta; panaudojant fizinį smurtą - trenkiant du kartus į įvairias kūno vietas bei patalpinant į automobilio bagažinę, neteisėtai atėmė O. B. laisvę, ir pagrobė svetimą turtą - automobilį „Volvo C70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ; nuvežė apie 100 metrų neasfaltuotu keliu; po to ištraukė iš bagažinės ir O. B. atžvilgiu panaudojant fizinį smurtą - trenkiant ne mažiau dešimt smūgių per kojas ir kitas kūno vietas, sukiojant rankų pirštus, tuo bendrai padarydami - kairės rankos l ir 4 pirštų raiščių patempimus, paviršinius nubrozdinimus abiejų riešų srityse, kraujosruvas dešiniame petyje, dešiniame žaste, krūtinėje abipus, pilvo sienoje, kairės pažasties srityje, dešinio kelio ir blauzdos išoriniame paviršiuje, spaudžiant pirštais akis, bei apipilant skysčiu panašiu į benziną grasino padegti, jeigu jis nepapasakos, kas yra name, kur name yra seifas, pinigai, ar įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, signalizacija bei kaip patenkama į namus. Gavus plėšimo įvykdymui būtinos informacijos bei namo, esančio (duomenys neskelbtini), garažo durų pultą, N. G. patalpino O. B. į automobilio „Volvo C70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , bagažinę, o S. N. , S. J. , A. B. ir Al. B. panaudojant pagrobtą garažo durų pultą, apie 2.30 val., įsibrovė į namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur prieš J. B. ir Ae. B. grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, panaudojant šaunamuosius ginklus - tyrimo metu nenustatytus ne mažiau kaip du pistoletus, panaudojant fizinį smurtą - trenkiant Ae. B. ne mažiau penkių smūgių į veido sritį bei į dešinę koją, tuo padarydami kraujosruvą ir nubrozdinimus veide, nubrozdinimus dešinėje blauzdoje, surišo J. B. ir Ae. B. . Po to, N. G. automobilio „Volvo C70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje į namą (duomenys neskelbtini) apie 03.00 val. atvežė surištą O. B. , kurį nunešė į kambarį, kuriame buvo saugomi J. ir Ae. B. , ir tokiu būdu neteisėtai atėmė O. B. , J. B. ir Ae. B. laisvę. Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. N. , S. J. , N. G. , A. B. ir Al. B. neteisėtai atėmę J. B. , Ae. B. ir O. B. laisvę ir galimybę priešintis iš namo (duomenys neskelbtini), pagrobė didelės vertės svetimą turtą: An. B. ir J. B. priklausančią 272 ikonų kolekciją, 21 juvelyrinį dirbinį, sidabrinius gaminius: du indų rinkinius, rašalinę, du padėklus, tris cukraines, dvi taures, dėžutę tabakui, bronzinę figūrėlę, du porcelianinius puodelius, auksinę dėžutę tabakui, Šv. Valdimiro 1782 metų auksinį ordiną, penkis jubiliejinius medalius, Prancūzijos garbės legiono ordiną su žvaigžde, tris vyno butelius, metalinį pakabuką, medalioną „Nikolajaus II ir Aleksandros Fiodorovnos vedybos”, 10 149,5 Lt grynųjų pinigų, fotoaparatą „Casio”, mobilaus ryšio telefoną Nokia E 65, du kompiuterius, šaunamąjį ginklą - pistoletą „Beretta 84 F” Nr. (duomenys neskelbtini) su dviem apkabom ir 24 šoviniais, bendrai padarydami 9 939 642,40 Lt turtinę žalą.

Po to, tęsdami nusikalstamą veiką, 2008 m. spalio 10 d., apie 06.00 val., miško masyve, (duomenys neskelbtini) S. N. , S. J. , N. G. , A. B. ir Al. B. , turint tikslą paslėpti nusikaltimo pėdsakus, padegė degiu skysčiu automobilio „Volvo C70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , saloną, ir tokiu būdu sugadino An. B. ir J. B. priklausantį automobilį „Volvo C70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , bendrai padarydami 4 000 Lt turtinę žalą.

Šiais veiksmais A. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 289 straipsnyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 254 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartimi kaltinamajam A. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. A. B. 2010 m. birželio 4 d. buvo sulaikytas Norvegijos Karalystėje. Norvegijos kompetentingoms teisėsaugos institucijoms patenkinus ekstradicijos prašymą, 2010 m. rugpjūčio 13 d. buvo parvežtas į Lietuvos Respubliką. 2010 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus miesto l apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam A. B. buvo palikta galioti 2010 m. sausio 7 d. Vilniaus miesto l apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas vieno mėnesio suėmimo terminas, kuris vėliau buvo tęsiamas iki 2012 m. rugsėjo 4 d.

Panevėžio apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi A. B. kardomąją priemonę – suėmimą pakeitė į dokumento – Lietuvos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą ir namų areštą šešiems mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį visą laiką būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su kitais kaltinamaisiais šioje byloje: S. N. , S. J. , Al. B. , N. G. , R. B. , L. E. , A. S. , J. M. , E. G. , ir su nukentėjusiaisiais: O. B. , J. B. , Ae. B. , An. B. . Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas, kuriuo remiantis A. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, o vėliau tęsiamas jos terminas, nėra išnykęs, yra pagrindas manyti, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai, įvertinus suėmimo A. B. taikymo trukmę, nusikalstamų veikų padarymo laiką (2008 metai) bei kitas aplinkybes, gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras prašo Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį, kuria kaltinamajam A. B. suėmimas pakeistas į švelnesnes kardomąsias priemones, panaikinti. Kaltinamajam A. B. suėmimo terminą pratęsti trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos.

Prokuroras teigia, kad apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Nurodo, jog A. B. kaltinamas penkių nusikalstamų veikų padarymu, iš kurių dvi priskiriamos nesunkių, viena apysunkių ir dvi – sunkių nusikaltimų kategorijoms. Už pastarųjų nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtas ir tik laisvės atėmimo bausmes, kas vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą” 8 punkto nuostatomis bei Lietuvos apeliacinio teismo praktika (nutartys bylose Nr. 1S-63/2012, 1S-73/2012, 1S-81/2012, 1S-94/2012, 1 S-l58/2012 ir kt.), nors ir nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau pakankama pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Prokuroras nurodo, kad A. B. yra nevedęs, socialinių ryšių neturi, iki sulaikymo nedirbo, neturėjo kito legalaus pragyvenimo šaltinio, slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, buvo paskelbta jo paieška, jis buvo sulaikytas Norvegijos Karalystėje, kur gyveno naudodamasis suklastotais dokumentais – pasu ir vairuotojo pažymėjimu. Be to, kaltinamasis praeityje yra teistas. Nors teistumai už ankstesnes nusikalstamas veikas šiuo metu yra išnykę, tačiau tai kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai. Visos pirmiau aptartos aplinkybės, prokuroro nuomone, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamasis A. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Prokuroras pažymi, jog pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, viešasis interesas atskirais atvejais nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Be to, baudžiamoji byla yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, todėl teismas nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų kardomosios priemonės – suėmimo taikymo trukmės terminų. Maksimalus leistinas kaltinamojo buvimo suimtam terminas teisminio bylos tyrimo stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatyme, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos laikymosi bei taikymo praktikoje nėra konkrečiai apibrėžtas, todėl apygardos teismo nutarties esminis argumentas dėl minėtos Konvencijos bei BPK reikalavimų pažeidimų, prokuroro nuomone, yra nepagrįstas. Juolab, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus kaltinamojo A. B. skundą, konstatuota, kad šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme vilkinimo faktų nenustatyta.

Prokuroras atkreipia dėmesį, jog apygardos teismas nutartyje neteisingai nurodė A. B. taikomo suėmimo trukmę, nes pastarasis yra suimtas dvejus metus.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė jo skundą tenkinti, kaltinamasis prašė prokuroro skundą atmesti.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro skundas atmetamas.

Apygardos teismas, pakeisdamas A. B. griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnes, t.y. dokumento paėmimą ir namų areštą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 132 straipsnio, 134 straipsnio ir 139 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Teisminėje baudžiamojo proceso stadijoje kardomųjų priemonių skyrimo, pakeitimo, o taip pat paskirtų kardomųjų priemonių, tame tarpe suėmimo, termino pratęsimo klausimus sprendžia bylą savo žinioje turintis teismas, nepaisant to, ar dėl to gautas prokuroro pareiškimas. Vadovaujantis BPK 139 straipsnio nuostatomis, kardomoji priemonė taikoma ne ilgiau nei tai yra būtina. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Taigi, įstatymo prasme, teismas, turintis bylą savo žinioje, nuolat privalo tikrinti, ar vis dar yra būtinybė ir reikalingos prielaidos taikyti kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Šiuo konkrečiu atveju teismas, kurio žinioje yra baudžiamoji byla, padarė pagrįstą išvadą, kad yra pagrindai ir sąlygos pakeisti kaltinamajam A. B. paskirtą griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnes, ir tokį savo sprendimą tinkamai motyvavo. Prokuroro skunde išdėstyti argumentai apygardos teismo padarytos išvados nepaneigia.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ar gali būti pratęsiamas jo terminas, kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Prokuroras savo skunde teisingai nurodo, jog A. B. atžvilgiu ankstesnėmis teismų nutartimis konstatuotas suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nėra išnykęs. Tuo pačiu atkreiptinas prokuroro dėmesys į tai, jog, įvertinęs kaltinamąjį A. B. charakterizuojančius duomenis, taip pat jo sulaikymo aplinkybes, šio pagrindo buvimą skundžiamoje nutartyje konstatavo ir apygardos teismas. Kita vertus, suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, taikant ją iš esmės apribojamos asmens teisės, todėl teismas, pratęsdamas šios kardomosios priemonės terminą, kiekvieną kartą turi ypatingai išsamiai įvertinti visas aplinkybes, tame tarpe ir kalinimo trukmės pagrįstumą, nors tarptautiniuose bei nacionaliniuose teisės aktuose maksimalus leistinas suėmimo terminas teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje ir nėra konkrečiai apibrėžtas.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad kiekvienas sulaikytasis ar suimtasis turi teisę per priimtiną laiką į teisminį nagrinėjimą arba paleidimą iki teismo, kuris gali būti sąlygojamas garantijų, kad jis atvyks į teismą. Europos Žmogaus Teisų Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies kontekste asmenys, kurie vykstant procesui yra suimti, turi teisę į tai, kad jų bylų nagrinėjimą valstybės institucijos organizuotų ir bylas išnagrinėtų kuo skubiau bei dėmesingiau. Suimtasis turi teisę į bylos tyrimą ir nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, kuris suprantamas kaip pagrįstas, pateisintinas bylos aplinkybėmis laiko terminas. Jeigu teisminio bylos nagrinėjimo per tokį terminą pasiekti nepavyksta, suimtasis turi teisę būti paleistas proceso metu. Byloje Balčiūnas prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, jog nacionalinės teisminės institucijos turi užtikrinti, kad kaltinamojo kardomasis kalinimas nebūtų pernelyg ilgas. Poreikis tęsti laisvės atėmimą negali būti vertinamas visiškai abstrakčiai. Teismas pažymėjo, kad kiekvienu atveju, sprendžiant kardomojo kalinimo pratęsimo terminą, būtina atsižvelgti į tai, ar tokiu būdu nebus pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką arba teisę būti paleistam proceso metu. Kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime. Atsižvelgiant į pakankamai ilgą suimtojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti kardomojo kalinimo tęsimą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies požiūriu.

Bylos duomenimis, kaltinamajam A. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarytos 2008 metais, t.y. beveik prieš ketverius metus. A. B. buvo sulaikytas 2010 m. birželio 4 d. Norvegijos Karalystėje, 2010 m. rugpjūčio 13 d. faktiškai perduotas Lietuvos Respublikai, taigi, kardomoji priemonė – suėmimas jam taikoma jau daugiau kaip dvejus metus. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šios bylos nagrinėjimas teisme užsitęsė dėl nuo kaltinamojo A. B. valios nepriklausančių priežasčių – byla su kaltinamuoju aktu Vilniaus apygardos teismui buvo perduota dar 2011 m. vasario 21 d., tačiau baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo aplinkybės, neleidžiančios bylos nagrinėti šiame teisme, todėl, siekiant užtikrinti nešališką baudžiamosios bylos nagrinėjimą, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi ji buvo perduota Panevėžio apygardos teismui. Šiame teisme baudžiamoji byla taip pat buvo pradėta nagrinėti, tačiau bylą nagrinėjusiai teisėjai pakeitus darbo vietą, ji buvo perduota nagrinėti iš naujo kitam šio teismo teisėjui. Be to, bylos nagrinėjimas ne kartą buvo atidedamas dėl kitų kaltinamųjų ligos. Šiuo metu baudžiamoji byla nauja teismo sudėtimi iš esmės dar nepradėta nagrinėti, teismo posėdžiai yra numatyti iki 2012 m. gruodžio mėnesio 21 dienos. Taigi, šiuo konkrečiu atveju išnagrinėti baudžiamąją bylą teisme per įmanomai trumpiausią laiką nepavyko. Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, teisminis nagrinėjimas dar gali užsitęsti. Taigi, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas, t.y. pagrįstas manymas, kad A. B. , būdamas laisvėje, gali bandyti bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kuriuo griežčiausios kardomosios priemonės taikymas iš pradžių galėjo būti pateisinamas, šiuo metu, t.y. praėjus daugiau kaip dviems metams nuo suėmimo taikymo pradžios, tapo nebe toks reikšmingas, kaltinamojo galimybės ir motyvacija slėptis nuo teismo yra sumažėjusi iki minimumo, todėl tolesnis kaltinamojo laikymas suėmime nėra būtinas. Prokuroro nurodyta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant kaltinamųjų skundus nebuvo nustatytas šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo vilkinimo faktas, šių apygardos teismo padarytų išvadų nepaneigia. Tolesnis kaltinamojo A. B. laikymas suėmime, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, tame tarpe kaltinamojo suėmime išbūtą laiką, baudžiamojo proceso trukmę ir dabartinę bylos nagrinėjimo teisme stadiją, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pagrįstai galėtų būti vertinamas kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras nurodė, jog A. B. turi būti taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, nes jo atžvilgiu egzistuoja dar vienas – BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas suėmimo pagrindas, kuris nebuvo svarstytas pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo teisėjo nuomone, šis prokuroro išsakytas argumentas šiuo konkrečiu atveju nėra reikšmingas, nes, kaip jau minėta, apygardos teismas sprendimą pakeisti griežčiausią kardomąją priemonę švelnesnėmis grindė ne vieno ar kito BPK 122 straipsnio 1 dalyje įtvirtino suėmimo pagrindo buvimu ar nebuvimu, bet aplinkybių, kuriomis buvo pateisinamas kaltinamojo suėmimas, reikšmės sumažėjimu dėl ilgos kaltinamojo suėmimo trukmės, kas sudarė prielaidas galimybei BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti kitomis, švelnesnėmis, kardomosiomis priemonėmis.

Skundžiama nutartimi A. B. kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į dokumento – Lietuvos Respublikos paso paėmimą ir namų areštą šešiems mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį visą laiką būti savo namuose, nebendrauti ir neieškoti ryšių su kitais kaltinamaisiais šioje byloje ir nukentėjusiaisiais. Taigi, apygardos teismas, pakeisdamas kaltinamajam A. B. kardomąją priemonę – suėmimą į kitas kardomąsias priemones, nustatė griežtas jų taikymo sąlygas. Tokios kardomosios priemonės, apeliacinės instancijos teismo teisėjo manymu, šioje proceso stadijoje yra pakankamos BPK 119 straipsnyje įtvirtintiems tikslams pasiekti, t.y. užtikrinti kaltinamojo A. B. dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme.

Prokuroras skunde teisingai pastebi, kad apygardos teismas kaltinamojo A. B. buvimo suėmime trukmę nepagrįstai skaičiavo nuo nutarties paskirti kardomąją priemonę – suėmimą priėmimo dienos (2010 m. sausio 7 d.), nes faktiškai A. B. buvo sulaikytas gerokai vėliau – 2012 m. birželio 4 d. Kita vertus, ši apygardos teismo klaida, vertinant pirmiau aptartų aplinkybių visumą, nepaneigia teismo padarytos išvados dėl šiuo metu kaltinamajam taikytinų kardomųjų priemonių pagrįstumo ir nesudaro pagrindo naikinti priimtą nutartį.

Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartis, kuria kaltinamajam A. B. kardomoji priemonė – suėmimas pakeista švelnesnėmis, yra teisėta ir pagrįsta.

Apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.