Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. O. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 3 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje, padarymu, o būtent:

jis kaltinamas tuo, kad nuo 2000 m. balandžio 4 d. pagrindinio UADB (duomenys neskelbtini), akcininko – firmos (duomenys neskelbtini) akcininko A. B. iniciatyva, eidamas UADB (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), registruotos 1992 m. gegužės 14 d. LR ūkio ministerijoje, rejestro Nr. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), generalinio direktoriaus pareigas, nors neturėjo Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos pritarimo užimti šias pareigas, vykdydamas nusikaltimo sumanytojų ir organizatorių UADB (duomenys neskelbtini) pagrindinių akcininkų A. B. ir V. Č. nurodymus, padedant šios draudimo bendrovės pagrindinių akcininkų įgaliotam atstovui A. S., finansų direktoriui (turėjusio antrojo bendrovės asmens parašo teisę) A. I., (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), atstovui R. M. bei (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui A. M., 2000 m. balandžio 7 d. neteisėtai, nes neturėjo teisės sudaryti tokio pobūdžio sutarties, kuri vertinama kaip prekinio kredito draudimas pagal „Draudėjo prievolių įvykdymo savanoriškojo draudimo taisykles Nr.011“, pasirašydamas A. S. pateiktą neužpildytą draudimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims šį blanką užpildžius, sudarė draudimo sutartį su (duomenys neskelbtini) įmone (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), atstovaujama R. M., kuria laidavo atsakyti kontrahentui (kreditoriui) (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini), jeigu skolininkas ((duomenys neskelbtini)) neįvykdys nurodytos prievolės ar jos dalies, pasirašydamas laidavimo raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo UADB (duomenys neskelbtini) laidavo, kad įmonė (duomenys neskelbtini) sumokės įmonei (duomenys neskelbtini) už prekes pagal tarp šių įmonių 2000 m. balandžio 5 d. sudarytos sutarties sąlygas, nurodant draudimo sumą iki 2 074 634 Lt (514 920 USD), išmokamą pagal įmonės (duomenys neskelbtini) pretenzinį raštą jei draudėjas ((duomenys neskelbtini)) neatsiskaito už produkciją iki sutartos datos – 2000 m. balandžio 17 d., jo (A. O.) 2000 m. balandžio 12 d. pasirašytų pavedimų Nr. (duomenys neskelbtini), UAN (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo parduoti visi UADB (duomenys neskelbtini)“ priklausantys Valstybės vertybiniai popieriai, AN (duomenys neskelbtini) ir AB (duomenys neskelbtini) akcijos, gautos piniginės lėšos pervestos į banką ir konvertuotos į JAV dolerius, tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2000 m. balandžio 19 d. elektroniniu paštu gavęs (duomenys neskelbtini) laišką, kuriame bendrovė teigė, kad (duomenys neskelbtini) neįvykdė sutarties sąlygų ir prašė pervesti draudimo išmoką į jų sąskaitą, nesant draudiminio įvykio, 2000 m. balandžio 21 d. iš UADB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini), kartu su A. S. ir finansų direktoriumi A. I., turinčiu teisę pasirašyti bendrovės finansinius dokumntus, pervedė į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini), 122 093,33 JAV dolerių bei iš UADB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini), pervedė į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini), 392 826,5 JAV dolerių, tokiu būdu šiais savo tyčiniais veiksmais pažeidė UADB (duomenys neskelbtini) Draudimo taisyklių Nr. 011 2.3 punktą (draudimo objektas negali būti susijęs su bet kokios rūšies kreditu ar paskola, arba jų grąžinimu), bei Draudimo įstatymo 24 straipsnį (draudimo įmonė, vykdanti kredito draudimą negali vykdyti kitų šio įstatymo 5 straipsnyje numatytų gyvybės ar negyvybės draudimo šakoms priskirtų grupių draudimo), 40 straipsnį (kredito draudimą vykdančiose įmonėse įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis nei 7 000 000 Lt), nes UADB (duomenys neskelbtini) įstatinis kapitalas buvo 2 000 000 Lt, 2 straipsnio 11 punktą (draudimo išmoka numatyta atitinkamose draudimo rūšies taisyklėse, kurią draudimo įmonė, remdamasi šį įvykį patvirtinančiais oficialiais dokumentais, privalo mokėti draudėjui), 18 straipsnį (draudiminį įvykį draudėjas turi pagrįsti jį patvirtinančiais dokumentais: draudimo įmonės draudiminio įvykio aktais, teisėsaugos organų dokumentais, ekspertų išvadomis, kitais juridinę galią turinčiais dokumentais), nes elektroniniu paštu atsiųstas laiškas negali būti laikomas dokumentu pakankamu tam, kad už draudiminį įvykį būtų išmokėti pinigai, taip pat pažeidžiant LR Akcinių bendrovių įstatymo 27 straipsnio 7 dalį ( didesnės kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto dalies pardavimo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat laidavimo ar garantavimo juo kitų subjektų prievolių įvykdymą reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas) nesant tokio nutarimo - pervedant UADB (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas 514 919, 83 JAV dolerių į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke Rygoje, o iš ten 2000 m. balandžio 28 d. į įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 310 000 JAV dolerių, iš kurių (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui A. M. 2000 m. gegužės 15 d. buvo išmokėta 80 000 JAV dolerių ir 2000 m. gegužės 16 d. – 228 175 JAV doleriai, bendroje sumoje A.M. buvo išmokėti 308 175 JAV doleriai, kam buvo išmokėti likę 206 744,83 JAV doleriai, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, tokiu būdu jis (A. O.) iššvaistė jo žinioje buvusį didelės 2 059 679,30 Lt vertės svetimą turtą.

Tokia nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį.

A. O. kaltinamas dar ir tuo, kad nuo 2000 m. balandžio 4 d. laikinai eidamas UADB (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), registruotos 1992 m. gegužės 14 d. LR ūkio ministerijoje, rejestro Nr. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), generalinio direktoriaus pareigas, nors neturėjo Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos pritarimo užimti šias pareigas, 2000 m. balandžio 7 d. UADB (duomenys neskelbtini) patalpose, (duomenys neskelbtini), kasoje gavo 41 000 Lt, kuriuos turėjo įnešti į įmonės sąskaitą AB (duomenys neskelbtini), tačiau į banko sąskaitą įnešė tik 35 000 Lt, be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiklą 2000 m. balandžio 21 d. pagal AB (duomenys neskelbtini) čekį (duomenys neskelbtini) iš minėto banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė grynais 10 000 Lt ir tokiu būdu tyčia pasisavino jam patikėtą 16 000 Lt UADB (duomenys neskelbtini) turtą.

Tokia nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 1 dalį.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartimi ši baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (8 t., 130-131 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

2009 m. spalio 28 d. A. O. baudžiamoji byla Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėta ir A. O. buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį. Tačiau šis pirmosios instancijos teismo nuosprendis Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartimi buvo panaikintas ir byla buvo perduota prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo metu iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymo. Lietuvos apeliacinis teismas A. O. kardomąją priemonę – suėmimą pratęsė 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. gegužės 12 d., vėliau šis terminas buvo tęsiamas Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartimi kaltinamajam A. O. suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui. Nutartyje nurodoma, jog A. O. kaltinamas tyčinių nusikalstamų veikų padarymu, už kurias baudžiamasis įstatymas numato ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Jam buvo paskelbta paieška ir išduotas Europos arešto orderis. A. O. buvo ieškomas nuo 2005 m. iki 2009 m. Jis yra užsienio valstybės pilietis, vengė atvykti į teismą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Iki sulaikymo niekur nedirbo. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad A. O., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir paskyrus jam švelnesnę kardomąją priemonę nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje suimtas kaltinamasis A. O. ir jo gynėja prašė kaltinamojo skundą tenkinti, prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Aukštesniojo teismo nuomone, skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria kaltinamajam A. O. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, yra pagrįsta ir teisėta. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. O. suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Nutartyje teismas motyvavo suėmimo skyrimo pagrindą, įvertino kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų sunkumą bei pobūdį, atsižvelgė į kitas aplinkybes, turinčias reikšmės kardomosios pramonės – suėmimo termino pratęsimui.

Aukštesnysis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems teismo motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas A. O. suėmimo pagrindas - bėgs (slėpsis) nuo teismo.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte nurodoma, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

A. O. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena, numatyta BK 184 straipsnio 2 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), o kita, numatyta BK 183 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje, padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtą ir tik laisvės atėmimo bausmę. Priešingai nei teigia kaltinamasis, apygardos teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad A. O. kaltinamas tyčinių nusikaltimų padarymu, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Atsižvelgti į kaltinamojo nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį, skiriant kardomąją priemonę ir parenkant jos rūšį, teismą įpareigoja BPK 121 straipsnio 4 dalies nuostatos. Faktinė bylos medžiaga paneigia ir kaltinamojo teiginį, jog jis nuo teismo nesislėpė, o į teismo posėdį neatvyko, nes apie tai nežinojo. Iš bylos medžiagos matyti, jog A. O. yra užsienio - E(duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Kardomoji priemonė – suėmimas A. O. buvo paskirta po to, kai jis be svarbių priežasčių neatvyko į paskirtą teismo posėdį Vilniaus apygardos teisme. Dėl to A. O. buvo paskelbta paieška ir išduotas Europos arešto orderis. A. O. buvo ieškomas nuo 2005 m. iki 2009 m. ir sulaikytas (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis vengė atvykti į teismą. Byloje nėra duomenų, kad A. O. iki suėmimo būtų dirbęs, ar turėjęs kitą legalų pragyvenimo šaltinį. Nors kaltinamasis mano, kad ši aplinkybė negali būti pagrindu teigti, kad jis slėpsis nuo teismo, tačiau, kaip jau buvo minėta, darbo santykiai yra viena iš BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti skirdamas suėmimą ar pratęsdamas jo terminą.

Visos aptartos aplinkybės bei nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas A. O., sunkumas ir pobūdis duoda pagrindą manyti, kad A. O., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apygardos teismas teisingai nustatė suėmimo pagrindą ir tinkamai jį motyvavo.

Žemesnės instancijos teismas

Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog skundžiamos teismo nutarties turinys yra aiškus, suprantamas ir logiškas bei atitinka nutarties turiniui keliamus, BPK 125 straipsnyje numatytus, reikalavimus. Teismas netikrina ir nevertina teismo nutarties vertimo kokybės, nes už vertimo teisingumą yra atsakingas vertėjas. Vertėjui už melagingą ar žinomai neteisingą vertimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė (BK 235 straipsnis).