Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo S. V. gynėjo advokato K. A. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. V. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su gauta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, BK 146 straipsnio 2 dalį, BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį, BK 249 straipsnio 3 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija), BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 11 punktą, BK 253 straipsnio 1 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 266 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 11 punktą tuo, kad:

- veikdamas organizuota grupe su A. P. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, panaudodamas fizinį smurtą ir peilį, neteisėtai atėmė R. M. laisvę, panaudodamas fizinį smurtą ir peilį, apiplėšė nukentėjusįjį, pagrobė ir laikė šio dokumentus, įsibrovęs į butą pagrobė R. M. didelės vertės turtą;

- 2005 m. dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti ir įgyti didelę įtaką Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovams, iš anksto susitaręs su N. T., A. P. ir D. P. bendrai neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų kiekiais, užsiimti jų kontrabanda, bendrai daryti kitus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus,organizavo (įkūrė) šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą („agurkinių“) ir nuo 2005 m. iki 2014 m. jam vadovavo, įtraukė į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą K. L., A. R., T. P., D. Č., kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties, L. P., Ž. L., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka, V. Š., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka, A. P., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka, V. V., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka, S. P., dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, Č. S., G. C., R. V., M. P., dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, N. P., dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, T. V., S. V., D. R., pasitelkė bendrai nusikalstamai veikai – atskiriems nusikaltimams daryti – nusikalstamam susivienijimui nepriklausiusius N. R., A. K., E. P., A. P., V. F., dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, D. K., kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties, G. V., dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, A. S., kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Rusijos Federacijoje, R. B., kuris už aprašytą veiką 2010 m. balandžio 28 d. nuteistas Liverpulio m. teismo ir dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, D. P., E. R., S. E., N. M., Š. J., R. J., M. M., V. V., P. Č., V. M., S. R., V. N., R. M., V. S., L. P., S. S., E. Š., dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, V. A., kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir paieškomas Ispanijos Karalystėje, V. D., kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje, D. K., kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas atsakomybėn Ispanijos Karalystėje, T. K., kuri už aprašomus nusikalstamus veiksmus patraukta baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje, D. P., kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje, J. L. (L.), kuri už aprašomus nusikalstamus veiksmus patraukta baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje. Nuo 2005 m. iki 2014 m. vadovaudamas ginkluotam nusikalstamam susivienijimui ir dalyvaudamas šio susivienijimo veikloje, S. V. su A. P., D. P., N. T., A. R., T. P., D. Č., K. L., V. V., V. Š., A. P., R. V., D. R., neturėdamas leidimo, įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, kuriuos panaudojo ir planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose;

- neteisėtai disponavo labai dideliu – 495,207 litrų BMK kiekiu, pasikėsino gabenti šį BMK iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną;

- neteisėtai disponavo labai dideliu – 16-20 kg kokaino kiekiu, gabeno šį kokainą iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę ir neteisėtai kokainą platino Jungtinėje Karalystėje;

- nužudė V. S. sunkinančiomis aplinkybėmis ir neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis;

- neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 600 litrų BMK kiekį, neteisėtai gabeno šį BMK iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, taip pat šį BMK realizavo Nyderlandų Karalystėje, neteisėtai įgijo labai didelį – ne mažiau kaip 566,1 litrų BMK kiekį, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tikslu realizuoti Nyderlandų Karalystėje;

- neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 290 litrų BMK kiekį, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir realizavo Nyderlandų Karalystėje;

- neteisėtai įgijo labai didelį – ne mažiau kaip 174 kg kokaino kiekį, jį gabeno ir laikė Ispanijos Karalystėje, neteisėtai kokainą gabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę bei Rusijos Federaciją bei neteisėti kokainą platino Jungtinėje Karalystėje ir Rusijos Federacijoje;

- neteisėtai įgijo labai didelį – 45,85 kg kokaino kiekį Brazilijos Federacinėje Respublikoje, šį kokainą gabeno iš Pietų Amerikos į Ispanijos Karalystę, kokainą laikė Ispanijos Karalystėje su tikslu neteisėtai pergabenti iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę, iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę ir ten neteisėtai kokainą platinti;

- rengėsi nužudyti A. P. dėl savanaudiškų tikslų, siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka S. V. sulaikytas 2013 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartimi S. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas.

Skunde nurodoma, kad 2011 m. liepos mėn. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas šioje byloje. Nors tiek S. V., tiek jo gynėjui buvo žinoma, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl dalyvavimo nusikalstamame susivienijime, narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimo bei šių medžiagų kontrabandos, kaltinamasis iki sulaikymo, t. y. 2013 m. sausio mėn., nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro nesislėpė, kviečiamas atvykdavo į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Kaltinamasis buvo sulaikytas atvykęs pas tyrėją. Jam buvo paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Teismas nesvarstė galimybės S. V. taikyti švelnesnes kardomąsias priemones. Tačiau pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tik įrodžius švelnesnių kardomųjų priemonių nepakankamumą, gali būti svarstomas suėmimo skyrimas. Be to, tikimybė, kad įtariamasis bėgs ar slėpsis, negali būti matuojama remiantis vien jam gresiančios sankcijos griežtumu, turi būti vertinamos visos reikšmingos aplinkybės. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad S. V. yra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais su Lietuvos Respublika (dirbo, turi šeimą, gyvenamąją vietą). Todėl, gynėjo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą.

Kaltinamojo gynėjas taip pat mano, kad skundžiamos nutarties išvada, jog paleistas iš suėmimo S. V. darytų naujus nusikaltimus, yra nepagrįsta. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad kitiems kaltinamiesiems, kurie šioje baudžiamojoje byloje taip pat kaltinami dalyvavę nusikalstamame susivienijime, yra paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės. Todėl suėmimo taikymas kaltinamajam S. V. pažeidžia proporcingumo principą. Gynėjo manymu, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti, kaltinamajam S. V. taikant švelnesnes kardomąsias priemones.

Be to, skunde nurodoma, kad kaltinamasis S. V. yra laikomas suimtas nepateisinamai ilgą laiką, t. y. ilgiau nei trejus metus. Anot gynėjo, skundžiamos nutarties argumentai dėl nusikalstamų veikų padarymo vietos (užsienyje), didelės bylos apimties ir jos sudėtingumo nepateisina tokio ilgo suėmimo taikymo termino. Skunde pažymima, kad šiuo metu dėl kitų kaltinamųjų yra atliekamos psichiatrinės ekspertizės, tačiau S. V. davė išsamius parodymus ir iš dalies pripažino savo kaltę.

Gynėjas prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. V. gynėjo advokato K. A. skundas atmetamas.

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam S. V., nepažeidė BPK 119, BPK 121, BPK 122, BPK 127 straipsnių reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų.

BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) bei tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Taip pat suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas, nustačius bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.

Sąlygos pratęsti kaltinamajam S. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą šioje byloje yra, nes yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato labai griežtas laisvės atėmimo bausmes.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys, t. y. kaltinamųjų, liudytojų parodymai, įvykio vietos, daiktų apžiūrų, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose, specialistų išvadose užfiksuoti duomenys, procesinių prievartos priemonių taikymo metu surinkti duomenys ir kiti baudžiamosios bylos duomenys, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis S. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumo, byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami. Tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje.

Kaltinamajam S. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytai „kitų aplinkybių“ sąvokai.

S. V. yra kaltinamas nesunkių, apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu. Baudžiamasis įstatymas numato tik ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes už šiuos nusikaltimus (taip pat ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos). Nors nusikaltimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai įvertino ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kad S. V. praeityje teistas, turi ryšių užsienyje. Todėl visuma nurodytų aplinkybių leidžia pagrįstai teigti, kad šį BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

Priešingai nei mano kaltinamojo gynėjas, Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam S. V., pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą. Byloje nustatyta, kad S. V. kaltinamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą. Nusikaltimai, kurių padarymu S. V. yra kaltinamas, buvo ne atsitiktiniai, o iš anksto suplanuoti, gerai organizuoti, galimai padaryti bendrininkaujant pavojingiausia bendrininkavimo forma – nusikalstamu susivienijimu. Be to, inkriminuojamas nusikalstamas veikas S. V. galimai padarė ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienio valstybėse, t. y. Ispanijos Karalystėje, Jungtinėje Karalystėje, Ukrainos Respublikoje, Nyderlandų Karalystėje, Rusijos Federacijoje ir Brazilijos Federacinėje Respublikoje. Todėl įvertinus galimai kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei jo vaidmenį (įkūrė nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavo), atsižvelgus į kitas bylos aplinkybes, pagrįstai manytina, jog iš daromų nusikalstamų veikų jis galbūt siekė gauti piniginių lėšų pragyvenimui. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad kaltinamasis praeityje teistas. Apeliacinio teismo nuomone, šios nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veikų darymo sistemingumas, susiformavusios kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės S. V. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgia į kaltinamojo gynėjo skunde nurodomas aplinkybes, apibūdinančias S. V. asmenybę bei jo socialinius ryšius, tačiau jos nėra pakankamos kardomosios priemonės – suėmimo panaikinimui. Analogiškai vertintina ir aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje kaltinamasis S. V. nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro.

Dėl prašymo skirti švelnesnę kardomąją priemonę kaltinamajam pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, skundžiamoje nutartyje motyvuotai nustatė, jog kaltinamajam S. V. taikyti švelnesnes kardomąsias priemones nėra jokio pagrindo. Skunde nurodyta aplinkybė, kad kitiems kaltinamiesiems šioje byloje nėra taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, taip pat nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjamu atveju sprendžia klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo kaltinamajam S. V. pagrįstumo.

Teisėjų kolegija sutinka su gynėjo skundo argumentu, kad S. V. kardomoji priemonė – suėmimas taikomas ilgą laiko tarpą. Tačiau pažymėtina, kad šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme, todėl teismas nesivadovauja BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytomis nuostatomis (BPK 127 straipsnio 9 dalis). BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Klaipėdos apygardos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, šių reikalavimų nepažeidė.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam S. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei BPK nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Šiuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas neprieštarauja proporcingumo, teisėtumo principams. Todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų nebus galima pasiekti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo S. V. gynėjo advokato K. A. skundą atmesti.

Palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį, kuria kaltinamajam S. V. pratęstas kardomosios priemonės suėmimo – terminas.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.