Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T. V. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2014 m. rugsėjo 19 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad nuo 2009 metų iki 2014 metų, dėl savanaudiškų paskatų, siekiant nusikalstamai praturtėti, dalyvavo „agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo veikloje Kauno mieste kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais A. P., D. P., N. T., K. L., A. R., T. P. ir kitais, veikdamas savo ir nusikalstamo susivienijimo naudai, neteisėtai gabeno iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę labai didelį kiekį – 16-20 kg narkotinės medžiagos – kokaino; neteisėtai įgijo labai didelį – 45,85 kg kiekį narkotinės medžiagos – kokaino Brazilijos Federacinėje Respublikoje, neteisėtai gabeno iš Pietų Amerikos į Ispanijos Karalystę, neteisėtai laikė Ispanijos Karalystėje su tikslu neteisėtai pergabenti iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę, iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę ir ten neteisėtai platinti.

Kaltinamasis T. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2013 m. gruodžio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi T. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas to paties teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

Nesutikdamas su suėmimo termino pratęsimu BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, T. V. skunde teigia, kad suėmimo terminas tęsiamas nesilaikant Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos. Pažymi, kad kardomoji priemonė – suėmimas jam taikoma jau pakankamai ilgą laiką, o pakankamai ilgas suėmimo termino tęsimas padarius nesmurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas gali suponuoti išankstinę nuomonę dėl jo kaltumo padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas bei nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatų pažeidimus. Pasak kaltinamojo, kardomosios priemonės – suėmimo taikymo šiuo pagrindu negali nulemti nei didelė bylos apimtis nei ypatingas bylos sudėtingumas. Gresiančios bausmės griežtumas taip pat nėra pakankamas pagrindas pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą tuo pagrindu, kad galimai bėgs (slėpsis) nuo teismo. Skunde T. V. pažymi, kad Lietuvoje yra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais su tėvais ir mažamečiu vaiku. Šiuo metu vaiką augina neįgali motina, kuri serga onkologine liga, iki sulaikymo jis prižiūrėdavo sunkiai sergančią motiną, dirbo, studijavo. Kaltinamojo tvirtinimu, atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas jau seniai, jis turėjo galimybę pasislėpti ir neatvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau to nepadarė, atvyko į teismo posėdį, kur ir buvo sulaikytas. T. V. teigimu, tokie jo veiksmai parodo, kad jis neturi pagrindo bėgti ir slėptis nuo teismo. Kaltinamasis nurodo, kad net būdamas suėmimo vietoje, jis elgiasi tinkamai, palaiko ryšius su artimaisiais, ką patvirtina pateikti dokumentai.

Skunde T. V. taip pat pažymi, kad iki sulaikymo jis turėjo pragyvenimo šaltinį, nėra jokių įrodymų, kad būtų gavęs kokias nors nelegalias pajamas ar pragyvenęs iš nusikalstamos veiklos.

Kaltinamojo teigimu, skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje yra tik formaliai nurodyta, jog neišnyko paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo pagrindai ir sąlygos, tačiau nurodytas tik vienas pagrindas ir visiškai nėra aišku, kokiais kitais pagrindais buvo pratęstas suėmimo terminas. Nutartyje taip pat nėra nurodyta nei vieno motyvo, kuris pagrįstų išvadą, kodėl kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti kitomis kardomosiomis priemonėmis. Juo labiau, kad jo šeima yra pasiryžusi sumokėti pakankamo dydžio užstatą.

Pasak T. V., toliau taikant jam pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, iš esmės pažeidžiamos minimalios jo teisių, įtvirtintų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, garantijos bei BPK įtvirtintos bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo taisyklės, o taip pat ir proporcingumo principas.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo T. V. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. V. skundas atmetamas.

Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam T. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų ir 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo nepažeidė. Suėmimas gali būti taikomas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Tokios sąlygos pratęsti kaltinamajam T. V. suėmimo terminą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes.

Privaloma suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Taip pat nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį. Kaip jau buvo pasisakyta ankstesnėje Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartyje, baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis T. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti kitų kaltinamųjų ir liudytojų (V. V. ir kt.) parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, parodymų patikrinimo vietoje, kratų protokoluose, specialistų išvadose, užsienio valstybių pateikti dokumentuose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad pratęsiant kardomąją priemonę – suėmimą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Klaipėdos apygardos teismas pratęsė T. V. suėmimo terminą pagrįstai nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y., kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti suėmimo taikymo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant suėmimą ar tęsiant jo terminą pakanka bent vieno iš šių pagrindų.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. T. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 5, 6 dalis), už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Kaip jau buvo pasisakyta ankstesnėje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, kaltinamojo skunde pagrįstai nurodoma, kad inkriminuojamų nusikaltimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Bylos duomenimis, T. V. turi ryšių užsienyje, kuriais gali pasinaudoti. Tai patvirtina ne tik tarptautinis jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, bet ir byloje pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad kaltinamojo vaiko motina gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje (111 t., 179 b.l.). Nurodytų aplinkybių visetas leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje T. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo siekdamas išvengti jam galimai gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Suimtojo skunde nurodyti jo turimi socialiniai ryšiai Lietuvos Respublikoje, tai, kad jis nesislapstė prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, tinkamas elgesys suėmimo vietoje yra reikšmingos aplinkybės, tačiau nešalina teismo nustatyto suėmimo pratęsimo pagrindo.

Kaltinamajam T. V. devynis mėnesius taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta. Be to, baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisme, kuris nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų maksimalių suėmimo terminų. T. V. taikomas suėmimas yra adekvati kardomoji priemonė jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų taikant švelnesnę kardomąją priemonę – užstatą šiuo metu galimybės nėra.

Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, neprieštaraujanti nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų normoms, todėl ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo T. V. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.