Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo D. P. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. liepos 29 d. nutarties, kuria atmestas D. P. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam D. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.1. Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

1.2. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendis, ir D. P. paskirta galutinė 16 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pirmus trejus metus bausmę atliekant kalėjime. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiai, paskiriant D. P. subendrintą 14 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelninta iki 13 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta 13 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu D. P. paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 15 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2013 m. gruodžio 19 d., jos pabaiga – 2028 m. spalio 1 d.

4. Nuteistasis D. P. skundžia Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. liepos 29 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. P. skundas atmestinas.

6. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

7. Taigi, kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems abiem egzistuojant nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

8. D. P. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą. Nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Taigi, šiuo atveju nuteistajam lygtinis paleidimas galėtų būti taikomas tik konstatavus akivaizdžią jo pažangą, daromą mažinant riziką pakartotinai nusikalsti. Tačiau, kaip ir Komisija bei žemesnės instancijos teismas, apygardos teismas tokios pažangos neįžvelgia.

9. D. P. socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis stengiasi vykdyti jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tai yra, jis dalyvavo dailės terapijos programoje „R.A.K.T.A.S“, kurios metu mokėsi atpažinti savo ir kitų emocijas, mąstymo būdą, suvokimo ypatumus, gerino gebėjimą suprasti kitą žmogų. Taip pat jis dalyvavo elgesio korekcijos programoje Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas, relaksacijos ir meno terapijos užsiėmimuose, Socialinių įgūdžių ugdymo programoje, programose „Kitoks“, „Keisk požiūrį“, „Pilietiškumo ugdymas“, individualiuose pokalbiuose su Resocializacijos skyriaus specialistais ir psichologais. D. P. aktyviai dalyvauja ir įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse – konkursuose, viktorinose, sporto turnyruose, nuo 2023 m. liepos mėnesio lanko „Kriminalinės subkultūros apraiškų laisvės atėmimo vietose prevencijos programą“. Be to, nuteistasis bausmės atlikimo metu baigė 12 klasę, įgijo suvirintojo ir tekintojo specialybes, užsiima darbine veikla – buvo įtrauktas į žvakių/muilo gaminimą, „Žaliąją oazę“, vykdo individualią veiklą (gamina bižuterijos dirbinius) bei nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Socialinio tyrimo išvada patvirtina ir tai, kad nors D. P. rizika pakartotinai nusikalsti visų vertinimų pagal OASys metodiką metu buvo pripažinta vidutine, tačiau buvo nustatyta pažanga „Mąstymo ir elgesio“, „Emocinės gerovės“, „Gyvenimo stiliaus ir draugų“, „Išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti“, „Nuostatų“ srityse. Šios aplinkybės, kaip ir turimi duomenys, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu dengia turimus įsiskolinimus, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 6 d. iki 2022 m. spalio 6 d. buvo skatintas viso devynis kartus, neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę taikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma. Šiuo atveju, nors ir yra teigiamai D. P. pokyčius apibūdinančių duomenų, tačiau tai savaime neleidžia spręsti, kad nuteistojo pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jau yra tokia, kuri leidžia paleisti jį lygtinai. Šie duomenys taip pat neatsveria Komisijos ir žemesnės instancijos teismo nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo motyvuojamas atsisakymas šiam nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

10. Susipažinus su Komisijos nutarimo turiniu nustatyta, jog jos sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo instituto D. P. lėmė eilė aplinkybių. Priimdama tokį sprendimą Komisija atsižvelgė į nuteistojo kriminogeninę praeitį – nutarime akcentuota, jog nuteistasis anksčiau teistas tris kartus Lietuvoje ir vieną kartą – Vokietijoje, jis kartu su bendrininkais dėl savanaudiškų paskatų, siekdami praturtėti, tapo ginkluoto nusikalstamo „(duomenys neskelbtini)“ susivienijimo, kuris organizavo neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą ir gabenimą kontrabandos būdu, dalyviu ir dalyvavo jo veikloje. Taip pat buvo įvertinta ir socialinio tyrimo išvadoje nurodoma informacija, kad nuteistasis nepastebi, jog probleminės sritys, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamumui, vis dar egzistuoja ir gali įtakoti jo veiksmus ateityje. Komisija atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis vengia analizuoti ir vertinti savo įvykdytus nusikaltimus, yra linkęs pateisinti savo sprendimus tuometine aplinka ir gyvenimo būdu, sunkiai įvardija nusikaltimų pasekmes visuomenei. Taip pat matyti, jog atsisakymą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos D. P. Komisija grindė jo padarytais vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimais bei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais. Komisija pažymėjo, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo ne tik skatintas, bet ir aštuonis kartus baustas drausmine tvarka, jo rizika pakartotinai nusikalsti išlieka vidutinė ir egzistuoja kriminogeniniai dinaminiai veiksniai – buvo ar yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas.

11. Tuo tarpu iš skundžiamoje nutartyje išdėstytų argumentų ir motyvų matyti, kad apylinkės teismas, kaip ir Komisija, vertindamas pastarosios priimto nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, atsižvelgė į nuteistojo kriminalinę istoriją, papildomai pažymėdamas, jog įvykdytų nusikalstamų veikų skaičius, tyčinis pobūdis bei jų sunkumas rodo didesnį D. P. pavojingumą visuomenei. Apylinkės teismas taip pat analizavo nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus, ir atsižvelgęs į tai, kad D. P. rizika pakartotinai nusikalsti 2016 m. rugpjūčio 12 d. atlikto pirminio vertinimo metu buvo tokia pati, t. y. vidutinė, kad jam vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai, kurie nėra suvaldyti, padarė išvadą, jog konstatuoti akivaizdžios pažangos šioje srityje dar negalima. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, jog šiuo metu nuteistasis turi itin didelių ir sunkiai įveikiamų finansinių įsipareigojimų (paskutiniu nuosprendžiu iš nuteistojo buvo nuspręsta išieškoti konfiskuoto turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 886 414 Eur, ši suma bausmės atlikimo metu padengta neženkliai), kurių egzistavimas žymiai apsunkins jo integraciją laisvėje bei gali skatinti vengti oficialaus darbo ir tokiu būdu gaunamų pajamų. Motyvuodamas savo sprendimą palikti Komisijos nutarimą nepakeistą, apylinkės teismas paminėjo ir tai, kad bausmės atlikimo metu D. P. buvo ne tik skatintas, bet ir aštuonis kartus baustas drausmine tvarka. Remdamasis šiuo faktu, apylinkės teismas sprendė, kad nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu, nukreiptu koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme, pagrindo nėra. Šiame kontekste apylinkės teismas taip pat pažymėjo, jog kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kadangi jos atlieka ir nuteisto asmens auklėjamąją funkciją. Taipogi žemesnės instancijos teismas atsižvelgė ir į D. P. neatliktos bausmės dalį (Komisijos nutarimo priėmimo dieną ji buvo 4 metai 3 mėnesiai 6 dienos), nurodydamas, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų.

12. Visi aukščiau nurodyti Komisijos nutarime bei apylinkės teismo nutartyje pateikti atsisakymo taikyti D. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos argumentai yra pagrįsti objektyviais duomenimis – visų pirma nuteistojo socialinio tyrimo išvada – bei yra neabejotinai svarbūs sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo jam (ne)taikymo. Apygardos teismo nuomone, Komisijos ir žemesnės instancijos teismo nurodytų argumentų pakanka daryti pagrįstą ir neabejotiną išvadą, jog skundo autoriaus daroma pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jo pataisos procesas turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje. Pritardamas žemesnės instancijos teismo bei Komisijos nurodytiems motyvams, taip pat įvertindamas aukštesnės instancijos teismo paskirtį, skundą nagrinėjantis teismas dar kartą jų nekartoja, tik atsako į esminius skundo argumentus.

13. Komisijos bei žemesnės instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų turinys ne tik patvirtina sprendimo atsisakyti taikyti D. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrįstumą, bet ir leidžia atmesti nuteistojo skundo argumentus, jog apylinkės teismo nutartis nėra motyvuota, ar motyvuota klausimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos teisingam išsprendimui nereikšmingais argumentais, priimta savarankiškai neįvertinus nuteistąjį bei jo pataisos procesą apibūdinančių duomenų, o remiantis iš esmės vien Komisijos nuomone, jos argumentais. Susipažinus su skundu dėl Komisijos nutarimo bei skundžiama nutartimi negalima sutikti ir su nuteistojo pozicija, kad apylinkės teismas neatsakė į visus esminius skundo argumentus. Pažymėtina, jog nors nuteistasis teigia priešingai, tačiau taip ir nekonkretizuoja kokie jo skundo argumentai žemesnės instancijos teismo liko neaptarti.

14. Kaip galima suprasti iš nuteistojo skundo, jis mano, kad spręsdamas jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, nei Komisija, nei apylinkės teismas negalėjo vertinti nusikalstamų veikų, už kurias jis atlikinėja laisvės atėmimo bausmę, sunkumo bei kitų su jų padarymu susijusių aplinkybių, kadangi į jas jau buvo atsižvelgta skiriant bausmę. Tokiam argumentui taip pat nepritartina. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis bei nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant šį klausimą, todėl visapusiškai gali būti įvertinti ir duomenys, susiję su nuteistojo įvykdytais teisės pažeidimais ir jų ypatybėmis. Be to, nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo ankstesnio elgesio. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad nuteistojo elgesio prognozavimas ateityje yra paremtas per jo elgesio praeityje retrospektyvą bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-352-348/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-123-1058/2023). Taip pat pažymėtina, jog šiuo atveju nei Komisija, nei teismas pernelyg nesureikšmino nuteistojo kriminogeninės praeities. Nors nuteistojo teistumus apibūdinantys duomenys buvo vertinti, tačiau ne tik ši informacija, ir pirmiausia ne ši informacija, kaip beje ir nuteistojo turimų įsiskolinimų dydis (pastarąja aplinkybe Komisija apskritai negrindė atsisakymo taikyti D. P. lygtinį paleidimą) nulėmė nuteistajam nepalankių sprendimų priėmimą.

15. Nuteistojo skunde ypatingas dėmesys suteikiamas tam, kad jis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba už kalėjimo ribų bei yra išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus, ir jokių naujų nusikalstamų veikų ar kitų pažeidimų nei darbe, nei išvykų metu nėra padaręs. Apygardos teismo įsitikinimu, teisės aktams neprieštaraujantis elgesys nurodytomis bausmės atlikimo sąlygomis nėra joks patvirtinimas, kad paleistas lygtinai D. P. taip pat laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir (ar) nepasislėptų nuo likusios dar pakankamai didelės laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Pažymėtina, jog bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama laikinai išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojamieji asmenys. Todėl nuteistojo akcentuojamos aplinkybės nėra pakankamos daryti išvadai, kad jis, jau šiuo metu paleistas į laisvę, sugebės visiškai suvaldyti savo kriminogeninius poreikius ir daugiau nebenusikalsti.

16. Nuteistasis taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas nėra visiškas atleidimas nuo likusios bausmės dalies atlikimo, nes lygtinai paleistam nuteistajam taikoma priežiūra, vykdoma jo elgesio kontrolė, o pažeidus probacijos sąlygas, teismas probacijos tarnybos teikimu gali būti grąžinamas į laisvės atėmimo vietų įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Šių skundo teiginių apygardos teismas neginčija, tačiau remiantis tokiais argumentais, lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas absoliučiai kiekvienam nuteistajam, kas akivaizdžiai prieštarautų BVK nuostatoms, kurios nurodo aiškius kriterijus, kuriuos nuteistasis turi atitikti, kad būtų paleistas lygtinai, ir kurių D. P. pilnai neatitinka. Kadangi lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik asmenims, atitinkantiems BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas, akivaizdu, jog ir nuteistojo argumentas, kad jo buvimas laisvėje su artimaisiais, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas, turėtų didesnę įtaką, siekiant pozityvaus jo elgesio ateityje, bei pažadas vykdyti visas lygtinio paleidimo sąlygas, kurie niekaip neįrodo jo padarytos pažangos, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę ateityje, nesudaro pagrindo taikyti jam aptariamą institutą.

17. Atmestinas ir skundo argumentas dėl teisėtų nuteistojo lūkesčių principo pažeidimo, kurį D. P. grindžia lygtinio paleidimo netaikymu net ir jam pilnai vykdant sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą bei dalyvaujant papildomose, į šį planą neįtrauktose priemonėse. Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas nėra BVK 82 straipsnyje numatyta sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Taigi, vien šiame plane numatytų priemonių vykdymas neįpareigoja Komisijos bei apylinkės teismo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos, ir, atitinkamai, negali teikti nuteistajam vilčių, jog vien jo laikymasis, nenustačius reikšmingos pažangos valdant savo kriminogeninius poreikius, užtikrins, kad atlikus BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkamame punkte numatytą bausmės dalį jam bus pritaikytas lygtinio paleidimo institutas. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog D. P. pastangos vykdyti jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavimas pozityvaus užimtumo veiklose, vidaus tvarkos ir režimo taisyklių nepažeidinėjimas nuo 2017 metų, nors dar ir nėra pakankamos pastangos lygtinio paleidimo taikymui, nėra nepastebimos ar nuvertinamos. Kaip matyti iš D. P. asmens bylos, jos suteikė pagrindą pakeisti bausmės atlikimo sąlygas nuteistajam (šiuo metu bausmę jis atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, prieš tai buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją). Už nepriekaištingą elgesį, stropų mokymąsi nuteistajam buvo skiriamos ir kitos paskatinimo priemonės – prieš terminą panaikinta nuobauda, reikštos padėkos, suteiktas papildomas ilgalaikis pasimatymas, taip pat vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma padidinta didžiausia pinigų suma, už kurią nuteistasis gali per mėnesį apsipirkti įkalinimo įstaigos parduotuvėje.

18. Jokių kitų esminių argumentų ir motyvų, kuriais nuteistasis ginčytų apylinkės teismo priimtą sprendimą, skunde nėra pateikta, o nurodytieji nesudaro pagrindo spręsti, kad Komisija bei apylinkės teismas priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus, kurie turėtų būti panaikinti, o nuteistajam turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Todėl skundžiama Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. liepos 29 d. nutartis paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo D. P. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. liepos 29 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.