Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. balandžio 15 d. nutarimo netaikyti nuteistajam R. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. V. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 12 punktą, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu paskirta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis dėl išteisinimo pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, R. V. pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį ir paskirta 9 metai laisvės atėmimo bausmė. Veika iš BK 7 straipsnio 12 punkto, 266 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 7 straipsnio 13 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Veika iš BK 199 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir paskirta 5 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Panaikinta dalis dėl bausmių subendrinimo ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis bei 5 dalies 1 punktu paskirta galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi pakeistas 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendis, bausmė sušvelninta – galutinė bausmė yra 8 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2020 m. gegužės 13 d., bausmės pabaiga – 2028 m. rugpjūčio 12 d.

3. Nuteistasis R. V., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi nuteistojo skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, kad pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, jog galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo R. V. skundas atmetamas.

7. BVK 82 straipsnyje nurodyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindai. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

8. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nuteistuoju, kad jis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Vis dėlto, ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo R. V. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal OASys metodiką, yra priskiriama žemai, turinčiai mažėjimo tendencijų. Pažymėtina, kad net ir nustačius žemą nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Iš teismui pateiktos skundo medžiagos ir nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis R. V. bausmės atlikimo metu reguliariai bendrauja su artimaisiais, su jais susitinka trumpalaikių išvykų metu, iki šių išvykų buvo lankomas pasimatymų metu. Nuteistasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinės reabilitacijos programose, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, 8 kartus skatintas, drausmės ir rėžimo reikalavimų nepažeidė. Nors šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau jos nėra pakankamos, kad nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės nagrinėjamu atveju.

10. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis bando keisti savo elgesį teigiama linkme, stengiasi prasmingai išnaudoti bausmės atlikimo laiką, aktyviai dalyvaudamas pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau byloje gausu neigiamai nuteistąjį R. V. charakterizuojančių aplinkybių. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistojo R. V. savivertė aukšta ir neturinti realaus pagrindo, savianalizė paviršutiniška ir vienpusiška, sau patinka toks, koks yra ir nieko savyje nenori keisti. Nuteistasis savo nusikaltimus, nedarbą, gyvenimo stilių teisina turimomis sveikatos problemomis. Vertinimo metu nuteistasis vengė atsakyti į nepatogius klausimus, nuolat kalbėdamas apie fizinės ir psichinės sveikatos problemas, turimas ligas ir emocinę būseną. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis nėra savikritiškas, save vertina pernelyg gerai ir neanalizuoja savo netinkamo elgesio, nesistengia keisti neigiamų asmenybės bruožų, mąstymo, o tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. R. V. nusikalstamą veiką menkina, kaltės nepripažįsta, nurodo atsiradęs netinkamu laiku, netinkamoje vietoje, teigia buvęs neteisingai nuteistas. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas, gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis kaltės, nesigailintis, negali suvokti nusikalstamo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Be to, ši aplinkybė kartu rodo ir tai, kad nuteistasis negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, todėl, būdamas laisvėje, taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų ir nesielgti tinkamai. Dėl šios priežasties, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam R. V. iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.

11. Neigiamai nuteistąjį R. V. charakterizuoja ir aplinkybė, kad jis pasižymi tam tikrą kriminalinę elgseną palaikančiomis nuostatomis, nurodo, kad neformalios nuteistųjų taisyklės jam nėra svarbios, tačiau iš dalies joms pritaria. Šios aplinkybės parodo teigiamą nuteistojo požiūrį į nuteistųjų susikurtų vidinių, netinkamų elgesio taisyklių laikymąsi, kas gali ateityje būti paskata vėl nusikalsti. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, išlieka aktualūs du statiniai kriminogeniniai veiksniai: ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas bei atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas. Be to, nustatyta net 13 dinaminių kriminogeninių veiksnių: maža motyvacija darbui; neturi darbo patirties; lėšų valdymo sunkumai; patiria emocinius sunkumus, su kuriais sunkiai tvarkosi ir, kurie apsunkina kasdienį funkcionavimą; emocijų valdymo problemos; mažas atsparumas stresui; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nors nuteistasis ir padarė pažangą bausmės atlikimo metu, tačiau, kaip matyti, visgi dar išlieka daug jo atžvilgiu nustatytų dinaminių veiksnių, kuriuos, tęsdamas bausmės atlikimą ir siekdamas lygtinio paleidimo taikymo, jis privalo stengtis eliminuoti.

12. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis R. V. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už du sunkius nusikaltimus ir vieną labai sunkų nusikaltimą, veikiant gerai organizuoto, didele konspiracija pasižymėjusio ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, o tai suponuoja didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamos veikos vertinimas ir negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.

13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad neatliktos bausmės dydis – daugiau, nei 3 metai laisvės atėmimo bausmės, taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo R. V. elgesys bausmės atlikimo metu, jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu dar nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals. Nuteistasis R. V., tęsdamas bausmės atlikimą, turi orientuotis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, toliau vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, Komisijos rekomendacijas, orientuojantis į kriminogeninių sričių, susijusių su mąstymo ir elgesio, gyvenimo stiliaus sritimis, į jas nukreipiant tikslingus veiksmus, kuriais būtų daroma teigiama įtaka nuteistojo elgesiui, nuostatoms šiose srityse. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su teigiamai jį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, juo labiau, kad asmeniniai nuteisto asmens poreikiai negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso, bausmės paskirties. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo R. V. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš kalėjimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo R. V. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. gegužės 28 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.