Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio (pranešėjo),

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 12 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 3 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 266 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 ir 11 punktus kaltinamas tuo, kad jis 2005 metais dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti ir įgyti didelę įtaką prieš Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovus, iš anksto susitaręs su S. V., N. T. ir D. P. bendrai neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų kiekiais, užsiimti jų kontrabanda, daryti kitus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, organizavo (įkūrė) šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą („(duomenys neskelbtini)“), kurio vadovu nuo 2005 m. iki 2014 m. buvo S. V., nuo 2005 m. iki 2014 m. dalyvavo šio susivienijimo veikloje, įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą kitus asmenis; be to, tuo, kad neturėdamas leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, kuriuos panaudojo ir planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose; dar tuo, kad neteisėtai įgijo, disponavo, laikė, platino ir kontrabandos būdu gabeno labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (BMK), įvairių kitų narkotinių medžiagų iš vienos valstybės į kitą; taip pat ir tuo, kad rengėsi nužudyti A. P. dėl savanaudiškų tikslų, siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą.

A. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnį 2013 m. sausio 22 d. buvo sulaikytas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis teismų nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Gynėjo teigimu, skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, teismo argumentai formalūs ir iš esmės nepakankami pagrįsti pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimą.

Skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje nurodytas suėmimo taikymo pagrindas- manymas, kad A. P. laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, yra deklaratyvus, neparemtas pakankamais faktiniais duomenimis, o grindžiamas daugiau teismo prielaidomis ir spėjimu. Šis pagrindas įstatymo normoje formuluojamas kaip spėjimas apie būsimą kaltinamojo elgesį. Siekiant bent minimaliai pagrįstai prognozuoti tikimybę, jog kaltinamasis ateityje gali daryti naujas nusikalstamas veikas byloje turi būti surinkti konkretūs duomenys apie planuojamus, rengiamus asmens nusikalstamus veiksmus ateityje. Bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamasis planuoja daryti naujas konkrečias nusikalstamas veikas. Kiekvienas nutarties teiginys turi atitikti faktines bylos aplinkybes, turi būti pagrįstas tyrimo metu nustatytais duomenimis, nutarties negalima grįsti vien tik spėjamais, objektyviomis aplinkybėmis nepagrįstais motyvais. Vien kaltinamajam inkriminuojamų veikų skaičius, šių veikų pavojingumas, pobūdis, bendrininkavimo forma negali pagrįsti teiginio, kad kaltinamasis ir ateityje darys nusikalstamas veikas. Šioje baudžiamojo proceso stadijoje asmuo yra tik kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu, šie kaltinimai yra grindžiami tik pirminiais duomenimis, kurių tinkamai nepatikrino teismas, todėl negalima pagrįstai ir neabejotinai teigti, jog nusikalstamos veikos apskritai buvo padarytos ir kad kaltinamasis ateityje bus pripažintas kaltu dėl jų padarymo bei nuteistas. Antra, net jei kaltinamasis praeityje ir darė kokias nors veikas, iš to negalima neabejotinai manyti, jog jis analogiškas veikas darys ir ateityje. Jau pats vykstantis baudžiamasis procesas daro itin didelį poveikį kiekvienam jo dalyviui, tiek dėl buvimo kaltinamojo procesiniame statuse, tiek dėl taikomų ilgalaikių griežtų prievartos priemonių, todėl jau vien dalyvavimas procese gali keisti kaltinamojo elgesį ateityje. Trečia, ir be suėmimo BPK yra numatyta eilė kardomųjų priemonių, kurių kiekviena gali būti taikoma ir siekiant atgrasyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, suteikiant galimybę teisėsaugos institucijoms kontroliuoti jo elgesį ir nebūnant suimtam.

Ilgalaikis asmens kalinimas galimas tik išimtinais atvejais, kai, įvertinus įtariamojo (kaltinamojo) asmenybės bruožus, inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Tik išskirtinės priežastys, tokios, kaip pavyzdžiui - suimtas įtariamasis, būdamas piliečiu užsienio valstybės, neišduodančios savo piliečių kitų valstybių baudžiamajam persekiojimui, nepateikia patikimų garantijų, jog nepasislėps ir šaukiamas visada atvyks pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą, įtariamasis ilgai slapstėsi (užsienyje) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo arba kitaip vengė ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso, kai įtariamajam inkriminuojamų veikų pobūdis, intensyvumas, įtariamojo asmenybės bruožai rodo, jog toks asmuo, būdamas laisvėje, yra ypatingai pavojingas visuomenei ir naujų nusikaltimų darymo užkardymas kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis neįmanomas ar itin apsunkintas, kai byloje yra duomenų, jog būdamas laisvėje, įtariamasis daro poveikį kitiems proceso dalyviams, nukentėjusiesiems, liudytojams, specialistams, naikina įrodymus ar juos klastoja ir pan., gali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo tęsimą ilgą laiką. Šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių A. P. turi būti laikomas suimtas taip ilgai. Jis kaltinamas ne smurtinių nusikaltimų padarymu, yra susituokęs, turi šeimą, mažamečius vaikus, dirbo, per itin ilgą laiką trunkantį procesą nesislėpė ir nepabėgo nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo, neatliko kitų veiksmų, kurie kokiu nors būdu trukdytų procesui.

Gynėjas taip pat nurodo, jog vertinant šios baudžiamosios bylos apimtį ir sudėtingumą, numatytų teismo posėdžių skaičių, darytina išvada, kad procesas truks dar ilgą laiką, suėmimo taikymas visą šį laiką kaltinamajam A. P., kuris suėmime praleido jau beveik 32 mėnesius, nesant byloje išskirtinių priežasčių, dėl kurių kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio bei BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalis garantuoja kiekvieno suimto asmens teisę būti paleistam proceso metu, jo paleidimą sąlygojant garantijomis, kad jis atvyks į teismą. Šios garantijos turi būti taikomos kiekvienam asmeniui, todėl ypatingai pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam laikotarpiui, turi būti nurodomi pagrįsti ir įtikinami motyvai kodėl švelnesnės kardomosios priemonės negali padėti pasiekti siekiamų tikslų. Švelnesnės kardomosios priemonės taikymo galimybė kiekvieną kartą turi būti realiai apsvarstoma, o ne atmetama be jokių motyvų. Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta kardomoji priemonė užstatas yra skirta užtikrinti, jog asmuo nesislėps nuo baudžiamojo proceso, neatliks jokių procesui trukdančių veiksmų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įmokėtos užstato sumos netekimo galimybė įvykdžius naują nusikalstamą veiką ar atlikus kokius nors vykstančiam procesui kliudančius veiksmus paprastai įtariamąjį ar kaltinamąjį motyvuoja kur kas stipriau nei kitos kardomosios priemonės, kurių sąlygų pažeidimo pasekmės nėra tokios akivaizdžios ir konkretizuotos. Tokios pozicijos laikosi ir EŽTT byloje Stogmuller v. Austria pažymėjęs, jog pabėgimo pavojus yra pakankamas pagrindas sulaikymui, tačiau galimybė paskirti užstatą labai sumažina pabėgimo tikimybę ir besitęsiantis sulaikymas vien šiuo pagrindu yra nepateisinamas. Paskyrus tinkamo dydžio užstatą, kai įmokėtos sumos praradimas kaltinamajam ar užstato mokėtojui reikštų ženklų turto dalies netekimą, tai yra itin veiksminga kardomoji priemonė. Proceso metu prokurorui ir teismui ne kartą buvo pateiktas prašymas pakeisti A. P. kardomąją priemonę suėmimą į užstatą, nurodant, kad yra asmuo galintis sumokėti 45.000 Eur dydžio užstatą. Atsižvelgiant į kaltinamojo bei jo šeimos turtinę padėtį, akivaizdu, jog tokio dydžio užstato suma būtų pilnai pakankama tam, kad užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, eliminuotų bet kokias kaltinamojo intencijas daryti naujas nusikalstamas veikas, tokio dydžio užstatas, taikomas kartu su kita už suėmimą švelnesne kardomąją priemone ar jų kompleksu padėtų pasiekti visus BPK 119 straipsnyje numatytus uždavinius.

Gynėjas nurodo, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje net nesprendė ir nepasisakė dėl galimybės pakeisti kaltinamajam taikomą kardomąją priemonę į švelnesnę kardomąją priemonę- užstatą, nurodydamas, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatyti tikslai nebus pasiekti.

Visą šį laikotarpį A. P. yra kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje- kalėjime antisanitarinėmis, nežmoniškomis ir žiauriomis sąlygomis, be to kiekvieną kartą yra konvojuojamas iš Vilniaus į Klaipėdoje vykstančius teismo posėdžius, kas taip pat sukelia kaltinamajam papildomus nepatogumus. Dėl to ir taip itin griežta, ilgą laikotarpį taikoma kardomoji priemonė, kuri savo esme prilygsta laisvės atėmimo bausmei, kaltinamajam sukelia itin neigiamus padarinius ir atsižvelgiant į proceso stadiją bei ankščiau minėtas aplinkybės yra neproporcinga. Todėl tolesnis suėmimo taikymas teismo nurodytais motyvais nebegali būti pateisinamas.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. P. gynėjo skundas atmestinas.

Baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra kitų kaltinamųjų (D. R. ir kt.), liudytojų (L. P., V. V., I. S. ir kt.) parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, automobilio ir jame esančių daiktų apžiūros, kratų protokolai, specialistų išvados, taikant procesines prievartos priemones gauti duomenys, užsienio teisėsaugos institucijų pateikta medžiaga bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Pratęsiant kardomąją priemonę – suėmimą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Ar byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti suimtąjį kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo šiuo metu nesprendžiama, tai padarys bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.

Klaipėdos apygardos teismas pratęsė A. P. suėmimo terminą nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, t. y., esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu suėmimo pagrindu suėmimo terminas gali būti tęsiamas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas/kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Iš bylos duomenų matyti, kad A. P. kaltinamas organizavęs ir dalyvavęs šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, t. y. pačios pavojingiausios bendrininkavimo formos, veikloje, jam inkriminuoti nusikaltimai yra sunkūs ir labai sunkūs, pats nusikalstamas susivienijimas veikė ne tik Lietuvoje. Be to, A. P. kaltinamas nusikalstamo susivienijimo veikloje dalyvavęs itin ilgą laikotarpį. Šie duomenys rodo, kad nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o buvo iš anksto gerai suplanuotos ir organizuotos, galimai padarytos dėl savanaudiškų paskatų, siekiant gauti lėšų pragyvenimui. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. P. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, dėl to pagrįstai pratęsė jam paskirto suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

Šio suėmimo taikymo pagrindo nepašalina skunde nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis yra vedęs, turi šeimą, mažamečius vaikus, dirbo, nesislėpė ir nepabėgo nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo, neatliko kitų veiksmų, kurie kokiu nors būdu trukdytų procesui. Šios aplinkybės yra svarbios, tačiau jos nepaneigia pirmiau išdėstytų aplinkybių visumos ir negali būti pakankamu pagrindu panaikinti A. P. taikomą griežčiausią kardomąją priemonę.

Kaltinamojo gynėjo skunde teisingai nurodoma, kad kardomoji priemonė – suėmimas A. P. taikoma jau ilgą laiką. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose (Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą; Ilijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją ir kt.) yra ne kartą pažymėjęs, jog atsižvelgiant į ilgą suimtojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti tolimesnį suėmimo taikymą. Šioje baudžiamojoje byloje išskirtinės priežastys, pateisinančios ilgalaikį kaltinamojo kalinimą, yra A. P. asmenybės pavojingumas ir inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis. Ilgą laiką kaltinamajam taikomas suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau toks suvaržymas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja nacionalinės teisės normoms.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ši baudžiamoji byla, iš tiesų yra ypatingai sudėtinga (byloje yra 12 kaltinamųjų, labai daug liudytojų, tiriama ginkluoto nusikalstamo susivienijimo ilgametė veikla ir daug nusikalstamų veikų, kurios buvo padarytos ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet keliose Europos Sąjungos valstybėse, taip pat už Europos Sąjungos ribų), byla yra didelės apimties (bylą sudaro 128 tomai), byla paskirta nagrinėti teisiamuosiuose posėdžiuose iki 2015 m. gruodžio 23 d. Šios aplinkybės iš tiesų pačios savaime negali nulemti suėmimo taikymo, tačiau jos yra neatsiejamos nuo teismo pareigos užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, taip pat ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pažymėtina, jog maksimalus leistinas suėmimo taikymo A. P. terminas baudžiamojo proceso metu šiuo konkrečiu atveju nėra pažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis), Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose toks terminas nėra konkrečiai apibrėžtas.

Gynėjo teiginiai, susiję su kaltinamojo A. P. laikymo suėmime sąlygomis Lukiškių tardymo izoliatoriuje bei nepatogumais, atsirandančiais dėl jo vežimo iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo į Klaipėdos apygardos teisme vykstančius teisiamuosius posėdžius, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas ir nedaro skundžiamos nutarties neteisėta ir nepagrįsta.

Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai varžo kaltinamojo A. P. teises bei laisves, tačiau šioje baudžiamojoje byloje daryti išvadą, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą ir (ar) proceso teises, nėra pagrindo.

Kaltinamojo gynėjas skunde pasisakė dėl galimybės suėmimą pakeisti į užstatą ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Skundą nagrinėjančiam teismui pripažinus, kad suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai, nes nustatytas jau aptartas suėmimo taikymo pagrindas, šioje nutartyje nedėstomi argumentai dėl netikslingumo griežčiausią kardomąją priemonę keisti į švelnesnes, nes akivaizdu, kad pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų taikant švelnesnes kardomąsias priemones galimybės nėra.. Dėl to nėra pagrindo skundžiamą nutartį vertinti kaip šališką ar pažeidžiančią Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo A. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.