Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs nuteistojo L. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. P. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 7 straipsnio 1 dalies 12 punktą, 266 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1 dalies 12 punktą, 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta galutinė bausmė – 4 metai laisvės atėmimo.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendis pakeistas, L. P. pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 13 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktą, paskirta galutine 8 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

3. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021-06-23 nutartimi, Lietuvos apeliacinio teismo 2020-04-23 nuosprendžiu paskirta 8 metų ir 8 mėnesių bausmė, dėl pernelyg ilgos proceso trukmės, sušvelninta iki 7 metų ir 6 mėnesių.

4. Paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2020 m. gegužės 25 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. lapkričio 25 d., 1/2 laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2020 m. vasario 25 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. rugpjūčio 10 d. – 1 metai 3 mėnesiai 15 dienų.

5. (Duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2022-08-17 nutarimu Nr. 58-214 (toliau – ir Nutarimas), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 3 dalimi, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, nutarė taikyti nuteistajam L. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

6. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės V. Andriulaitienės skundas, kuriame prokurorė nesutiko su Komisijos nutarimu taikyti L. P. lygtinį paleidimą. Skundą teikiančios prokurorės vertinimu, lygtinai paleidus nuteistąjį L. P. būtų pažeisti bausmės individualizavimo, teisingumo principai bei neįgyvendinta bausmės paskirtis.

7. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-09-15 nutartimi nutarta netvirtinti (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 58-214 taikyti nuteistajam L. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Žemesnysis teismas nustatęs, kad nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai per pastarajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį iš esmės nekinta, pakartotiniam nuteistojo nusikalstamam elgesiui gali turėti įtakos tam tikri gyvenimo ypatumai, neskatinantys nuoseklaus pro-socialaus elgesio, vienpusis savęs vertinimas, nepakankamos problemų identifikavimo kompetencijos, mąstymo lankstumo stoka, be to, 2022 m. liepos 22 d. socialinio tyrimo išvadoje prisidėjo dar vienas dinaminis veiksnys – apsunkinta finansinė padėtis dėl turimų įsiskolinimų, sprendė, jog Komisijos nutarime nurodytos aplinkybės bei nuteistojo asmens bylos duomenys nesudaro pagrindo pripažinti būtinybę nuteistajam L. P. taikyti lygtinį paleidimą. Teismas vertino, kad L. P. dar nėra visiškai pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti visiškai neizoliuotas nuo visuomenės, todėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 58-214 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam L. P., netvirtino.

9. Atsiliepimas į skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. P. skundas atmetamas.

10. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tvarką ir sąlygas reglamentuoja BVK septintasis skirsnis. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. BVK 164 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti. Tuo tarpu teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

11. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo L. P. skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam L. P. taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, apylinkės teismas padarė teisingas išvadas apie tai, kad nėra pagrindo L. P. atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas.

12. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas. Šio klausimo teisingam išsprendimui būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

13. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais L. P. asmenybės pokyčiais aukštesniajam teismui nekyla. Nuteistojo nurodytos aplinkybės, akcentuojant jo elgesį po 2019-10-25 paleidimo iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų pilnai atlikus bausmę iki Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo pradžios 2020-05-25 (akcentuojant, kad per 7 mėnesius nuteistasis neturėjo nei vienos administracinės nuobaudos, dirbo, savo noru atvyko bausmę atlikti) ir šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (pažymint, jog per 6 metus atliktos bausmės L. P. neturi nei vienos nuobaudos, 6 paskatinimus, lanko užsiėmimus, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, aktyviai dalyvauja Nuteistųjų tarybos posėdžiuose, atstovauja nuteistųjų interesus ir kt.) neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Tačiau tokie asmenybės pokyčiai, įvertinus tai, jog nuteistasis 2022-06-16 vis tik pažeidė bausmės atlikimo rėžimo reikalavimus, esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, atsisakė pasiaiškinti raštu, o pasiaiškinimą jis pateikė 2022-06-17, galimai įvertinęs jam kilti nepalankias pasekmes dėl lygtinio paleidimo (ne) taikymo, rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip nepriekaištingas. Be to, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma. Vien tai, kad Komisijos įvertintos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės ir akcentuojami asmenybės pokyčiai, daro teigiamą įtaką L. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama, kad būtų priimtas sprendimas taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą.

14. Abejonių tinkamu L. P. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis (kas akcentuojama skunde) aukštesniajam teismui kelia nuteistojo nustatyta nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, vertinimo metu L. P. teikė informaciją tik reiklalingą vertinimui atlikti, tačiau nebuvo linkęs detalizuoti kai kurių asmeninio gyvenimo faktų ir aplinkybių. Jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, atsižvelgiant į paskutinio vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistojo elgesio ypatumus, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją, atliekant pakartotines rizikos įvertinimo peržiūras 2021-07-20, 2022-02-14, 2022-07-19, išlieka vidutinė. Tuo tarpu BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam vienas iš keliamų reikalavimų – žemas nusikalstamos elgesio rizikos laipsnis. Ir nors tiek Komisijos, tiek nuteistojo manymu, L. P. yra padaręs pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

15. Pažymėtina ir tai, jog iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis vertinimo metodika, statiniai (didelis teistumų skaičius sulaukus pilnametystės (7) bei nusikaltimams būdinga panaši motyvacija – finansinės ar materialinės naudos siekimas neteisėtas būdais) ir dinaminiai (tam tikri gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys nuoseklaus pro-socialaus elgesio, apsunkinta finansinės padėtis dėl turimų įsiskolinimų, vienpusis savęs vertinimas, nepakankamos problemų identifikavimo kompetencijos, mąstymo lankstumo stoka) kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo L. P. pakartotinio nusikalstamumo riziką. Šie veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Todėl nėra pagrindo abejoti jų egzistavimu bei aktualumu sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus L. P. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

16. Be to, tai, kad nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis nustatyta, kad nors nuteistasis L. P. laisvėje nevengė savęs raelizuoti darbinėje veikoje, tačiau nepaisant užimamų pareigų bei turimo darbinio statuso įsitraukė į nusikalstamų veikų vykdymą, nes kaip nurodoma ir 2020-04-23 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje, L. P. dėl savanaudiškų paskatų siekdamas nusikalstamai praturtėti tapo nusikalstamo susivienijimo dalyviu ir dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, o jo nusikalstamas patyrimas užsienio šalyse išskirtinai buvo susijęs su finansinės naudos siekimu – turtinio pobūdžio nusikalstamumu. Be to, asmens byloje turimais duomenimis nustatyta, kad L. P. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu buvo leista bankrutuoti, L. P. skolos siekė šimtus tūkstančių eurų. 2021-05-05, 2022-01-26, 2022-07-19 Turto valdymo skyriaus pažymų duomenimis, nuteistasis L. P. skolingas pagal vykdomuosius dokumentus 15 005,55 Eur., iš trečiųjų asmenų gautų pinigų išskaičiuota 646,95 Eur. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, tai parodo, jog nuteistojo turimi įsiskolinimai nors ir nežymiai, bet didėjo, o kaip poklabio metu nurodė nuteistasis, kad jo turimi įsiskolinimai yra susiję su jo bankroto pasekmėmis (kas akcentuojama ir skunde) rodo, jog lėšų ir pajamų sritis gali būti siejama su L. P. nusikalstamo elgeso raiška.

17. Be to, kaip matyti iš 2022-07-22 socialinio tyrimo išvados Nr. 57-193, nors L. P. gyvenimo stiliaus ypatumai išskirtinai asocialumu nepasižymi, tačiau praeityje, sąmoningas asmens apsisprendimas dalyvauti nusikalstamame susivienijime bei vykdyti nusikalstamas veikas, bendrininkų grupėse, suponuoja prielaidas apie tai, kad tuometinis nuteistojo gyvenimo stilius pasižymėjo tam tikrais sunkumais realizuoti save socialiai priimtinais būdais bei priemonėmis, o pataisos įstaigos turimais duomenimis nustatyta, jog jo gyvenimo stilius bei bendravimo ratas yra susijęs su jo nusikalstamu elgesiu, tam tikromis kriminalinių nuostatų raiškos tendencijomis, savęs realizavimu socialiais nepriimtinais būdais. Remiantis įvertinimo metu gauta informacija matyti, kad nuteistojo nepakankama problemų įžvalga, paties problemų sprendimo būdai, pažeidžiant visuomeninių įstatymų bei reikalavimų principus, savo ansktesnio patyrimo bei elgesio pasekmių nekritiškas įsivertinimas, asmeninės atsakomybės stoka bei nusikalstamumo raelizavimas – buvo vienas svarbiausių nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumų, susijusių su jo nusikalstamumu, todėl bausmės atlikimo metu buvo ir yra koreguojamas nuteistojo elgesys tikslinių socialinės reabilitacijs priemonių pagalba, nes nuteistojo vertybinės nuostatos suponuoja prielaidas apie nuteistajam būdingas tam tikras kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas bei visuomenėje priimtinų taisyklių ignoravimą, kas gali būti siejami su L. P. nuskalstamo elgesio raiška.

18. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog nuteistasis L. P. teistas 7 kartus, šiuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis už labai sunkų, apysunkį ir nesunkų nusikaltimus, kuriuos padarė dalyvaujant nusikalstame susivienijime. Šios aplinkybės savaime neužkerta kelio lygtinio paleidimo taikymui, tačiau rodo, jog iš ankstesnių teistumų jis išvadų nepadarė, paskirtos bausmės nepasiekė tikslų, neturėjo teigiamos įtakos jo elgesiui, jis ir toliau pažeidinėjo įstatymus, veikė priešingai visuomenės interesus. Šios aplinkybės sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Nors, įvertinus BVK 157 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, matyti, jog šios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau aukštesniojo teismo nuomone, jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, reikalauti teigiamų nuteistojo pokyčių įvairiose srityse (mąstymo, socialinių įgūdžių, problemų sprendimo, savikontrolės ir t. t.). Tokios išvados yra būtinos gerbiant viešąjį interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

19. Nuteistasis L. P. atkreipia dėmesį į tai, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie gautą prokuroro skundą dėl Komisijos nutarimo ir todėl negalėjo laiku pateikti atsiliepimo į prokuroro skundą. Tokie argumentai atmestini, nes yra nepagrįsti. Pažymėtina, jog, nepriklausomai nuo to, būtų buvęs paduotas prokuroro skundas, ar ne, teismas privalėjo svarstyti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nes tik teismui suteikta kompetencija tvirtinti ar netvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo. Be to, PBK 360 straipsnio 2 dalis numato, jog tokiu atveju teismas apie paskirtą ši klausimo nagrinėjimo datą praneša nuteistajam ir prokurorui. Bylos duomenys patvirtina, jog 2022-08-26 teismas išsiuntė nuteistajam pranešimą, kuriuo jis buvo informuotas apie Komisijos nutarimo, kuriuo buvo nutarta taikyti lygtinį paleidimą, nagrinėjimo datą bei laiką, t.y. 2022-09-15 (pranešimas nuteistajam pasirašytinai įteiktas 2022-08-29). BPK 360 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad jei dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos buvo gautas skundas, šį klausimą teismas išnagrinėja ir išsprendžia kartu su skundu. Šiuo atveju tai ir buvo padaryta. Nagrinėjant klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą patvirtinimo (nepatvirtinimo) kartu buvo išnagrinėtas ir prokuroro skundas. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog nuteistojo teisės nebuvo pažeistos. Be to, nuteistasis turėjo galimybę apylinkės teismo priimtą nutartį skųsti aukštesnės instancijos teismui, šia galimybe jis pasinaudojo ir įgyvendino.

20. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą ir nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus L. P. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam L. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo L. P. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.