Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. L. gynėjos advokato padėjėjos Idos Skiecevičės skundą dėl, Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. LK-N-40 netaikyti nuteistajam K. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka K. L., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 7 straipsnio 12 punktą (2 epizodai), 266 straipsnio l dalį (2 epizodai), 199 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 2 punktą (2 epizodai), 63 straipsnio 1, 4 punktus, paskirta 4 metų 1aisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu panaikinta Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria išteisintas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, BK 249 straipsnio 2 dalį – paskirta 9 metų 1aisvės atėmimo bausmė, pagal BK 7 straipsnio 13 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį – paskirta 7 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį – paskirta bausmė 6 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo, 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu – paskirta galutinė bausmė 10 metų 1aisvės atėmimo. Lietuvos aukščiausiojo teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 10 metų sušvelninti iki 9 metų laisvės atėmimo - galutinė bausmė 9 metai 1aisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2020 m. gegužės 13 d., pabaiga – 2029 m. gegužės 13 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. sausio 28 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-40 netaikyti nuteistajam K. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad K. L. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, įvykdyta nusikalstama veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų, iki šiol nevisiškai suvokia savo nusikalstamos veikos pasekmių aukoms ir visuomenei, trūksta empatijos kitų asmenų atžvilgiu, jis yra pernelyg susikoncentravęs į patį save bei išlieka gana abejingas kitų asmenų jausmams, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, darbinė patirtis kalėjime skaičiuojama tik nuo perkėlimo į atviro tipo kalėjimų, iki tol duomenų apie įsitraukimų į darbinę veiklą nėra, kas gali būti viena iš subkultūros laikymosi apraiškų, nevisiškai suvokia teigiamo sąžiningo darbo naudą (ribotas darbingumas 40 proc.), nusikalstamos veikos yra siejamos su kontrabanda, nusikalstamo susivienijimo organizavimu, neteisėtu disponavimas pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais, nuteistojo byloje yra oficialių duomenų, kad jis yra pripažintas kaip organizuotos gaujos įkūrėjas, nusikalstamos veikos buvo atliekamos kartu su bendrininkais, turėjo lošimo problemų, trumpalaikės išvykos metu vartojo alkoholį, padarytas pažeidimas trumpalaikės išvykos metu neleidžia teigti, kad asmuo yra pasirengęs išėjimui į laisvę, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, reikalaujantys tęstinių ir tikslingų intervencinių priemonių taikymo, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, bausmę atlieka už vieną nuosprendį, tačiau už 5 nusikalstamas veikas, vertinant mąstymo ir elgesio ypatumus, nuteistasis mano, kad neturi problemų, išskyrus įkalinimą. Atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. L. gynėjos advokato padėjėjos Idos Skiecevičės skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad K. L. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Nuteistasis atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, per visą bausmės atlikimo laiką skatintas aštuonis kartus, turi deklaruotą gyvenamąją vietą, kur apsigyventų lygtinio paleidimo metu, ten vyksta trumpalaikių išvykų metu, iš išvykų grįžta laiku, dirba, yra patvirtinta darbo vieta galimo lygtinio paleidimo atveju, su artimaisiais (broliais, sūnumis, žmona) bendrauja tiek telefonu, tiek vyksta į trumpalaikes išvykas, tiek buvo lankomas pasimatymų metu, dalyvauja resocializacijos procese, pozityvaus užimtumo priemonėse ir socialinėse akcijose dalyvauja laisvu nuo darbo metu, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones ir lygininio paleidimo komisijos rekomendacijas. Atkreiptinas dėmesys, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vyksta į trumpalaikes išvykas namo. Teismo nuomone, K. L. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas, nes nuteistasis trumpalaikės išvykos metu vartojo alkoholį už ką buvo baustas drausmine nuobauda. Pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam nustatyta vidutinė rizika, o nuteistojo elgesyje vis dar nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – būdingas rizikingas/pavojingas elgesys (veiksnys yra valdomas); būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių (siejama su elgesiu iki bausmės atlikimo); negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių (veiksnys valdomas, tačiau bausmės atlikimo metu taip pat buvo stebimas elgesio pasekmių klaidingas vertinimas); būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros pažeidimai (trumpalaikės išvykos metu vartojo alkoholinius gėrimus, buvo baustas drausmine nuobauda) – kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiama linkme. Atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, vis dar egzistuojantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, tik tokiu atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, dėl galimo lygtinio paleidimo. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Visa tai daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistajam buvo atlikta visa eilė nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų (2022 m. liepos 8 d., 2023 m. balandžio 18 d., 2024 m. vasario 5 d., 2024 m. liepos 5 d., 2025 m. sausio 25 d.), kurių metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Todėl nors nuteistojo elgesyje egzistuoja teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir teismą įtikinanti, jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliuotam nuo visuomenės, kadangi, kaip jau minėta, šiuo metu nuteistasis elgiasi būtent taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Akivaizdu, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys vis dar reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo / mažinimo procese. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Pažymėtina, jog minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Nors vertinimo metu yra nustatyti apsauginiai kriminogeniniai veiksniai (patvirtinta gyvenamoji vieta; palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais; teigiama motyvacija darbinei veiklai), tačiau šie, apsauginiai veiksniai nelaikytini itin išimtinai nuteistąjį sulaikantys nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi tiek gyvenamąją vietą turėjo, tiek socialinius ryšius palaikė su artimaisiais ir iki nusikalstamos veikos padarymo, taip pat turėjo darbą, tačiau tai nuteistajam nesutrukdė įvykdyti nusikaltimų. Aptarti duomenys teismui neleidžia spręsti, kad nestebimas asmens nusikalstamo elgesio pokytis, jau leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai visuomenėje.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad K. L. tiek būdamas laisvėje tiek ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nebuvo itin motyvuotas darbinei veiklai (dirba nuo 2023 m. gegužės 17 d.). Nors nuteistasis laisvėje buvo dirbantis, tačiau tolygiai buvo vykdomos nusikalstamos veikos. Nuteistasis teigia, kad būdamas laisvėje pragyvendavo iš savo gaunamų lėšų užsiimant darbine veikla, buvo finansiškai stabilus, mokėjo paskirstyti lėšas, neturėjo skolų ar įsiskolinimų su kuriais negalėtų susidoroti, gaunamus pinigus skirdavo ne tik kasdienėms išlaidoms apmokėti, bet pavyko dalį susitaupyti – įsigijo nuosavą būstą. Nuteistojo K. L. nusikalstama veika yra finansinio motyvo. Pasak nuteistojo – „nors turėjo viską, tačiau norėjo dar daugiau, norėjo „lengvų ir greitų pinigų“. Dauguma nuteistojo nusikaltimų yra finansinio pob9džio su tikslu pasipelnyti. K. L. nebuvo lengvai paveikiamas už save psichologiškai stipresnių asmenų, o pats juos paveikdamas sukūrė organizuotą nusikalstamą susivienijimą. Vertinimo metu nuteistasis neslepia, kad jis su asmenimis nuosprendyje įvardijamais kaip bendrininkai, dažnai leisdavo laisvalaikį, turėjo bendrų interesų. Vertindamas save, kaip asmenybę, nuteistasis tai daro gana objektyviai bei kritiškai, pasižymi pakankamais savianalizės gebėjimais (geba įvardinti tiek neigiamas, tiek teigiamas savo būdo savybes bei tai, kaip keičiasi atlikdamas bausmę). Kalbėdamas apie nusikalstamą veiką kaltę pripažįsta, tačiau jaučiamas savos kaltės minimalizavimas, neutralizavimas ir jos pripažinimas greičiau dėl naudos sau. Teismo metu kaltės nepripažino. Vertinant nuteistojo nusikalstamą veiką ir nuteistojo pačio pasakojimą galima teigti, kad K. L. veikė ne impulsyviai. Jo veiksmai vykdant nusikalstamas veikas buvo apgalvoti, tikslingi, veikos planuotos. Nuteistasis teigia nežinantis kodėl elgėsi nusikalstamai – „gal norėjau turėti daugiau negu kiti, bet ne dėl gobšumo“. Šiuo metu mano neturintis kitų problemų, išskyrus įkalinimą ir tiki, kad visi kiti sunkumai išsispręstų, jeigu tik būtų išleistas į laisvę. Kalbėdamas apie savo elgesio pasekmes susikoncentruoja daugiau į pasekmes sau pačiam, tačiau neanalizuoja pasekmių nukentėjusiems asmenims, jų artimiesiems, o taip pat ir savo šeimos nariams. Įvertinimo metu stebima, jog nuteistajam K. L. trūksta empatijos kitų asmenų atžvilgiu, jis yra pernelyg susikoncentravęs į patį save bei išlieka gana abejingas kitų asmenų jausmams. Vertinimo metu K. L. pripažįsta, jog nusikalto, nes pasirinko netinkamą savo problemos sprendimą, o taip pasielgė, nes buvo susikoncentravęs tik į teigiamas savo tokio elgesio pasekmes.

Be aukščiau aptartų duomenų visumos, pažymėtina ir tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas, kuris be kita ko reiškia, kad skiriant bausmę asmeniui turi būti pasiekta pusiausvyra tiek tarp nubaudimo, tiek tarp visuomenės ir nukentėjusiųjų asmenų interesų užtikrinimo. Nedidelės paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ir lygtinio paleidimo taikymas, jei ir atitinkantis įstatymo nuostatas dėl privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies, nors ir mažos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, nuteistajam asmeniui gali sudaryti klaidingas prielaidas dėl nebaudžiamumo. Be to bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kuri nėra savitikslė, o teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausmė nuteistam asmeniui natūraliai turi sukelti tam tikrus suvaržymus. Šiuo atveju nuteistojo K. L. neatliktos bausmės dalis – kitų nutartyje aptartų aplinkybių visumoje, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas pataisos įstaigoje jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Šią aplinkybę įvertinus ir aukščiau aptartų duomenų kontekste, spręstina, kad dabartiniame etape pataisos procesas izoliuotai nuo visuomenės, dar nėra baigtas, nors nuteistojo elgesyje stebimi ir teigiami veiksniai, tačiau jie dar nėra tokie įtikinantys, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti nestruktūruotoje aplinkoje. Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis K. L. atlieka bausmę už vieną nuosprendį, tačiau už 5 nusikalstamas veikas. K. L. nusikalstamos veikos yra siejamos su kontrabanda, nusikalstamo susivienijimo organizavimu, neteisėtu disponavimas pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais). Nusikaltimai susiję su narkotinėmis medžiagomis sudaro itin didelį pavojų visuomenei, jos saugumui, nusikaltimai, susiję su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai. Ši aplinkybė neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo K. L. gynėjos advokato padėjėjos Idos Skiecevičės skundas, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. LK-N-40 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo K. L. gynėjos advokato padėjėjos Idos Skiecevičės skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. sausio 28 d. priimto nutarimo Nr. LK-N-40 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.