- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-03
- Bylos Nr.
- 1S-77-576/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00029-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Nuteistasis
- A. P.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. RV-25-414, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. P. nuteistas Klaipėdos apygardos 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, iš dalies panaikintu ir pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, BK 249 straipsnio 2 dalį (nuo 2005 metų iki 2014 metų dalyvavimas šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluoto agurkinių nusikalstamo susivienijimo veikloje), BK 7 straipsnio 11 punktą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas 45,85 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis kokaino, tikslu platinti), BK 7 straipsnio 13 punktą (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. liepos 5 d.), 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-974 redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. liepos 20 d.), 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 600 litrų, ne mažiau kaip 290 litrų, ne mažiau kaip 566,1 litro skysčio, kurio sudėtyje kiekvienu atveju buvo labai didelis kiekis BMK, šio BMK kontrabanda), BK 7 straipsnio 10 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VII-1968 redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (neteisėtas disponavimas 495,207 litrais skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK), BK 7 straipsnio 11 punktą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas 174 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis kokaino, jo platinimas) galutine subendrinta bausme laisvės atėmimu keturiolikai metų dešimt mėnesių.
2. Nuteistajam A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. rugpjūčio 5 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2027 m. lapkričio 24 d. Nuteistasis A. P. du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2022 m. gruodžio 14 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. RV-25-414, Komisijos balsų dauguma (keturių komisijos narių iš penkių), vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutarta taikyti A. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, Komisijai konstatavus, kad nuteistasis A. P. daro pažangą valdant nusikalstamo elgesio riziką. Be kita ko, pateikta atskiroji motyvuotoji Komisijos nario nuomonė netaikyti lygtinio paleidimo, nes nusikaltimas įvykdytas nusikalstamoje grupuotėje, laisvės atėmimo vietoje nedirba, nusikaltimui būdingas siekis pasipelnyti.
4. 2023 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikta tvirtinimui 2023 m. vasario 2 d. nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo Nr. RV-25-414, 2023 m sausio 26 d. Socialinio tyrimo išvada Nr. RV-25-289 ir pateikta nuteistojo A. P. asmens byla.
5. 2023 m. vasario 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilnius apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės (toliau – ir vyriausioji prokurorė) skundas dėl Komisijos 2023 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. RV-25-414 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. P., kuriuo prašė atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą. Nurodė, kad nors A. P. atitinka formalius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, tačiau vien tai nėra pagrindas lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos. Vyriausiosios prokurorės vertinimu, neįžvelgiama tokia akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos 2023 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. RV-25-414 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. P. Teismas sprendė, kad byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus A. P. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadą, kad jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir akcentavo, kad paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Įvertinęs nusikaltimų pavojingumą, neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį, asmens byloje esančius duomenis, teismas pažymėjo, kad nuteistojo A. P. neatlikta paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis (beveik trečdalis) yra palyginti didelė, o jo paleidimas į laisvę šiuo konkrečiu atveju neatitiktų visuomenės intereso, ir nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Be kita ko, teismo nuomone, lygtinio paleidimo taikymas šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje gali suformuoti klaidingą nuteistojo požiūrį dėl per švelnaus baudžiamumo ir paskatinti jį nusikalsti ir ateityje.
Šalies argumentai
7. Nesutikdamas su nutartimi nuteistasis A. P. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui. Skundu nuteistasis A. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartį ir patvirtinti Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. RV-25-414 taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
7.1. Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta. Aptariant lygtinio paleidimo tikslus, skunde pažymima, kad į padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį, jau atsižvelgė teismas skirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą būtina vadovautis bausmės vykdymo principais ir lygtinio paleidimo tikslais. Nuteistojo teigimu, dalis skundžiamos nutarties išvadų yra prieštaringos – nors teismas nurodo, jog jis atitinka formalius BVK 82 straipsnyje numatytus kriterijus, tačiau taip pat konstatuoja, kad neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė.
7.2. Skunde teigiama, kad nors teismas pripažino A. P. elgesio teigiamus pokyčius, tačiau juos vertino kaip nepakankamus lygtinio paleidimo taikymui. A. P. teigimu, tokie nutarties motyvai yra formalūs ir deklaratyvūs. Pabrėžia, kad dauguma aplinkybių, apibūdinančių A. P. asmenybę ir elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, yra teigiamai jį charakterizuojančios. Egzistuoja visos aplinkybės, sudarančios tiek formalųjį, tiek ir materialųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą.
7.3. Teigiama, kad Komisijos nutarimas, kuriuo nuspręsta jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų, yra pagrįstas faktais ir atitinka realią situaciją. Nepaisant to, teismas pritarė prokurorės, o ne komisijos pozicijai dėl lygtinio paleidimo. Teigiama, kad nusistovėjo bendra tendencija prokuratūroje teikti skundus dėl iš esmės visų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos sprendimų taikyti lygtinį paleidimą, todėl prokurorės pozicija priverčia abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu. Nuteistasis A. P. teigia, kad prokurorės skunde nurodyti teiginiai negali paneigti jo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, esant jo atžvilgiu tiek formaliajam, tiek ir materialiajam lygtinio paleidimo pagrindui.
7.4. Nuteistasis A. P. mano, kad nepagrįstai buvo konstatuota, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama, ir nurodo, kad jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir pažanga sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nenusikals. Teigiama, kad teismas nutartyje nevertino nusikalstamo elgesio rizikos balų mažėjimo ir nurodė, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nustatyti nebuvo. Be to, teismas vertino tik nuteistajam priskiriamų kriminogeninių veiksnių skaičių, visiškai neatsižvelgdamas į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytą informaciją. Pasak nuteistojo, komisija patvirtino, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir ta pažanga sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7.5. Skunde akcentuojama, kad pagal teismų praktiką vien nuteistojo priskyrimas konkrečiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, kaip ir skaitinis šios rizikos taškų pokytis, nėra esminis kriterijus, į kurį atsižvelgiama sprendžiant apie nuteistojo pažangą, daromą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis nurodo, kad nors socialinio tyrimo išvadoje jam yra išskiriami penki dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, egzistavę nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau didelis priskiriamų kriminogeninių veiksnių, tame tarpe ir dinaminių, skaičius, savaime nereiškia, jog jo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama taikyti lygtinį paleidimą. Pasak nuteistojo, tam tikri kriminogeniniai veiksniai, net ir tuomet, kai nuteistas asmuo bausmės atlikimo metu juos valdo, vis tiek yra jam priskiriami – pasikeitus tam tikroms aplinkybėms jie gali būti ir vėl aktyvinami.
7.6. Toliau skunde nuteistasis teigia, kad teismas jo atžvilgiu turėjo išankstinį nusistatymą, nes teigiamai jo elgesį charakterizuojantys duomenys (skatintas už gerą elgesį, dalyvauja įvairiose programose, palaiko glaudžius socialinius santykius, 12 paskatinimų, gerbūvio darbai atlikti du kartus) teismui buvo nereikšmingi, o prioritetą teismas skyrė jį neigiamai apibūdinančioms aplinkybėms. Teismas skundžiamoje nutartyje sudaro įspūdį, kad 12 paskatinimų bausmės atlikimo metu ir du kartus atlikti gerbūvio darbai nėra pakankami, tačiau neaiškina, kokį kiekį paskatinimų ir gerbūvio darbų laikytų pakankamu. Nuteistasis pabrėžia, kad lygtinio paleidimo sąlygos yra įtvirtintos įstatymu, o jis atitinka tiek formalius, tiek materialius kriterijus.
7.7. Nuteistojo A. P. nuomone, susiklosčiusi situacija lemia ilgalaikį jo teisinį neapibrėžtumą ir jo teisėtų lūkesčių pasinaudoti lygtinio paleidimo teise pažeidimą. A. P. teigimu, teismas atsisakydamas taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, pažeidė BVK 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą progresyvus bausmių atlikimo principą, teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių principus, taip pat nesivadovauta Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijos „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatomis.
7.8. Nuteistasis skunde nurodo Europos Žmogau Teisių Teismo praktiką ir teigia, kad teismas suabsoliutinto jo padarytų nusikaltimų sunkumą bei pobūdį. Nuteistasis pripažįsta, kad teismo nutartyje nurodytos su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu susijusios aplinkybės yra svarbios, tačiau jos turi būti vertinamos tiek, kiek leidžia atskleisti jo asmenines savybes, įvertinti pokyčius bausmės atlikimo metu. Nuteistojo teigimu, lygtinio paleidimo netaikymo motyvavimas jo padarytų nusikaltimų sunkumu, įvertinus BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatas, yra laikytinas dvigubu baudžiamumu, o padaryto nusikaltimo sunkumas nesudaro pagrindo griežčiau vertinti kitas aplinkybes, reikšmingas lygtiniam paleidimui. Pažymima, kad lygtinio paleidimo galimybė neturėtų būti diferencijuojama pagal nusikaltimo sunkumą, o teismas, tvirtindamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijų sprendimus, turėtų vertinti tik procedūrinius aspektus, o ne iš naujo spręsti dėl lygtinio paleidimo reikalingumo.
7.9. Skunde pabrėžiama, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, nuteistasis A. P. apgalvojo savo veiksmus, padarė pozityvias išvadas dėl padarytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir sukeltų padarinių, yra linkęs keisti savo elgesį į teigiamą pusę. Tą pabrėžė komisija ir teisingai įvertino aplinkybes. Nėra jokių duomenų, jog jis būtų susijęs su kriminaline subkultūra, jos nepalaiko, nori integruotis į visuomenę, jo elgesyje nėra diskriminacinių nuostatų, jis geba valdyti savo emocijas, alkoholio ar narkotinių medžiagų nevartoja. Nuteistojo teigimu, jis kaltę dėl padarytų veikų pripažįsta, geba priimti atsakomybę. Teigia, kad praeityje buvo pasirinkęs netinkamą problemos sprendimo būdą. Nurodo ir tai, kad jo nuostatos į priežiūrą bausmės vykdymo metu yra teigiamos, jis geba laikytis nustatytos tvarkos, paklusti reikalavimams, o tai yra svarbus kriterijus vertinant jo teigiamą dinamiką.
7.10. Nuteistasis nesutinka su teismo nutartyje nurodytomis jo koreguotinomis savybėmis (neteisėtas elgesys negalvojant apie pasekmes, klaidų kartojimas, nepasimokant iš ankstesnio patyrimo, nepakankami problemų identifikavimo bei sprendimo įgūdžiai) ir teigia, kad visose srityse jis padarė maksimalią pažangą, siekdamas sumažinti nusikalstamo elgesio riziką. Pasak nuteistojo, teismas nutartyje nurodė dirbtines sąlygas lygtiniam paleidimui netaikyti. Nuteistasis teigia, kad teismo motyvai, susiję su Socialinio tyrimo išvados teiginių prieštaringumu, neatitinka tikrovės, nes susipažinus su minėta išvada, tokių nenustatyta. Skunde pažymima, kad Socialinio tyrimo išvados dalyje pateiktas platesnis jo elgesio vertinimas, o kitoje pateiktas glaustesnis duomenų apibendrinimas, negali būti laikomas savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, nes šios aplinkybės niekaip nepriklauso nuo jo.
7.11. Skunde nurodoma, kad A. P. laisvės atėmimo bausmės metu elgiasi nepriekaištingai, drausminėmis, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, skatintas 12 kartų, yra išleidžiamas trijų parų išvykoms į namus, o visų jų metu grįžo laiku ir nustatytų sąlygų nepažeidė. Taigi, jis yra padaręs pozityvias išvadas dėl padarytų nusikalstamų veikų, savo elgesį linkęs keisti savo elgesį į teigiamą pusę. Be to, bausmę šiuo metu atlieka lengvosios grupės sąlygomis, įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, visą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, teminiuose renginiuose, yra pakankamai motyvuotas dalyvauti elgesio korekcijos programose ar intervencinėse priemonėse. Nuteistojo teigimu, jis įsitraukia ir į laisvės atėmimo vietų įstaigos gerbūvio darbų atlikimą, šiuo metu neturi neišmokėtų skolų, paskolų ar kitų finansinių įsipareigojimų ir nurodo, kad skundžiama nutartimi buvo įvertinti nusikalstamų veikų padarymo metu egzistavę kriminogeniniai poreikiai, o ne egzistuojantys šiuo metu. Nurodo, kad nuo 2022 m. vasario 18 d. pataisos įstaigoje užsiima individualia (apmokestinamąja) veikla ir teikia vertimo bei verslo konsultacijų paslaugas. Paleidimo iš pataisos įstaigos atveju turėtų darbą, dirbtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininku. Nors nutartyje nurodoma, kad iki pat 2022 m. nedirbo, vis tik skunde pažymi, jog didžiąją dalį laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiko jis paskyrė mokslams ir darbinei veiklai. Pabrėžia, kad turi stiprius socialinius ryšius, palaiko glaudžius ryšius su savo artimaisiais, o lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, gyventų kartu su savo ilgamete sutuoktine R. P. ir dviem dukrom.
7.12. Nuteistojo teigimu, buvo netinkamai įvertinta jo asmenybė, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, nusikalstamo elgesio rizika, pažanga ją mažinant, o šiuo atveju esant išimtinai tik teigiamai jo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms neįžvelgiama priežasčių toliau taikyti laisvės atėmimą. Įstatymų leidėjas numatė privalomą atlikti laisvės atėmimo bausmės laiką, jis atliko jau daugiau kaip 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, todėl nesutinkama su teismo išvada, kad neatlikta bausmės dalis dar yra pakankamai didelė.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į nuteistojo A. P. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. P. skundas atmetamas
9. Teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta vadovaujantis įstatymu ir įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, o būtent: aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo asmenybę, atliktą bausmės dalį. Be to, joje itin detaliai ir išsamiai pasisakyta dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės A. P., įvertinant formaliuosius ir materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus, todėl teigti, kad teismo priimtas sprendimas yra neteisingas, kaip nurodo nuteistasis, nėra pagrindo.
10. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės - nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
11. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad BVK yra įtvirtinti tik formalieji lygtinio paleidimo kriterijai, o materialaus pagrindo vertinimas yra teismo prerogatyva. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju tik teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau leidžiant ją atlikti neizoliuotam nuo visuomenės. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta, kad nusikalstamumo elgesio rizika yra žema ir (arba) tokia, kuri teismui suteiktų pagrįstą manymą, jog nuteistasis gali atlikinėti likusią bausmės dalį lygtinio paleidimo sąlygomis, laikydamasis įstatymų ir daugiau nenusikalsdamas (Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1S-224-898/2018, 1S-358-195/2020).
12. Skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad A. P. formaliai atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygas, tą pažymėjo skundžiamoje nutartyje ir pirmosios instancijos teismas. Visgi reikia įvertinti ne tik tai, ar formaliai yra galimybė taikyti lygtinį paleidimą, tačiau įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizika, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir kt. Atsakant į skundo argumentus pastebėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymas įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas, esant formalioms sąlygoms taikyti lygtinį paleidimą, o tik kaip galimybė nuteistajam būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Kaip jau minėta, spręsdamas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė į visas klausimo dėl lygtinio paleidimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, įvertino duomenų visumą.
13. Kaip matyti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo resocializacijos skyriaus socialinio tyrimo 2023 m. sausio 26 d. išvados Nr. RV-25-289, atsižvelgiant į paskutinio vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus, kriminalinės patirties analizę, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją, atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą, nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Teigiami rizikos pokyčiai nustatyti nuostatų į darbinę veiklą, lėšų tvarkymo bei problemų sprendimo įgūdžių srityse. BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato lygtinio paleidimo galimybę asmeniui, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas. Šiuo atveju jau kurį laiką nuteistojo A. P. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, todėl išlieka svarbus jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimas. Komisija nutarime konstatavo, kad nuteistasis A. P. daro pažangą valdant nusikalstamo elgesio riziką, tad iš priimto sprendimo motyvų darytina išvada, kad pažangą vertino kaip akivaizdžią. Visgi apylinkės teismas netvirtino Komisijos nutarimo.
14. Nuteistasis A. P. akcentuoja jį teigiamai apibūdinančias aplinkybes ir kritikuoja skundžiamos nutarties motyvus, teigdamas, kad ji yra prieštaringa. Sutiktina, kad nuteistasis A. P. charakterizuojamas teigiamai. Iš skundžiamos nutarties ir jo asmens bylos nustatyta, kad bausmės atlikimo metu jis drausmine tvarka nebaustas, už gerą elgesį skatintas dvylika kartų, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mokosi, įgijo kelias specialybes, vykdo individualią veiklą, palaiko glaudžius santykius su šeima, o laisvėje turi užtikrintą darbo vietą. Visgi kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, į teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes apylinkės teismas atsižvelgė, skundžiamoje nutartyje konstatavo teigiamus A. P. elgesio pokyčius, tačiau įvertinęs duomenų visumą sprendė, kad jis dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Priimdamas sprendimą apylinkės teismas pagrįstai įvertino ne tik minėtas teigiamai nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau analizavo aplinkybių visumą, kuri kiekvienu individualiu atveju turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistajam jau gali būti taikomas sąlyginis išankstinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos. Apylinkės teismo išvada, jog nuteistasis dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, pakankamai motyvuota.
15. Skunde nuteistasis akcentuoja, kad visose srityse jis padarė maksimalią pažangą, siekdamas sumažinti nusikalstamo elgesio riziką ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytu Socialinio tyrimo išvados vertinimu. Aukštesnysis teismas pažymi, kad priimto procesinio sprendimo neatitikimas nuteistojo lūkesčių nedaro skundžiamo sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu. Socialinio tyrimo išvadoje išskirti tokie kriminogeniniai veiksniai: dinaminiai, statiniai, apsauginiai. Dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą, kadangi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė ir įvertino Socialinio tyrimo išvados duomenis, joje išskirtus dinaminius kriminogeninius veiksnius. Apygardos teismas, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad šie veiksniai dar gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų keisti mąstymą, požiūrį.
16. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti ir keturi apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, t. y. nuolatinė gyvenamoji vieta, galimybė dirbti laisvėje, įgyta profesinė kvalifikacija; išlaikyti teigiami santykiai su artimaisiais. Aukštesniojo teismo vertinimu, šie apsauginiai veiksniai svarbūs, tačiau jie kol kas neatsveria vieno statinio ir penkių dinaminių kriminogeninių veiksnių, juo labiau, kad tarp dinaminių kriminogeninių veiksnių yra tokie, kaip nusikalstama veika susijusi su siekiu pasipelnyti neteisėtais būdais, nusikalstamas gyvenimo stilius, negebėjimas atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos, kriminalines nuostatas turinčių asmenų įtakos, nepakankamas problemų identifikavimas, sprendimo bei savo elgesio pasekmių numatymo įgūdžiai, neigiamos nuostatos į visuomenės vertybes. Pažymėtina, kad, nors nuteistasis turi stiprius socialinius ryšius su artimaisiais, pritaikius lygtinio paleidimo institutą, gyventų su sutuoktine bei dviem dukrom nuosavame būste, būtų įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo iškelti jo asmeninius interesus aukščiau bausmės tikslų. Iki įkalinimo nuteistasis taip pat turėjo darbą, garantuojantį pragyvenimo šaltinį, šeimą, už kurią buvo atsakingas, tačiau tai jo nesulaikė nuo įsitraukimo į nusikalstamą veiklą, todėl ir šiuo atveju nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog nuteistojo artimų socialinių ryšių palaikymas atgrasys jį nuo naujų nusikalstamų veikų galimo padarymo.
17. .Nuteistasis skunde teigia, kad jis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvojoje grupėje, be to, jam suteikta teisė į trumpalaikes išvykas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nuteistasis A. P. iš tiesų bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2022 m. gegužės 27 d. jis išleidžiamas į trijų parų išvykas į namus, sąlygų nepažeidė. Minėtos aplinkybės svarbios, tačiau pačios savaime jos neįpareigoja teismo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimas lengvosios grupės sąlygomis, taip pat ir leidimas išvykti į namus ar aplankyti giminaičius bei lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra skirtingi institutai, todėl vieno sprendimo priėmimui nustatytas sąlygas negalima automatiškai preziumuoti priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Atliekant laisvės atėmimo bausmę lengvojoje grupėje, išvykstant į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar lankant artimuosius giminaičius, bausmė vis tiek yra atliekama laisvės atėmimo vietų įstaigoje, priešingai nei lygtinio paleidimo atveju, kai nuteistasis fiziškai yra paleidžiamas iš pataisos įstaigos, o teismų praktikoje pripažįstama, jog teisingas ir progresyvus bausmių atlikimo principas reikalauja, kad nuteistųjų teisinė padėtis būtų švelninama palaipsniui.
18. Pastebėtina, kad Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą buvo priimtas ne vienbalsiai, o 4 iš 5 narių balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą. Buvo pateikta atskiroji nuomonė, kurioje buvo siūloma netaikyti nuteistajam A. P. lygtinio paleidimo, nes nusikaltimą nuteistasis įvykdė nusikalstamoje grupuotėje, laisvės atėmimo vietoje nedirba. Minėtosios aplinkybės rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju turintys kontaktą asmenys vienbalsiai nenustatė, jog jis gali laisvės atėmimo bausmę atlikti dar švelnesnėmis sąlygomis.
19. Nuteistasis skunde tvirtina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsisakydamas nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, pažeidė BVK 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą progresyvaus bausmių atlikimo principą, teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių principus, taip pat nesivadovavo Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijos „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatomis. Minėti argumentai, apygardos teismo vertinimu, skundžiamo apylinkės teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nešalina.
20. Atsakant į skundo argumentą, kad prokuratūra skundžia iš esmės visus lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos sprendimus taikyti lygtinį paleidimą, aukštesnysis teismas pažymi, kad galimybė prokurorui apskųsti Komisijos nutarimą nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tame tarpe ir BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, numatyta įstatyme, šiuo atveju BVK 86 straipsnyje. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju aukštesnysis teismas patikrina tik skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, o dėl kitų atvejų, kurie skunde nekonkretizuoti, nepasisako.
21. Nuteistasis teigia, kad teismas jo atžvilgiu turėjo išankstinį nusistatymą, nes jo elgesį teigiamai charakterizuojančius duomenis įvertino netinkamai. Aukštesnysis teismas su tokiu skundo argumentu nesutinka. Tai, kad teismas priėmė sprendimą su kuriuo nuteistasis nesutinka savaime nesuteikia pagrindo teigti teismą buvus šališką. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-425/2012, 2K-P-89/2014, 2K-67-746/2015, 2K-217-699/2015).
22. Be to, teismas nesutinka su skunde nurodytu argumentu, kad svarstant lygtinio paleidimo kausimą atsižvelgti į nusikaltimo sunkumą yra dvigubo baudžiamumo principo pažeidimas. Nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas vertino visumą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui reikšmingų aplinkybių, kurios sudarė pagrindą išvadai, kad nuteistojo neizoliuoto nuo visuomenės taisyti dar negalima.
23. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos 2023 m. kovo 2 d. nutarimo Nr. RV-25-414, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
24. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. nutarties rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta netvirtinamo Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimo Nr. RV-25-414 data, t. y. 2022 m. gruodžio 2 d., kas laikytina akivaizdžia rašymo apsirikimo klaida, todėl ji taisytina nekeičiant nutarties esmės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 364 straipsnio 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. P. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartį.
Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. nutarties rezoliucinėje dalyje rašymo apsirikimo klaidą, nustatant, kad atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. RV-25-414 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. P.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.