Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam R. V. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. spalio 10 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-9378 nutarta taikyti nuteistajam R. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 10 mėnesių 3 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. spalio 9 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisijos nutarime nurodoma, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį drausmine tvarka nebaustas, skatintas aštuonis kartus, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Komisija pažymėjo, kad stebimas nuteistojo nuosekliai disciplinuotas, pozityvus elgesys, kuris įstaigos administracijos buvo įvertintas periodiškai skiriant paskatinimo priemones, suteikiant teisę į trumpalaikes išvykas bei perkeliant atlikti bausmę į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Komisija daro išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, sistemingai gaunami paskatinimai patvirtina, kad nuteistasis nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

R. V. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 7 straipsnio 12 punktą, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu paskirta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis dėl išteisinimo pagal BK 249 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 249 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu ir paskirta 9 metai laisvės atėmimo bausmė. Veika iš BK 7 straipsnio 12 punkto, 266 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 7 straipsnio 13 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Veika iš BK 199 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir paskirta 5 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Panaikinta dalis dėl bausmių subendrinimo ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis bei 5 dalies 1 punktu paskirta galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi pakeistas 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendis, bausmė sušvelninta – galutinė bausmė8 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2020 m. gegužės 13 d., bausmės pabaiga – 2028 m. rugpjūčio 12 d.

Anksčiau neteistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Pažanga vertinama atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, įvertinant jo elgesio pokytį ir pažangą mažinant kriminogeninių veiksnių įtaką jo elgesiui, taip pat įvertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Pabrėžtina tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis R. V. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas sąlygas ir tai laikytina formalaus pagrindo, lygtinio paleidimo taikymui, egzistavimu. Kartu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir į Komisijos nutarimą, sutiktina ir su tuo, jog nuteistojo elgesyje šiuo metu jau egzistuoja ir materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, tai yra jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau, kaip jau aukščiau aptarta šių pagrindų egzistavimas nėra absoliutus ir vienareikšmiškai įpareigojantis teismą vertinti, kad lygtinis paleidimas jau yra pagrįstas, kadangi nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad R. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, bausmės atlikimo laikotarpiu drausmine tvarka nebaustas, skatintas aštuonis kartus, turi deklaruotą gyvenamąją vieta, į kurią vyksta trumpalaikių išvykų metu, palaiko ryšius su artimaisiais (motina, žmona, dukra, broliu) telefoninių pokalbių pagalba, trumpalaikių išvykų metu, artimieji lankė jį įkalinimo įstaigoje. Bausmės atlikimo metu nuteistasis stengiasi demonstruoti tinkamą elgesį: nustatytų taisyklių nepažeidė, baustas drausmine tvarka nebuvo, yra ne vieną kartą paskatintas, itin aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinės reabilitacijos programose. Nuteistasis buvo perkeltas bausmę tęsti atviro tipo sąlygomis. Po perkėlimo nuteistasis sudalyvavo ne viename pozityvaus užimtumo renginyje, taip pat lankėsi RS psichologo organizuojamuose užsiėmimuose, itin įsitraukia į užimtumo veiklas, bendrauja, atvirai išsako savo požiūrį, stebimos teigiamos pastangos. Stebima, jog įkalinimo vietoje nuteistasis yra aktyvus organizuojamų užimtumo veiklų dalyvis, individualiame resocializacijos plane matoma, jog asmuo šiuo metu yra sudalyvavęs 135-ose veiklose (su RS specialistais, psichologais, socialiniais darbuotojais). Vis tik teismas sprendžia, kad visos šios aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, jos tik atskleidžia tai, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Juo labiau, kad tam tikros, iš aukščiau nurodytų, aplinkybės egzistavo ir prieš nuteistajam nusikalstant, kaip pavyzdžiui ir iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistasis palaikė socialinius ryšius su artimaisiais, turėjo pastovią gyvenamąją vietą, tačiau šios teigiamos aplinkybės nuo priešingų teisei veiksmų nuteistojo nesulaikė. Tokiu būdu ir šiuo metu negali būti vertinamos kaip išskirtinai teigiamai nuteistąjį apibūdinančios, pažymėtina, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išvyksta į trumpalaikes išvykas namo.

Bylos duomenys patvirtina, jog nors pagal „OASys“ metodiką R. V. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir vis dar išlieka nemažai nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančių dinaminių kriminogeninių veiksnių (maža motyvacija darbui; neturi darbo patirties; lėšų valdymo sunkumai; patiria emocinius sunkumus, su kuriais sunkiai tvarkosi ir, kurie apsunkina kasdienį funkcionavimą; emocijų valdymo problemos; mažas atsparumas stresui; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų), o atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, vis dar egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, tik tokiu atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, dėl galimo lygtinio paleidimo. Ir nors vertinimo metu yra nustatyti apsauginiai kriminogeniniai veiksniai (gyvenamoji vieta; artimi ryšiai su šeima), tačiau šie apsauginiai veiksniai, kaip jau buvo minėta nelaikytini itin išimtinai nuteistąjį sulaikantys nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi tiek gyvenamąją vietą, tiek šeimos palaikymą nuteistasis turėjo darydamas nusikalstamas veikas, o vienas iš nuteistojo motyvų dėl ko buvo padarytos nusikalstamos veikos tai yra finansinė nauda gauta nusikalstamu būdu, nuteistasis susidūręs su finansiniais sunkumais, nesiekė piniginių lėšų įgyti legaliais būdais, rinkosi vykdyti nusikaltimus. Vertinimo metu nuteistasis pasiteisindamas bloga sveikata, apie darbinius klausimus nekalba. Savęs vertinimo anketoje nuteistasis nenurodo, jog „darbo susiradimas ar darbo išlaikymas“, jam būtų problema. Informacinėje sistemoje „Sodra“ darbinės veiklos nestebima. Įkalinimo metu nedirba, o galimo paleidimo į laisvę metu darbinių ketinimų nenurodo, motyvuodamas neįgalumu. Nuteistojo darbinė patirtis yra maža, R. V. nurodo, jog dėl sveikatos problemų, nes yra riboto darbingumo, 25 procentai, kuris nustatytas iki senatvės pensijos. Nuteistasis teisinasi sveikatos problemomis, teigia negalintis dirbi, tačiau paklausus apie nusikaltimų vykdymą, atsakyti nenori, nekalba apie darbinę veiklą, pasakoja tik apie sveikatos sunkumus. Oficialios darbinės veiklos neturėjimas ir pragyvenimas tik iš gaunamos neįgalumo pašalpos (apie 200 Eur) suponuoja išvadą, jog nuteistajam nepakako gaunamų pajamų iš neįgalumo išmokos, o tai kelia pagrįstų abejonių R. V. reintegracija į visuomenę, siekiu laikytis įstatymų ir gyventi pagal visuomenės priimtinas normas ir taisykles, kai gaunama neįgalumo pašalpa nepatenkins nuteistojo gyvenimo ir gerbūvio poreikių. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nusikaltimai tiesiogiai siejami su R. V. ribotais gebėjimais įgyti lėšas legaliais ir visuotinai priimtinais būdais. Pažymėtina, kad nuteistajam nustatytas 25 procentų darbingumo lygis, o ne 0 procentų darbingumo lygis ir nuteistasis gali užsiimti darbine veikla, kuri atitinka jo sveikatos būklę, gebėjimus, išsilavinimą ir tokiu būdu teisėtais būdais užsidirbti pragyvenimui sau bei prisidėti prie šeimos išlaikymo (žmonos, dukros). Todėl nors nuteistojo elgesyje egzistuoja teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir teismą įtikinanti, jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliuotam nuo visuomenės, kadangi šiuo metu nuteistasis elgiasi būtent taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Teismas atkreipia dėmesį, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek R. V. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Nagrinėjamu atveju nenustačius akivaizdaus dinaminių kriminogeninių veiksnių pokyčio nuteistojo elgesyje, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, negalima spręsti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcija, šiuo metu jau yra pakankama ir leidžianti spręsti dėl lygtinio paleidimo galimumo.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nusikaltimai už kuriuos R. V. šiuo metu kali yra tiesiogiai siejami su greitų pajamų gavimu, nusikaltimai finansinio pobūdžio. Nors nuteistasis ir neturi finansinių įsipareigojimų, tačiau negebėjo legaliai, teisėtais būdais pagerinti savo finansinės padėties. Be to, iš 2024 m. rugsėjo 30 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis kaltės dėl padarytos nusikalstamos veiklos nepripažįsta, tiesiog nurodo atsiradęs „netinkamu laiku netinkamoje vietoje“. Nuteistojo savivertė yra aukšta ir neturinti realaus pagrindo, savianalizė paviršutiniška ir vienpusiška, sau patinka toks koks yra ir nieko savyje nenori keisti. Savo nusikaltimus, nedarbą, gyvenimo stilių, teisina turimomis sveikatos problemomis. Vertinimo metu vengia atsakyti į nepatogius klausimus, nuolat kalbėdamas apie fizinės ir psichinės sveikatos problemas, turimas ligas bei emocinę būseną. Darytina prielaida, kad nuteistasis linkęs „prisidengti, pasiteisinti“ turimomis sveikatos problemomis, nes nuteistasis vertinamojo pokalbio metu linkęs kalbėti apie savo sveikatą, atsakinėdamas į užduodamus klausimus, linkęs temas pakreipti apie savo ligas, bei pateisinti jomis savo mąstymą ir elgesį. Nusikalstamą veiką menkina, teigia buvęs nuteistas neteisingai. Vertinamojo pokalbio metu teigia, kad nusikaltimo neplanavo, dažniau įsivelia į problemas dėl to, jog neapsvarsto savo elgesio pasekmių ir už paskutinį nusikaltimą kaltės nepripažįsta, neigia, jog elgėsi nusikalstamai. Kalbant apie esamas problemas, nuteistasis mano turintis tik sveikatos problemų, kitų problemų nenurodo, kurių išspręsti nesugebėtų jis pats, ypač kas būtų susiję su jo nusikalstamu elgesiu. 0Didžiausia problema asmeniui yra ta, kad reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę, nurodo, jog su jo turimomis ligomis laisvė yra būtina sveikimui, tačiau jis nesuvokia kad pats prisidėjo prie šios problemos atsiradimo (laisvės atėmimo bausmės), kaltu nesijaučia ir neigia elgęsis nusikalstamai. Nuteistasis pokalbio metu aiškiai įvardija esantis agresyvus, impulsyvus, stokojantis savitvardos ir nurodo, kad visi šie jausmai kyla prieš save (autoagresija), nuteistasis neigia agresyvų elgesį prieš kitus asmenis, tačiau nurodo linkęs į savižalą. Nuteistasis nurodo, jog supranta, kad elgiasi negerai, tačiau kuomet užplūsta emocijos, šis nebegali kontroliuoti savo elgesio ir yra linkęs žalotis.

Pabrėžtina, kad R. V. atlieka laisvės atėmimo bausmę už dviejų sunkių (neteisėtas disponavimas narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais bei kontrabanda) ir vieno labai sunkaus (nusikalstamas susivienijimas) nusikaltimų padarymą. Teismas atkreipia dėmesį nusikaltimai susiję su narkotinėmis medžiagomis sudaro itin didelį pavojų visuomenei, jos saugumui, nusikaltimai, susiję su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Tiek neatliktos bausmės dydis, tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai - teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Pažymėtina, jog be formalių pagrindų, svarbiausias veiksnys - tai nekeliantis abejonių manymas, kad nuteistasis savo atitinkamu ir teigiamu elgesiu įrodė, jog jis padarė išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų, akivaizdžiai sumažino savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o paleistas lygtinai nenusikals ir laikysis įstatymų, ir jis gali būti integruotas į visuomenę.

Teismo vertinimu, R. V. neatliktos bausmės dalis (3 metai 10 mėnesių 3 dienos), atsižvelgiant į visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę, dar laikytina neproporcingai didele, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžiančia spręsti, jog nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Teismas atkreipia dėmesį, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. V. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl nuteistojo elgesys privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti vis dar egzistuojančias problemines sritis iš nuteistojo elgesio.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam R. V. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ojo kalėjime 2024 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. RV-22-9378.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. RV-22-9378 taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.