Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo S. V. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. lapkričio 5 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

- veikdamas organizuota grupe su A. P. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, panaudodamas fizinį smurtą ir peilį, neteisėtai atėmė R. M. laisvę, panaudodamas fizinį smurtą ir peilį, apiplėšė nukentėjusįjį, pagrobė ir laikė šio dokumentus, įsibrovęs į butą pagrobė R. M. didelės vertės turtą;

- 2005 m. dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti ir įgyti didelę įtaką Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovams, iš anksto susitaręs su N. T., A. P. ir D. P. bendrai neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų kiekiais, užsiimti jų kontrabanda, bendrai daryti kitus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, organizavo (įkūrė) šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą („(duomenys neskelbtini)“) ir nuo 2005 m. iki 2014 m. jam vadovavo, įtraukė į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą K. L., A. R., T. P., D. Č., kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties, L. P., Ž. L., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka, V. Š., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka, A. P., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka, V. V., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka, S. P., dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, Č. S., G. C., R. V., M. P., dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, N. P., dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, T. V., S. V., D. R., pasitelkė bendrai nusikalstamai veikai – atskiriems nusikaltimams daryti – nusikalstamam susivienijimui nepriklausiusius N. R., A. K., E. P., A. P., V. F., dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, D. K., kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties, G. V., dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, A. S., kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Rusijos Federacijoje, R. B., kuris už aprašytą veiką 2010 m. balandžio 28 d. nuteistas Liverpulio m. teismo ir dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, D. P., E. R., S. E., N. M., Š. J., R. J., M. M., V. V., P. Č., V. M., S. R., V. N., R. M., V. S., L. P., S. S., E. Š., dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, V. A., kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir paieškomas Ispanijos Karalystėje, V. D., kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje, D. K., kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas atsakomybėn Ispanijos Karalystėje, T. K., kuri už aprašomus nusikalstamus veiksmus patraukta baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje, D. P., kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje, J. L. (L.), kuri už aprašomus nusikalstamus veiksmus patraukta baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje. Nuo 2005 m. iki 2014 m. vadovaudamas ginkluotam nusikalstamam susivienijimui ir dalyvaudamas šio susivienijimo veikloje, S. V. su A. P., D. P., N. T., A. R., T. P., D. Č., K. L., V. V., V. Š., A. P., R. V., D. R., neturėdamas leidimo, įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, kuriuos panaudojo ir planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose;

- rengėsi nužudyti A. P. dėl savanaudiškų tikslų, siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą.

S. V. sulaikytas 2013 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartimi S. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas iki 2016 m. liepos 22 d. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. liepos 22 d. nutartimi S. V. kardomąją priemonę – suėmimą pakeitė į 30 000 eurų užstatą, dokumentų paėmimą ir intensyvią priežiūrą šešiems mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (2016 m. liepos 25 d. nutartimi nustatyta kita kaltinamojo gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Vilnius), jei tai nesusiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį ir kaltinamajam S. V. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos. 2016 m. rugpjūčio 5 d. kaltinamasis S. V. buvo sulaikytas.

Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi kaltinamajam S. V. pratęsta kardomoji priemonė-suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. lapkričio 5 d., teismui nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo pagrindus bei konstatavus, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.

Pratęsdamas S. V. suėmimo terminą, teismas nepagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą. Suimtasis nuo pirmo pranešimo apie įtarimą pateikimo dienos iki jo sulaikymo 2013 m. buvo ne kartą kviečiamas procesinių veiksmų atlikimui pas ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus į Policijos departamentą. S. V. visą laiką nurodytu laiku atvykdavo. Apklausos vyko nuo 2011 metų liepos mėnesio, tačiau S. V. niekur nebėgo ir nepasislėpė. Visą tą laiką S. V. buvo žinoma, kad jo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Jo sulaikymo dieną S. V. taip pat atvyko į apklausą pagal ikiteisminį tyrimą atliekančios pareigūnės žodinį kvietimą telefonu, ir buvo sulaikytas tyrėjos kabinete. S. V. nebuvo sulaikytas kur nors ketinantis išvažiuoti, pasislėpti ar pan. Be to, S. V. nuo 2011 metų iš viso nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė. Tuo tarpu 2013 m. jam iš karto buvo paskirta pati griežčiausia kardomoji priemonė- suėmimas. Apie teismo pareigą svarstyti alternatyvias suėmimui priemones yra ne kartą pasisakęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT). Ši pareiga kyla ir iš BPK nustatyto reguliavimo. Taigi siekiant kardomosioms priemonėms keliamų tikslų, išeities taškas turėtų būti švelnesnių, mažiau ribojančių priemonių taikymas, ir tik įrodžius šių priemonių nepakankamumą turėtų būti svarstomas suėmimo skyrimas. Tuo tarpu šioje byloje to padaryta nebuvo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įtariamajam S. V. ir jo gynėjui dar 2011 m. buvo žinoma, jog galimai yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamo susivienijimo. Visuose procesiniuose dokumentuose, kurie buvo paskelbti ar įteikti įtariamajam, buvo nurodoma, kad „tyrimas yra atliekamas dėl dalyvavimo nusikalstamame susivienijime, dėl disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei jų kontrabandos“. Tačiau S. V. žinodamas tokius duomenis, anot pareigūnų, būdamas labai stambiai ir neteisėtai praturtėjęs bei turėdamas didelę įtaką Lietuvos ir Kauno nusikalstamame pasaulyje, niekur nepasislėpė ir nepabėgo.

Pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016-07-22 nutartimi S. V. buvo paskyręs švelnesnes kardomąsias priemones - elektronini stebėjimą, namų areštą ir piniginį užstatą, kurias vėliau panaikino Lietuvos apeliacinis teismas. Tačiau S. V. iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo, t. y. dvi savaites, išbuvo namų arešto sąlygomis, ir taip pat niekur nepasislėpė. Tai dar kartą patvirtina aplinkybes, jog suimtasis neketina niekur slėptis nuo teismo.

Išvadą, jog S. V. darys naujus nusikaltimus, teismas motyvavo galbūt padarytų nusikaltimų sunkumu ir gresiančia bausme, jo vaidmeniu darant nusikaltimą, ankstesniu teistumu, tuo, kad nusikaltimai buvo daromi veikiant nusikalstamame susivienijime. Tačiau bylos nagrinėjimo metu kitiems kaltinamiesiems, kurie taip pat kaltinami sunkių nusikaltimų padarymu ir dalyvavimu nusikalstamame susivienijime, suėmimas yra pakeistas švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Todėl visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad būtent S. V., paleistas į laisvę, darys naujus nusikaltimus. Juo labiau, kai kaltinamajam yra puikiai suprantamas jo statusas ir kardomųjų priemonių griežtinimo tvarka.

BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų užtikrinimui baudžiamojo proceso įstatyme yra numatyta visa eilė kitų švelnesnių už suėmimą kardomųjų priemonių, todėl iš karto griežčiausios kardomosios priemonės paskyrimas ir tolesnis taikymas kliūčių ikiteisminiam tyrimui nedariusiam S. V. yra aiškiai neproporcingas.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad kaltinamasis be apkaltinamojo nuosprendžio suimtas laikomas jau beveik 4 metus laiko. Tai yra nepateisinamai ilgas laiko tarpas. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad neva tokį ilgą suėmimo taikymą pateisina tai, jog suimtajam inkriminuojamos veikos padarytos užsienyje, nagrinėjama byla yra sudėtinga, didelės apimties ir pan. Nors iš tikro byla yra didelės apimties, bet tai nėra nei bylą nagrinėjančio teismo, nei suimtojo kaltė. Atkreipia dėmesį, jog S. V. suėmime laikomas tokį ilgą terminą, net nepriėmus dėl jo apkaltinamojo nuosprendžio.

Taikant bet kurią kardomąją priemonę, o ypatingai pačią griežčiausią turi būti vertinamas ne tik įtarimo sunkumas, ne tik byloje esantys duomenys, kurie patvirtina įtarimo pagrįstumą, kas savaime yra būtinoji sąlyga kardomosios priemonės taikymui, bet ir turi būti nurodyti konkretūs duomenys, pagrįsti byloje surinkta medžiaga, kurie leistų teismui pagrįstai teigti, jog realiai egzistuoja bent vienas būtinasis suėmimo taikymo pagrindas, o ne spėti ar daryti prielaidas dėl šių pagrindų egzistavimo. EŽTT sprendime, priimtame byloje Jėčius prieš Lietuvą, pabrėžė, kad teismas privalo nustatyti ar teisminių institucijų nurodyti pagrindai yra „reikšmingi“ ir „pakankami“, kad pateisintų asmens laisvės suvaržymą. BPK 122 straipsnio nuostatos įsakmiai reikalauja, jog konstatuojant bet kurį iš šiame straipsnyje numatytų suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindų, būtų nustatytas objektyvus pagrindas išvadai, jog įtariamasis (kaltinamasis) atliks atitinkamus veiksmus, galinčius trukdyti procesui. EŽTT ne kartą yra konstatavęs, jog suėmimo termino pagrįstumo klausimas negali būti vertinamas abstrakčiai. Tai, ar kaltinamasis yra laikomas suimtas pagrįstai, turi būti vertinama kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Ilgą laiką besitęsiantis asmens suėmimas įpareigoja šios griežčiausios kardomosios priemonės pratęsimo klausimą svarstantį teismą kiekvieną kartą itin kruopščiai patikrinti, ar tolesnis pagrindinės asmens teisės - teisės į laisvę - suvaržymas yra šiuo konkrečiu atveju pateisinamas, ar nepažeidžia Konvencijoje įtvirtintų pagrindinių žmogaus teisių. EŽTT ne viename savo sprendime, priimtame sprendžiant asmeniui taikomo ilgalaikio suėmimo teisėtumo klausimus, ne kartą yra kategoriškai pabrėžęs, jog po tam tikro laiko tarpo net ir pagrįsto įtarimo ar kaltinimo, kaip kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) pagrindo, paties savaime nebeužtenka tam, kad tęsti suėmimo terminą (EŽTT sprendimas byloje Ilijkov prieš Bulgariją), o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindu (EŽTT sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą, Ilijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją bei kt.). Teismų praktikoje yra konstatuojama, jog net ir tais atvejais, kai pradiniame proceso etape suėmimas buvo neišvengiamas kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikšmė mažėja, menksta. Todėl kiekvieną kartą siekiant pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės terminą ir objektyviai pagrįsti jos taikymo neišvengiamumą yra būtina nustatyti vis reikšmingesnius pagrindus.

EŽTT yra nurodęs, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime, o niekuo nepagristi formalūs teiginiai, kad asmuo gali pasislėpti nuo teismo, daryti naujus nusikaltimus ar trukdyti teisingumo vykdymui nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą. Nuolat tikrinti taikomos procesinės prievartos priemonės taikymo būtinumą spręsti ar neišnyko šios priemonės neišvengiamumas proceso tikslams pasiekti įpareigoja ir BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas.

Nacionalinės teisminės institucijos pirmiausiai privalo užtikrinti, kad kaltinamojo asmens suėmimo laikas neviršytų pagristo termino. Todėl laikydamosi nekaltumo prezumpcijos principo, jos privalo išnagrinėti visus faktus, patvirtinančius ar paneigiančius viešojo intereso užtikrinimo būtinumą, kuris leidžia nukrypti nuo Konvencijos 5 straipsnio reikalavimų, ir turi tuos faktus išdėstyti savo sprendimuose dėl prašymų paleisti iš suėmimo vietos (sprendimas byloje Kudla prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96).

Neegzistuoja ir kita EŽTT įvardinta sąlyga - siekis užtikrinti netrukdomą pagrindinių bylos įrodymų ištyrimą teisme. Pažymi, jog visi liudytojai šioje byloje buvo apklausti per teismo posėdžius, vykusius nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. lapkričio mėn. Per teismo posėdžius, vykusius 2015 m. spalio - lapkričio mėn., buvo apklausti ir beveik visi kaltinamieji, taip pat ir pats kaltinamasis S. V.. Taigi, šiuo metu nebeegzistuoja joks pavojus, kad kaltinamasis būdamas laisvėje galėtų sutrukdyti įrodymų ištyrimui ir tiesos nustatymui byloje, nes įrodymų tyrimas iš esmės jau yra pabaigtas. Pažymėtina ir tai, jog bylą nagrinėjant teisme nebuvo daromas joks poveikis bylos liudytojams ar kitiems kaltinamiesiems.

Vertinant EŽTT suformuluotą kriterijų dėl valstybės institucijų pareigos procesą bylose, kuriose asmenys ilgą laiką yra suimti, vykdyti itin kruopščiai, turi būti atkreiptas dėmesys į tai, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme iš esmės nevyksta jau beveik metus laiko (procesas nevyksta nuo 2015 m. gruodžio mėn., kuomet įvyko paskutiniai teismo posėdžiai, kuriuose buvo atliekami įrodymų tyrimo veiksmai). Taigi, jau beveik metus laiko trunka pasyvusis proceso etapas, kuomet jokie realūs proceso veiksmai nėra atliekami, o suėmimo taikymas šį laiką kaltinamajam S. V. tęsiamas, nesant byloje išskirtinių priežasčių, dėl kurių kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Kaltinamojo S. V. gynėjas skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikinti.

Teismo posėdyje prokuroras prašė gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. V. gynėjo skundas atmetamas.

Skiriant S. V. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant, BPK 122 straipsnyje nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtini pagrindai bei sąlygos nepažeisti.

Nagrinėdamas skundą, aukštesnysis teismas tikrina kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, o dėl suimtojo kaltės nesprendžia, įrodymų nevertina. Tai bus padaryta, išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, ištyrus byloje esančius įrodymus.

Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra sąlygos S. V. pratęsti suėmimą, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis. Nagrinėjant skundą vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Skiriant kardomąją priemonę bei ją pratęsiant, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam ar išteisinamajam nuosprendžiui priimti.

Pateikta baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai teigti, jog S. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti paties kaltinamojo S. V., kitų kaltinamųjų bei liudytojų A. R., R. M., E. R. parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką, kratos, įvykio vietos, daiktų apžiūrų, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose, specialistų išvadose, telefoninių pokalbių išklotinėse, užsienio teisėsaugos institucijų pateiktoje bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

Suėmimas S. V. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, į ką turi būti atsižvelgiama, skiriant ar pratęsiant suėmimą pirmuoju pagrindu. Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir pratęstas jo terminas), atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, jos gali pakakti tam, jog asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Būtina pažymėti, kad teismų praktikoje pagrįsto manymo sąvoka nėra prilyginama įrodymų sąvokai. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai laikomi perspektyviniu pagrindu, t. y. pagrįstu spėjimu, prielaida, kad įtariamasis (kaltinamasis) gali imtis proceso požiūriu neigiamų veiksmų ateityje.

S. V. yra kaltinamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu. Už sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes, taip pat ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos (BK 249 straipsnio 3 dalis). Kaltinimų sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia skirti (pratęsti) suėmimą tuo pagrindu, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, tačiau ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.

Kaltinimo sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia skirti suėmimą (pratęsti jo terminą) aptariamu pagrindu.

Kita vertus, iš skundžiamos nutarties matyti, kad apygardos teismas, paminėtu pagrindu pratęsdamas S. V. suėmimo terminą, vertino ne tik kaltinimo sunkumą ar gresiančios bausmės griežtumą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju ne mažiau reikšmingos ir kitos aplinkybės, o būtent, nors kaltinamasis S. V. turi šeimą (vedė antrąkart tardymo izoliatoriuje), gyvenamąją vietą, kitų lėšų pargyvenimui, tačiau praeityje buvo teistas. Kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, svarbu ir tai, kad S. V. pareikšti kaltinimai dėl nusikaltimų, galimai susijusių su labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabanda veikiant nusikalstamu susivienijimu kelių valstybių teritorijoje, kvalifikuoto nužudymo padarymu, jis buvo aktyvus šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotos nusikalstamo susivienijimo („(duomenys neskelbtini)“) dalyvis, inkriminuojami nusikaltimai savanaudiški ir galimai padaryti siekiant nusikalstamai praturtėti. Visa tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei. Įvertinus S. V. inkriminuojamų nusikaltimų tarptautinį pobūdį, ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad jis turi ryšių užsienyje, kuriais pasinaudodamas gali slėptis nuo teismo. Ryšiai užsienyje nebūtinai turi būti siejami konkrečiai su kaltinamuoju. Tarptautinis nusikalstamų veikų pobūdis rodo tokių ryšių galimai esant.

Apeliacinio teismo nuomone, nurodytos aplinkybės, inkriminuojamų nusikaltimų sunkumas bei gresiančios griežtos bausmės tikimybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios bausmės, kaltinamasis S. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Esant šį pagrindą nepaneigia šeimyninės aplinkybės, gyvenamosios vietos turėjimas ar kitų pragyvenimo lėšų turėjimas. Šios aplinkybės yra reikšmingos, tačiau nepakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti ar keisti. Teismo pagrįstai konstatuota, kad kaltinamojo turimi socialiniai ryšiai nesulaikė jo nuo galimų nusikalstamų veikų darymo.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, (įtariamas) kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, (įtarimas) kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Byloje nustatyta, kad S. V. kaltinamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą. Nusikaltimai, kurių padarymu S. V. yra kaltinamas, buvo ne atsitiktiniai, o iš anksto suplanuoti bei gerai organizuoti. Inkriminuojamos veikos susijusius su itin visuomenei pavojingu neteisėtu disponavimu labai didelio kiekio narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jų kontrabanda iš vienos valstybės į kitą. Nusikalstami veiksmai truko ilgą laiką ir buvo atlikti bendrininkaujant pačia sudėtingiausia bei pavojingiausia bendrininkavimo forma – nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, sudėtyje, o pats S. V. ne tik subūrė/organizavo tokios grupės sukūrimą, bet ir jai vadovavo bei aktyviai dalyvavo nusikalstamų veikų padaryme. Todėl įvertinus galimai kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei jo vaidmenį, atsižvelgus į aplinkybę, kad kaltinamasis praeityje buvo teistas, pagrįstai manytina, jog S. V. turi polinkį nusikalsti.

Apeliacinio teismo nuomone, aukščiau nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veikų darymo sistemingumas, susiformavusios kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, S. V. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Nors bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, jog kaltinamasis planuoja daryti naujas konkrečias nusikalstamas veikas, tačiau BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas nesuimtas, darys naujus nusikaltimus, ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo rengiasi daryti naujus nusikaltimus.

Išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo dienos neišnyko pagrindai, dėl kurių S. V. buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.

Kardomosiomis priemonėmis siekiama baudžiamojo proceso tikslų. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą.

Kaltinamojo S. V. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, jų sunkumas leidžia susiformuoti vidiniam įsitikinimui, kad nėra pagrindo paleisti suimtą S. V. į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Pritartina apygardos teismo išvadai, jog paskyrus S. V. švelnesnes kardomąsias priemones, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Ta aplinkybė, kad kaltinamasis, pakeitus jam suėmimą švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, neatliko jokių veiksmų, kurie kokiu nors būdu būtų trukdę procesui, lyginant ją su kaltinamajam inkriminuojamų veikų pobūdžiu, intensyvumu, negali būti pakankamu pagrindu panaikinti S. V. taikomą griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Baudžiamoji byla, kurioje S. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, 2014 m. liepos 21 d. perduota Klaipėdos apygardos teismui. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. Kardomoji priemonė – suėmimas S. V. paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartimi, po Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties priėmimo kaltinamasis 14 parų buvo laisvėje ir vėl buvo suimtas.

Nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad S. V. yra suimtas ilgą laiko tarpą, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytas bausmes už S. V. inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 2 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalyje, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

Sutiktina, kad suėmimas, kaip pati griežčiausia kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

EŽTT savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.

Aptariamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas, susijusias su labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabanda, veikiant nusikalstamame susivienijime.

Nors kaltinamasis yra suimtas jau ilgą laiką, tačiau įvertinus aukščiau pateiktų duomenų visumą, nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas S. V., kiekį, pobūdį ir sunkumą, vertinant juos kartu su šios baudžiamosios bylos apimtimi (bylą sudaro 142 tomai) bei sudėtingumu (byloje yra 13 kaltinamųjų, daug liudytojų, dalis duomenų gauta iš užsienio valstybių, atlikta nemažai ekspertizių) kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Skundžiamoje bei šioje nutartyse išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, jog toks suėmimo terminas pateisinamas ir atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, EŽTT praktiką, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Skundą nagrinėjanti kolegija neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas nepagrįstai ilgai užsitęsė tik dėl neefektyvaus, nepakankamai sklandaus teismo darbo organizavimo. Byla nagrinėjama pagal iš anksto nustatytą posėdžių grafiką. Nors gynėjas skunde nurodo, jog procesas byloje nevyksta nuo 2015 m. gruodžio mėn., iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad kaltinamiesiems K. L. ir R. V. buvo paskirtos stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės, į teisiamąjį posėdį vykusį 2016 m. birželio 16 d. neatvyko kaltinamieji K. L. ir L. P., į 2016 m. spalio 25 d. teisiamąjį posėdį neatvyko kaltinamieji L. P., R. V., K. L.. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartimi kaltinamajam L. P. taikytos kardomosios priemonės pakeistos į suėmimą bei paskelbta jo paieška, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pavesta spręsti klausimą dėl Europos arešto orderio išdavimo kaltinamajam L. P.. 2016 m. lapkričio 29 d. posėdyje apklaustas kaltinamasis R. V.. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi kaltinamajam R. V. paskirta teismo medicininė ekspertizė. Byloje numatytos kitos teisiamojo posėdžio datos – 2017 m. vasario 17 d., kovo 17 d., 24 d., balandžio 3 d., 11 d., gegužės 3 d., 16 d., 17 d.

Pažymėtina, kad teisiamieji posėdžiai vyko pagal iš anksto suderintą ir nustatytą teisiamųjų posėdžių grafiką, atsižvelgiant būtent į kaltinamųjų gynėjų, kurių yra aštuoni, užimtumą kitose bylose. Iš esmės bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl kaltinamiesiems R. V. ir K. L. paskirtų ir vykdytų ambulatorinių ir stacionarių teismo psichiatrinių ekspertizių, kurios paskirtos atsižvelgiant į šių kaltinamųjų gynėjų prašymus.

Dėl skunde cituojamos EŽTT praktikos, pažymėtina, jog konkrečioje byloje suformuota teismo pozicija nereiškia tos pačios pozicijos automatinio taikymo kitos bylos atžvilgiu. Skunde nurodytuose EŽTT sprendimuose nusikalstamų veikų aplinkybės nėra visiškai tapačios, kaip ir šioje konkrečioje byloje. Pažymėtina ir tai, kad ankstesnėje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas gynėjo skunde išanalizuotais EŽTT sprendimais rėmėsi kaip precedentais tik vertinant tam tikrus bylos aspektus. Nustatant, ar yra pagrįsta įtariamąjį (kaltinamąjį) laikyti suimtą, privaloma vertinti kiekvienos bylos aplinkybes. Suėmimo pratęsimas gali būti pateisinamas, jeigu yra konkrečios aplinkybės, apibūdinančios viešojo intereso dominavimą prieš nekaltumo prezumpciją ir asmens teisę į laisvę, numatytą Konvencijos 5 straipsnyje.

Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija pritaria 2016 m. lapkričio 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje išdėstytiems motyvams, jog šioje konkrečioje byloje viešojo intereso apsauga nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas S. V., pobūdį ir sunkumą, jo asmenybę, pagrįstai manytina, jog toks asmuo yra pavojingas visuomenei. Šiame procese viešąjį interesą sudaro ne tik siekis izoliuoti tokius asmenis nuo visuomenės, kad ji būtų apsaugota nuo tolimesnių galimų nusikalstamų veikų, bet ir tikslas netrukdomai ištirti ir įvertinti teisme labai pavojingas nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, padarytas nusikalstamas veikas, susijusias su labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu, jų kontrabanda iš vienos valstybės į kitą.

Skundą išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su gynėjo skundo argumentais dalyje, jog skundžiamos nutarties motyvai yra iš esmės pažodžiui perrašyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2016-08-05 nutarties.

Pažymėtina, kad tai, jog apygardos teismas nustatė tuos pačius suėmimo taikymo kaltinamajam pagrindus, bei grindė juos tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir 2016-08-05 Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, jokiu būdu nerodo Klaipėdos apygardos teismo sprendimo neteisėtumo ar to, kad suėmimo pratęsimo pagrįstumo klausimo jis iš esmės nesvarstė. Kaip jau išdėstyta aukščiau, apygardos teismas, spręsdamas suėmimo pratęsimo klausimą, išsamiai įvertino visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Tai, kad įvertinus šias aplinkybes, teismo išvados sutapo su esminėmis išvadomis, padarytomis ir 2016-08-05 Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, nerodo skundžiamos nutarties nepagrįstumo ar neteisėtumo. Teisėjų kolegijos nuomone, nutarties neteisėta bei nepagrįsta nedaro aplinkybė, kad joje iš dalies pasikartoja argumentai iš aukštesniojo teismo priimtos nutarties, kuria S. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas jos terminas. Ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad aktualūs bylos duomenys iš naujo nebuvo apsvarstyti ir įvertinti. Kaltinamojo gynėjo skundo argumentai, susiję su Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarties pagrįstumu, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas.

Išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra pagrindo. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo S. V. gynėjo Kristupo Ašmio skundą atmesti.

palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi kaltinamajam S. V. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.