- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-11
- Bylos Nr.
- 1S-139-150/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00029-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rūta Mickevičienė
- Kaltinamasis
- S. V.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rūta Mickevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo S. V. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutarties dalies, kuria 3 mėnesiams, ši terminą skaičiuojant nuo 2016 m. balandžio 7 d., pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamajam S. V. kartu su sutuoktine E. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis valdomą nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant turto savininkams ar naudotojams jį valdyti, juo disponuoti, E. V. valdomam turtui, uždraudžiant turto savininkei ar naudotojams šį turtą valdyti, juo disponuoti, taip pat į kaltinamajam S. V. priklausančius šaunamuosius ginklus, uždraudžiant ginklų savininkui jais disponuoti bei naudotis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje S. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 1 dalį (1 veika), 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2 veikos) kaltinamas tuo, kad: 1) 2005–2013 metais dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti, dalyvavo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo („agurkinių“), kurio vadovu nuo 2005 m. iki 2014 m. buvo S. V. ir kuris buvo įkurtas (organizuotas) 2005 m. S. V., N. T., A. P. ir D. P. dėl savanaudiškų paskatų siekiant nusikalstamai praturtėti ir įgyti didelę įtaką prieš Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovus, iš anksto susitarus bendrai neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų kiekiais, užsiimti jų kontrabanda, bendrai daryti kitus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, veikloje kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais, nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis; 2) be to, veikdamas savo ir nusikalstamo susivienijimo naudai, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 174 kg kokaino, jį gabeno ir laikė Ispanijos Karalystėje, neteisėtai gabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę bei Rusijos Federaciją, neteisėtai platino Jungtinėje Karalystėje ir Rusijos Federacijoje, taip pat neteisėtai įgijo Brazilijos Federacinėje Respublikoje labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 45 kg kokaino, jį neteisėtai gabeno iš Pietų Amerikos į Ispanijos Karalystę, neteisėtai laikė Ispanijos Karalystėje, turėdamas tikslą neteisėtai pergabenti iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę, iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę ir ten neteisėtai platinti.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2014 m. gegužės 9 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas: 1) S. V. kartu su sutuoktine E. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis valdomam nekilnojamajam 12 619,61 Eur vertės turtui (žemės sklypams, gyvenamajam namui, ūkiniams pastatams, tvartui, kiemo statiniams), uždraudžiant turto savininkams ar naudotojams jį valdyti, juo disponuoti; 2) E. V. nuosavybės teisėmis valdomam 25 920,99 Eur vertės, 682,42 m² ploto, pastatui–parduotuvei, esančiai (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); registro Nr. (duomenys neskelbtini)), uždraudžiant turto savininkei ar naudotojams šį turtą valdyti, juo disponuoti; 3) S. V. nuosavybės teisėmis valdomiems 1 448,10 Eur vertės šaunamiesiems ginklams, uždraudžiant ginklų savininkui jais disponuoti bei naudotis. Vėliau teismo nutartimis šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas.
Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi S. V. ir jo sutuoktinės E. V. nuosavybei taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo – terminą pratęsė 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. balandžio 7 d., nes konstatavo, kad nėra išnykę ir (ar) pasikeitę procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo pagrindai ir sąlygos, o galimam turto konfiskavimui užtikrinti tokios procesinės prievartos priemonės taikymas būtinas.
Kaltinamasis S. V. skunde, nesutikdamas su Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutarties dalimi, kurioje jo bei sutuoktinės nuosavybei taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, prašo šią nutarties dalį panaikinti. Kaltinamasis skunde nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnio 2 dalį jo sutuoktinė nėra ir negali būti subjektu, kuriam aptariamoje baudžiamojoje byloje galėtų būti apribotos jos asmeninės nuosavybės teisėmis valdomam turtui bei turto, valdomo bendrąja jungtine nuosavybės teise, daliai. Kaltinamasis teigia, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų pripažinti, jog turtas, kuriam taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas. Kaltinamasis pažymi, kad jis nėra kaltinamas nė vienos nusikalstamos veikos, dėl kurios tam tikriems asmenims būtų atsiradusi turtinė ir / ar neturtinė žala, padarymu. Kaltinamasis tvirtina ir tai, kad nei jam, nei jo sutuoktinei priklausantis turtas nėra ir negali būti jokio civilinio ieškinio, kuris S. V. nėra pareikštas, užtikrinimo dalyku. Kaltinamasis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad visi šaunamieji ginklai, kuriems taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra įgyti teisėtai, įregistruoti Civilinėje apyvartoje esančių ginklų registre, skirti medžioklei, išduoti leidimai juos laikyti. Anot kaltinamojo, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad ginklai buvo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltinamojo nuomone, jo ir sutuoktinės nuosavybei ilgą laiką taikoma aptariama procesinė prievartos priemonė yra neproporcinga, perteklinė. Todėl kaltinamasis mano, kad apskųstoji nutarties dalis naikintina kaip neteisėta bei nepagrįsta.
Kaltinamojo S. V. skundas netenkintinas.
Visų pirma, pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismui paduotas skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutarties dalies, kurioje S. V. ir jo sutuoktinės E. V. nuosavybei taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra pasirašytas paties kaltinamojo S. V.. Byloje nėra duomenų, kad E. V. įstatymo nustatyta tvarka S. V., kaip sutuoktiniui, būtų suteikusi įgaliojimus jos interesams atstovauti Lietuvos apeliaciniame teisme. Vadinasi, S. V. skundą apeliacinės instancijos teismui teikia tik savo vardu. Todėl S. V. apskųstos nutarties dalies teisėtumas ir pagrįstumas faktiniu bei teisiniu aspektais patikrintinas tik tiek, kiek tai susiję su procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo – taikymu kaltinamojo S. V. nekilnojamojo turto daliai, valdomai bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine E. V., taip pat S. V. nuosavybės teisėmis valdomiems šaunamiesiems ginklams.
Antra, iš byloje esančių duomenų ir apskųstosios nutarties turinio darytina išvada, kad aptariamu atveju, kitaip nei nurodo kaltinamasis S. V., ne siekiant užtikrinti byloje pareikštą ar galimą civilinį (-ius) ieškinį (-ius), bet galimam turto konfiskavimui 3 mėnesiams pratęstas baudžiamojoje byloje taikytos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas kaltinamojo S. V. nekilnojamojo turto daliai, valdomai bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis kartu su sutuoktine E. V., taip pat jo nuosavybės teisėmis valdomiems šaunamiesiems ginklams.
Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismo nutarties dalis, kurioje pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamajam S. V. kartu su sutuoktine E. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto dalį, uždraudžiant jį valdyti, juo disponuoti, taip pat S. V. nuosavybės teisėmis valdomiems šaunamiesiems ginklams, uždraudžiant jais disponuoti bei naudotis, galimam turto konfiskavimui užtikrinti yra teisėta ir pagrįsta.
Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes laikinam nuosavybės teisių apribojimui skirti (terminui pratęsti), tinkamai taikė ir aiškino baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų nuostatas (BK 72 straipsnis; BPK 151–152 straipsniai), nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra viena iš BPK įtvirtintų kitų procesinės prievartos priemonių rūšių. Laikino nuosavybės teisių apribojimo, kaip procesinės prievartos priemonės, taikymo (termino pratęsimo) pagrindai ir sąlygos nustatytos BPK 151 straipsnyje. Taikant BPK 151 straipsnyje nustatytą procesinės prievartos priemonę apribojamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje garantuojamas nuosavybės neliečiamumas, todėl, kaip ir bet kuri kita procesinės prievartos priemonė, laikinas nuosavybės teisių apribojimas galima tik siekiant proceso tikslų.
Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį, galimam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Šias teisės normas sistemiškai aiškinant su BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatomis, akivaizdu, kad siekiant taikyti procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisių apribojimą fizinio asmens turtui ir tokiu būdu užtikrinti galimą turto konfiskavimą, turi būti pagrindas manyti, jog toks turtas susijęs su BK uždrausta veika ir buvo / yra nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą pagrįstai manyti, kad kaltinamasis S. V. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kurios priskirtinos sunkioms ir labai sunkioms nusikalstamoms veikoms BK 11 straipsnio 5 ir 6 dalies taikymo kontekste: kito kaltinamojo D. R., liudytojų (L. P., V. V. ir kt.) parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, kratų protokolai, specialistų išvados, taikant procesines prievartos priemones gauti duomenys, užsienio teisėsaugos institucijų pateikta bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Kaltinamajam inkriminuojamos veikos galbūt yra padarytos jam dalyvaujant šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, t. y. pačios pavojingiausios bendrininkavimo formos, veikloje, veikusio ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. S. V. kaltinamas galbūt disponavęs labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kokaino, jo platinimu bei kontrabanda. Kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, gerai iš anksto suplanuotos, truko ilgą laiką, o kaltinamojo vaidmuo nebuvo antraeilis, jis veikė pakankamai aktyviai, inkriminuojamas veikas jis galbūt padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti lėšų pragyventi. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis S. V. būtų dirbęs ir gavęs legalias pajamas. Viena vertus, tai, ar nekilnojamasis turtas ir šaunamieji ginklai buvo gauti ir (ar) įgyti teisėtai ar nusikalstamu būdu, ar šaunamieji ginklai buvo uždraustų veikų įrankis, priemonė, rezultatas, bus patvirtinta arba paneigta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, priimant teismui galutinį procesinį sprendimą. Tačiau, kita vertus, šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje nurodytų aplinkybių pakanka pagrįstai manyti, kad S. V. priklausantis nekilnojamasis turtas, šaunamieji ginklai gali būti susiję su BK uždraustomis, kaltinamajam inkriminuotomis veikomis, būti jų rezultatu.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad apygardos teismas, vertindamas paminėtus duomenis ir nagrinėdamas klausimą dėl S. V. laikino nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimo, laikėsi bendrųjų ir specialiųjų šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę ir (ar) pasikeitę procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo pagrindai ir sąlygos. Galimam turto konfiskavimui užtikrinti tokios procesinės prievartos priemonės taikymas būtinas (BPK 151 straipsnio 1 ir 7 dalys).
Taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais. Kaip minėta, aptariamu atveju siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą, t. y. iš esmės siekiama nurodytą turtą išsaugoti, kad jis nebūtų įkeistas, juo laiduota, kitaip suvaržytas ir bet kokiu būdu perleistas tretiesiems asmenims. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų formuoti išvadą, kad S. V. nekilnojamajam turtui ir šaunamiesiems ginklams taikomi apribojimai yra tokie, jog gali turėti kokios nors neigiamos įtakos jų savininko (kaltinamojo S. V.) teisėms taip, kad kiltų pavojus jo kokiai nors pagrindinei veiklai ar net gyvavimo sąlygoms.
Kaltinamojo S. V. teisės bei laisvės konkrečiu atveju suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Taikyta procesinė prievartos priemonė yra adekvati S. V. tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, sunkumui, mastui. Pastebėtina, kad S. V. yra leista naudotis nekilnojamuoju turtu. Nors ir gana ilgą laiką šioje baudžiamojoje byloje yra taikomas laikinas S. V. nuosavybės teisių apribojimas, tačiau tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė iš tiesų nevaržo kaltinamojo akivaizdžiai labiau nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti, išlaiko teisingą pusiausvyrą tarp tokios rūšies procesine priemone siekiamo tikslo ir S. V. konstitucinės teisės.
Vien tai, kad žemesnės instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau S. V., nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė laikino nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimo klausimą ir nesuteikia pagrindo naikinti apskųstą nutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo S. V. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutarties dalį, kurioje 3 mėnesiams, ši terminą skaičiuojant nuo 2016 m. balandžio 7 d., pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamajam S. V. kartu su sutuoktine E. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis valdomą nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant turto savininkams ar naudotojams jį valdyti, juo disponuoti, taip pat į kaltinamajam S. V. priklausančius šaunamuosius ginklus, uždraudžiant ginklų savininkui jais disponuoti bei naudotis.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.