Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkės) ir Ernesto Rimšelio teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D. R. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. gegužės 14 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams.Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu D. R. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dešimt nusikalstamų veikų), vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nuosprendžiu D. R. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams.Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nuosprendžiu D. R. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir devyniems mėnesiams.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendžiu D. R. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams ir vienam mėnesiui.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu D. R. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (septynios nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiems metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams ir šešiems mėnesiams.D. R. bausmės vykdymo pradžia 2013 m. rugpjūčio 20 d. Bausmės vykdymo pabaiga 2021 m. vasario 20 d. D. R. 1/2 bausmės dalies atliko – 2017 m. gegužės 20 d.Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2018 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 59-98 nutarė taikyti nuteistajam D. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, taikyti jam intensyvią priežiūrą, o pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, siūloma nuteistajam nustatyti baudžiamojo poveikio priemonę – neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, iki 2021 m. vasario 20 d.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gegužės 14 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas nutartyje pažymėjo, jog nuteistajam vieną kartą jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau pastarasis savo elgesio nepakeitė, išvadų nepadarė, teismo jam suteikto pasitikėjimo nepateisino, padarė daug naujų nusikaltimų, nusikalsdavo neišnykus ankstesniems teistumams, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendžiu buvo pripažintas pavojingu recidyvistu, konstatavo, kad paskirtos bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu dar nėra pasiekti ir jis turi toliau atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Teismo argumentai ir išaiškinimai

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <.....>. Šio straipsnio antroje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint.Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Teismas visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes, sprendžia, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Svarstant lygtinio paleidimo galimybes būtina atsižvelgti ir už kokias nusikalstamas veikas asmuo buvo nuteistas, koks jo pavojingumo visuomenei laipsnis, kokios jo nusikalstamų veiksmų pasekmės ir ar teismo paskirta už šias veikas bausmė turi būti keičiama tik dėl to, kad nuteistasis tinkamai elgėsi laisvės atėmimo vietoje, ką jis ir privalo daryti be papildomų paskatinimų.Nors nuteistasis D. R. skunde nurodo, jog taikant intensyvią priežiūrą jis būtų ir toliau prižiūrimas ir stebimas, jog jam būtų nustatyti papildomi įpareigojimai ir suvaržymai, kuriuos pažeidus lygtinis paleidimas gali būti panaikintas, tačiau šios aplinkybės šiuo konkrečiu svarstomu klausimu negali būti pakankamu pagrindu skundą tenkinti, kadangi yra nustatytos kitos, svarbesnės už šias, aplinkybės, kurioms esant yra pagrindas laikyti, kad nuteistajam negali būti taikomas lygtinis paleidimas.Kaip matyti iš byloje esančių duomenų D. R. ankščiau teistas šešis kartus, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje asmens teistumų skaičius, padarytų nusikalstamų veikų pobūdis yra svarbūs nuteistojo asmenybę apibūdinantys duomenys, į kuriuos negali būti neatsižvelgiama sprendžiant apie asmens pavojingumą (nuteistasis teismo yra pripažintas pavojingu recidyvistu). Pažymėtina ir tai, kad D. R. praeityje jau taikytas lygtinis paleidimas, ir šiuo laikotarpiu padarė naujas nusikalstamas viekas, kas rodo, kad nuteistojo polinkis nusikalsti išlieka ir praėjus ilgesniam laiko tarpui po atliktos bausmės. Šiuo metu D. R. atlieka bausmę už sukčiavimą, ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, kas rodo, jog savo požiūrio į visuomenėje priimtas taisykles nekeitė. Kaip matyti iš asmens byloje esančios socialinio tyrimo išvados vieni iš kriminogeninių veiksnių nurodomi būtent nuteistojo polinkis slopinti savo jausmus, išgyvenimus, tai, kad sunkumus jis siekia įveikti neteisėtu elgesiu, turi problemų sprendimo sunkumų, jam sunku atpažinti kylančias problemas, planuoti veiksmus ir nors jis linkęs svarstyti savo elgesį, tačiau negeba numatyti neigiamų pasekmių nei sau, nei kitiems, priimti teisėtus problemų sprendimus, labiau linkęs nepaisyti kitų žmonių interesų, patenkinti tik savo poreikius, siekia tiesioginio atlygio.Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nusikalstamas veikas nuteistasis darė sistemingai, ilgą laiką, veikos buvo daromos turint neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus (1 t, b.l.16-64), kas rodo, jog nuteistasis visiškai nekreipia dėmesio į jo atžvilgiu priimamus teismo nuosprendžius bei jo atžvilgiu taikomą pasitikėjimą. Nuteistasis turi polinkį nesilaikyti visuomenėje nustatytų elgesio normų, yra abejingas teisės saugomoms vertybėms, o tai rodo didesnį jo pavojingumą bei neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Todėl nuteistojo skunde išdėstytas argumentas, kad jam turi būti suteikta galimybė pasitaisyti ir jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą negalima izoliuotai atsižvelgti tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, ir spręsti ar jis jau pasitaisė, bet reikia vertinti ir tai, už kokių nusikalstamų veiksmų padarymą jis yra nuteistas, kokią padarė žalą, kaip elgėsi iki bausmės atlikimo, ir ar šiuo metu yra pilnai įgyvendintas nubaudimo už padarytas veikas principas.Nors nuteistasis, vadovaudamasis Europos Tarybos rekomendacijomis nurodo, kad lygtinio paleidimo tikslas yra padėti kaliniams prisitaikyti gyvenimui visuomenėje po įkalinimo ir, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau konstatuotina, kad vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalimi nuostatomis vienas iš bausmės tikslų yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Todėl, nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema (35 balai), tačiau šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, leidžianti manyti, jog nuteistasis lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad nuteistojo elgesio pokyčiai įkalinimo įstaigoje rodo tam tikrą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, bet nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau gali toliau nebeatlikti teismo jam paskirtos bausmės ir jos vykdymas turi būti nutrauktas, nes jau pasiekti įstatyme numatyti bausmės tikslai, nuteistasis jau atliko adekvačią jo padarytiems nusikalstamiems veiksmams bausmę, pasitaisė, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.Patikrinus byloje esančius aukščiau nurodytus duomenis konstatuotina, kad nuteistasis negali būti pataisytas tik tokia laisvės atėmimo bausme, kurią jis jau yra atlikęs, tuo labiau, kad bausmės tikslai yra ne tik pataisyti nubaustąjį, bet ir jį nubausti, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.Nors nuteistasis savo skunde nurodo, kad jis išėjęs iš pataisos įstaigos turėtų kur gyventi ir pan., tačiau visi nuteistojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį. Apibendrinant visą tai, kas išdėstyta konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o naikinti jos nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

Atmesti D. R. skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartį galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.