Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Byla Nr. 1S-257-165/2017 (S) Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00029-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2.

2017 m. rugpjūčio 30 d.

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Poškaus, Egidijos Tamošiūnienės ir Elenos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo S. V. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2017 m. rugpjūčio 5 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, BK 146 straipsnio 2 dalį, BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį, BK 249 straipsnio 3 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija), BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9, 11 punktus, BK 253 straipsnio 1 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 266 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9, 11 punktus kaltinamas tuo, kad:veikdamas organizuota grupe su A. P. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, panaudodamas fizinį smurtą ir peilį, neteisėtai atėmė R. M. laisvę, panaudodamas fizinį smurtą ir peilį, apiplėšė nukentėjusįjį, pagrobė ir laikė šio dokumentus, įsibrovęs į butą pagrobė R. M. didelės vertės turtą;2005 m. dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti ir įgyti didelę įtaką Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovams, iš anksto susitaręs su N. T., A. P. ir D. P. bendrai neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų kiekiais, užsiimti jų kontrabanda, bendrai daryti kitus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, organizavo (įkūrė) šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą („a.“) ir nuo 2005 m. iki 2014 m. jam vadovavo, įtraukė į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą K. L., A. R., T. P., D. Č., kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties, L. P., Ž. L., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka, V. Š., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka, A. P., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka, V. V., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka, S. P., dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, Č. S., G. C., R. V., M. P., dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, N. P., dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, T. V., S. V., D. R., pasitelkė bendrai nusikalstamai veikai – atskiriems nusikaltimams daryti – nusikalstamam susivienijimui nepriklausiusius N. R., A. K., E. P., A. P., V. F., dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, D. K., kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties, G. V., dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, A. S., kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn R. F., R. B., kuris už aprašytą veiką 2010 m. balandžio 28 d. nuteistas Liverpulio m. teismo ir dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, D. P., E. R., S. E., N. M., Š. J., R. J., M. M., V. V., P. Č., V. M., S. R., V. N., R. M., V. S., L. P., S. S., E. Š., dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, V. A., kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir paieškomas Ispanijos Karalystėje, V. D., kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje, D. K., kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas atsakomybėn Ispanijos Karalystėje, T. K., kuri už aprašomus nusikalstamus veiksmus patraukta baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje, D. P., kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje, J. L. (L.), kuri už aprašomus nusikalstamus veiksmus patraukta baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje. Nuo 2005 m. iki 2014 m. vadovaudamas ginkluotam nusikalstamam susivienijimui ir dalyvaudamas šio susivienijimo veikloje, S. V. su A. P., D. P., N. T., A. R., T. P., D. Č., K. L., V. V., V. Š., A. P., R. V., D. R., neturėdamas leidimo, įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, kuriuos panaudojo ir planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose;neteisėtai disponavo labai dideliu – 495,207 litrų BMK kiekiu, pasikėsino gabenti šį BMK iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną;neteisėtai disponavo labai dideliu – 16-20 kg kokaino kiekiu, gabeno šį kokainą iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę ir neteisėtai kokainą platino Jungtinėje Karalystėje;nužudė V. S. sunkinančiomis aplinkybėmis ir neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis;neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 600 litrų BMK kiekį, neteisėtai gabeno šį BMK iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, taip pat šį BMK realizavo Nyderlandų Karalystėje, neteisėtai įgijo labai didelį – ne mažiau kaip 566,1 litrų BMK kiekį, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tikslu realizuoti Nyderlandų Karalystėje;neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 290 litrų BMK kiekį, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir realizavo Nyderlandų Karalystėje;neteisėtai įgijo labai didelį – ne mažiau kaip 174 kg kokaino kiekį, jį gabeno ir laikė Ispanijos Karalystėje, neteisėtai kokainą gabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę bei R. F. bei neteisėtai kokainą platino Jungtinėje Karalystėje ir R. F.;neteisėtai įgijo labai didelį – 45,85 kg kokaino kiekį Brazilijos Federacinėje Respublikoje, šį kokainą gabeno iš Pietų Amerikos į Ispanijos Karalystę, kokainą laikė Ispanijos Karalystėje su tikslu neteisėtai pergabenti iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę, iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę ir ten neteisėtai kokainą platinti;rengėsi nužudyti A. P. dėl savanaudiškų tikslų, siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą.S. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2013 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartimi S. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas iki 2016 m. liepos 22 d. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. liepos 22 d. nutartimi S. V. kardomąją priemonę – suėmimą pakeitė į 30 000 eurų užstatą, dokumentų paėmimą ir intensyvią priežiūrą šešiems mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų, adresu (duomenys neskelbtini) (2016 m. liepos 25 d. nutartimi nustatyta kita kaltinamojo gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį ir kaltinamajam S. V. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos. 2016 m. rugpjūčio 5 d. kaltinamasis S. V. buvo sulaikytas. Vėlesnėmis Klaipėdos apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas kaltinamajam buvo tęsiamas.Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi kaltinamajam S. V. pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 5 d., teismui nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo pagrindus bei konstatavus, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.Kaltinamojo S. V. gynėjas advokatas K. Ašmys skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartį panaikinti.Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą nurodė, jog sprendžiant bylą iš esmės ar sprendžiant kardomųjų priemonių klausimą būtina vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika. Kaltinamojo gynėjas skunde cituoja EŽTT sprendimų bylose Lisovskij prieš Lietuvą (Nr. 36249/14), Wrona prieš Lenkiją, Bak prieš Lenkiją ištraukas, kuriose akcentuojama kompetentingų nacionalinių institucijų pareiga baudžiamajame procese laikytis „deramo stropumo“ reikalavimo. Sugretindamas pacituotą EŽTT praktiką su bylos, kurioje kaltinamas S. V. nagrinėjimo teisme procesu kaltinamojo gynėjas teigia, kad šiuo metu nustojo egzistuoti pavojus, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje galėtų sutrukdyti įrodymų ištyrimui ir tiesos nustatymui byloje, per dvi savaites, kuomet kaltinamajam buvo taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, jis nepadarė jokio pažeidimo, nepasislėpė ir grįžo į tardymo izoliatorių, be to pažymi, kad nei vienas posėdis nebuvo atidėtas dėl kaltinamojo S. V., jo gynėjo ligos ar panašių aplinkybių. Bendrai suskaičiavęs proceso pirmosios instancijos teisme pertraukas kaltinamojo gynėjas skunde padarė išvadą, kad viso buvo 33 mėnesių laikotarpis, kuomet procesas nevyko, o taip pat, vienerių metų pasyvi pertrauka, per kurią nebuvo atliekami jokie įrodymų tyrimo veiksmai. Remdamasis paminėtomis aplinkybėmis kaltinamojo S. V. gynėjas daro išvadą, kad suėmimo taikymas kaltinamajam tęsiamas nesant išskirtinių priežasčių, todėl tai neatitinka „deramo stropumo“ reikalavimo ir laikytina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimu. Kaltinamojo gynėjo nuomone, dėl paminėtos priežasties kaltinamajam S. V. turi būti taikomos švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. 2017 m. rugpjūčio 17 d. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas Swedbank, AB sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad už S. V. sumokėtas 35 000 Eur užstatas.Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.Kaltinamojo S. V. gynėjo skundas netenkintinas.Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Žemesnės instancijos teismas tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121 ir 122 straipsnių normų, nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai konstatavo, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis S. V. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiojo R. M., liudytojų E. R., V. V., A. R., R. M. parodymuose, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Svarbu paminėti, jog duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.Klaipėdos apygardos teismas kaltinamajam suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. S. V. kaltinamas padaręs sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes, taip pat ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos (BK 249 straipsnio 3 dalis). Nors galimai padarytų nusikaltimų sunkumas ir gręsianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ypatingai tuo atveju, kai kitos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija tokių aplinkybių nenustatė. Iš S. V. pareikštų kaltinimų matyti, kad jis yra kaltinamas įkūręs (organizavęs) šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, skirtą daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus ir jam vadovavęs. Kaltinimų esmė sudaro pagrindą teigti, kad nusikaltimai buvo planuojami iš anksto, jų darymo planas galimai buvo kruopščiai apgalvojamas, darant nusikalstamas veikas buvo galimai siekiama pasipelnyti. Iš kaltinamąjį charakterizuojančių bylos duomenų taip pat matyti, kad jis anksčiau buvo teistas. Visos šios aplinkybės rodo itin didelį ne tik kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų, bet ir jo asmens pavojingumą. Nors kaltinamasis turi šeimą, gyvenamąją vietą, tačiau iki suėmimo neturėjo nuolatinio pragyvenimo šaltinio, be to, iš jam pareikštų kaltinimų ir kitų bylos duomenų taip pat matyti, jog jis turi ryšių užsienyje - šioje byloje jam pareikšti kaltinimai yra tarptautinio pobūdžio, apie kaltinamojo ryšius užsienyje galima spręsti ir iš liudytojų parodymų bei kitų bylos duomenų. Šiuo atveju, vertinant kaltinamojo turimus ryšius užsienyje kartu su jam gręsiančios bausmės griežtumu, galima pagrįstai teigti, kad išėjęs į laisvę bei bandydamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, jis gali bandyti bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos pareigūnų. Teisėjų kolegijos nuomone kaltinamojo turimi socialiniai ryšiai nėra tokie stiprūs, kad atgrasytų kaltinamąjį nuo tokio ketinimo. Nors kaltinamojo gynėjo skunde nurodoma, kad per dvi savaites, kuomet kaltinamajam buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, jis nepasislėpė ir nepadarė jokių teisės pažeidimų, teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė esmingai nesumažina bylos duomenimis nustatytos tikimybės, jog kaltinamasis išėjęs į laisvę galėtų bandyti bėgti ar slėptis.BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. S. V. inkriminuojami nusikaltimai patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą sąrašą. Remiantis susiklosčiusia teismų praktika, pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.Kaip jau minėta, kaltinamasis anksčiau buvo teistas, šioje byloje kaltinamas didelio pavojingumo nusikalstamų veikų padarymu, padarytų pavojingiausia bendrininkavimo forma – šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotu nusikalstamu susivienijimu, be to, jam inkriminuojamas nusikalstamo susivienijimo vadovo vaidmuo. Iš pareikštų kaltinimų (neteisėtas disponavimas labai didelio kiekio narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, šių medžiagų kontrabanda, platinimas) matyti, kad darydamas nusikalstamas veikas kaltinamasis galimai siekė įgyti lėšų pragyvenimui, be to, kaltinamajam inkriminuojami nusikaltimai buvo galimai padaryti ne vienos valstybės teritorijoje, o tai rodo itin aukštą nusikalstamo susivienijimo organizuotumo lygį. Teisėjų kolegijos nuomone šios aplinkybės pagrindžia tikimybę, kad išėjęs į laisvę kaltinamasis galėtų daryti naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus, nusikaltimus.Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad žemesnės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai.Kaltinamojo S. V. gynėjas skunde nurodo, kad tolesnis suėmimo taikymas S. V. yra nepagrįstas ir pažeidžia EŽTT formuojamą praktiką, pagal kurią teismas turėtų laikytis „deramo stropumo“ reikalavimo ir pačią griežčiausią kardomąją priemonę taikyti ilgą laiką tik esant išskirtinėms aplinkybėms. Kaltinamojo gynėjo teigimu, S. V. yra laikomas suimtas labai ilgą laiką, tuo tarpu bylos nagrinėjimo teisme procesas vyko lėtai, su ilgomis pertraukomis, be to, artimiausiu metu bylos nagrinėjimas teisme turėtų būti baigiamas ir grėsmė, kad paleidus kaltinamąjį į laisvę bus pakenkta bylos nagrinėjimo eigai, yra išnykusi.Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas yra taikoma iš tikrųjų ilgą laiką, tačiau BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatytas maksimalus suėmimo taikymo terminas nėra pažeistas. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu nėra pagrindo teigti, kad bylos nagrinėjimo teisme procesas vyksta nepagrįstai ilgą laiką. Pirmasis teismo posėdis byloje įvyko 2014 m. lapkričio 11 d., teismo posėdžiai numatyti iki 2017 m. gruodžio 7 d. taigi bylos nagrinėjimo trukmė gali siekti daugiau kaip tris metus. Vis dėlto, nagrinėjama baudžiamoji byla yra labai sudėtinga, didelės apimties (150 tomų), byloje daug kaltinamųjų, liudytojų, kaltinimai pareikšti dėl nusikalstamų veikų, padarytų ne vienoje valstybėje, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį, toks bylos nagrinėjimo terminas savaime nėra nepagrįstai ilgas, nebent būtų nustatyta, kad tarp teismo posėdžių buvo nepagrįstai ilgų pertraukų ar bylos nagrinėjimas teisme būtų užsitęsęs dėl kitų nepateisinamų priežasčių. Vis dėlto, šiuo konkrečiu atveju tokių aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė. Nors kaltinamojo S. V. gynėjas skunde nurodo, kad suskaičiavus viso proceso pirmosios instancijos teisme metu buvusias pertraukas, jos sudaro 33 mėnesius, be to, teigia, kad proceso metu buvo vienerių metų iš esmės pasyvi pertrauka, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu šios pertraukos buvo daromos dėl objektyvių priežasčių ir pagreitinti bylos nagrinėjimo teisme proceso teismas galimybės neturėjo.Kaltinamojo gynėjo teigimu, bylos nagrinėjimo teisme procesas nevyko nuo 2015 m. gruodžio 2 d. iki 2016 m. lapkričio 29 d., kuomet ir vėl buvo atliekami įrodymų tyrimo veiksmai. Tačiau, iš 2015 m. gruodžio 2 d. apygardos teismo posėdžio protokolo matyti, jog teismas pranešė, kad kitas teismo posėdis vyks 2016 m. vasario 29 d., kadangi 2016 m. sausio 19 d. dviem kaltinamiesiems paskirta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė. 2016 m. sausio 19 d. buvo gautas ekspertizės aktas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ambulatorinėmis sąlygomis, ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės metu nebuvo galima atsakyti į teismo pateiktus klausimus, 2016 m. vasario 29 d. Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį skirti kaltinamiesiems K. L. ir R. V. stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę. Ekspertizės aktai dėl šių asmenų buvo gauti tik 2016 m. birželio 8 d. ir 2016 m. birželio 15 d. Numatytuose 2016 m. birželio 16 d. ir 2016 m. spalio 25 d. teismo posėdžiuose byla nebuvo nagrinėjama neatvykus daliai kaltinamųjų ir gynėjų, todėl buvo daroma pertrauka iki 2016 m. lapkričio 29 d., kuomet toliau buvo tęsiamas įrodymų tyrimas. Kaip matyti iš paminėtų duomenų, bylos nagrinėjimo teisme procesas kaltinamojo gynėjo skunde nurodytu laikotarpiu užsitęsė dėl objektyvių priežasčių – būtinybės atlikti dviejų kaltinamųjų psichiatrinę ekspertizę. Trumpesnės kaltinamojo gynėjo nurodomos pertraukos tarp teismo posėdžių susidarė iš esmės dėl pateisinamo ir nepateisinamo proceso dalyvių neatvykimo į juos, proceso dalyvių bei teismo užimtumo ir kitų aplinkybių, tačiau, įvertinus bylos nagrinėjimo teisme procesą matyti, kad teismo posėdžiai vyksta reguliariai, bylos nagrinėjimas intensyvus, apygardos teismas imasi būtinų priemonių užtikrinti sklandų bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią terminą. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, jog bylos nagrinėjimo proceso trukmė yra pateisinama, todėl nesudaro pagrindo keisti kaltinamajam suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones.Kaltinamojo gynėjas skunde remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimu byloje Lisovskij prieš Lietuvą (Nr. 36249/14) pabrėždamas, kad teismas nagrinėjo situaciją, kurioje kardomojo kalinimo trukmė asmeniui buvo taikoma ketverius metus, penkis mėnesius ir septynias dienas. Šioje byloje teismas konstatavo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Vis dėlto, teisėjų kolegija pažymi, jog šių bylų faktinės aplinkybės yra netapačios, be to, konkretus kardomosios priemonės taikymo terminas asmeniui nustatomas pagal toje byloje nustatytas aplinkybes.Remiantis teismų formuojama praktika, besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Kaltinamojo gynėjas skunde pagrįstai nurodo, jog atsižvelgiant į pakankamai ilgą suimtojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti tolimesnį suėmimo taikymą. Tačiau šiuo atveju, tokios išskirtinės priežastys, pateisinančios ilgalaikį suėmimo taikymą, yra kaltinamojo S. V. pavojingumas, jam inkriminuojamas vaidmuo (vadovas, organizatorius), inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, laipsnis, mastas, intensyvumas - kaltinamajam inkriminuojami sunkūs, labai sunkūs nusikaltimai, nukreipti į vienas svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių bei galimai padaryti nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, sudėtyje, nusikalstami veiksmai galimai truko ilgą laiką, buvo gerai organizuoti, apėmė kelių valstybių teritorijas. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės sudaro pagrindą ginti viešąjį interesą byloje (kad pavojingas visuomenei asmuo būtų izoliuotas nuo visuomenės bei kitų galimai nusikalstamo susivienijimo veikloje dalyvavusių asmenų, bei, kad visos bylai reikšmingos aplinkybės būtų ištirtos) ir pateisina ilgą kaltinamajam taikomo suėmimo terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtinybė apginti viešąjį interesą šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, t. y. kai įrodymų tyrimas iš esmės yra baigtas ir byloje liko išklausyti baigiamąsias kalbas ir kaltinamųjų paskutinius žodžius, nėra išnykusi. BPK 295 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jei baigiamąsias kalbas pasakę asmenys arba kaltinamasis paskutiniu žodžiu praneša apie naujas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės bylai, teismas nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva gali atnaujinti įrodymų tyrimą. Vadinasi, tai, kad bylos nagrinėjimo procese teismui liko išklausyti proceso dalyvių baigiamąsias kalbas ir kaltinamųjų paskutinius žodžius, savaime nereiškia, jog byloje nebegali būti atliekami įrodymų tyrimo veiksmai ir atitinkamai, kad grėsmė, jog kaltinamasis galėtų pakenkti įrodymų tyrimui, visiškai išnyko.Šiuo atveju, įvertinus baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme proceso trukmę bei aplinkybes, dėl kurių bylos nagrinėjime buvo daromos pertraukos, šių pertraukų trukmę, atsižvelgiant į tai, kad nėra išnykę suėmimo skyrimo (suėmimo termino pratęsimo) kaltinamajam pagrindai, sąlygos ir byloje toliau būtina ginti viešąjį interesą, darytina išvadą, kad pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymas ilgą laiką kaltinamajam šiuo metu yra pateisinamas, nepažeidžia nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų reikalavimų ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis kardomųjų priemonių tikslai, numatyti BPK 119 straipsnyje, šiuo metu negali būti pasiekti.

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi kaltinamajam S. V. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 5 d.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.