Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svajūno Knizlerio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Violetos Ražinskaitės, Lino Šiukštos,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. P. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 5 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamojo T. P. gynėjas advokatas Linas Belevičius skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį, paleisti T. P. į laisvę ir paskirti kaltinamajam 30 000 Eur užstatą, intensyvią priežiūrą, bei kurią kitą už suėmimą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta. Gynėjas mano, kad apygardos teismo nutarties argumentacija, sprendžiant suėmimo pratęsimo klausimą, yra formalizuota, grindžiama netinkamais teisiniais motyvais ir iš esmės nebepakankama tam, kad pagrįstų suėmimo tolesnio taikymo teisėtumą. Advokato nuomone, skundžiamos nutarties motyvai iš esmės prieštarauja ne tik faktinėms šios baudžiamosios bylos aplinkybėms, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikai.

Gynėjas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje suėmimo pratęsimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu grindžiamas iš esmės vien tik kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų sunkumu ir gresiančios bausmės griežtumu, kas parodo, jog teismas pačios griežčiausios kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą sprendė vien formaliai, nesigilindamas į konkrečias aplinkybes. Advokatas taip pat nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nurodytas suėmimo taikymo pagrindas - manymas, kad T. P. laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, - yra deklaratyvus, neparemtas jokiais faktiniais duomenimis. Tiek apygardos teismas, tiek apeliacinis teismas savo nutartyse yra pripažinę, jog byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis laisvėje ruoštųsi daryti kokias nors naujas nusikalstamas veikas. Taigi, šis pagrindas į teismo nutartį yra įrašytas be jokio faktinio pagrindimo, o jokiais duomenimis nepagrįstas spėjimas vertintinas tik kaip subjektyvi nuomonė, kuria negalima grįsti procesinių sprendimų. Vien kaltinamajam inkriminuojamų veikų skaičius, šių veikų pavojingumas, pobūdis, bendrininkavimo forma, tęsiant suėmimą keturis metus, nebegali pagrįsti neabejotino teiginio, kad kaltinamasis ir ateityje darys nusikalstamas veikas. Pasak advokato, net jei kaltinamasis praeityje ir darė kokias nors veikas, iš to negalima neabejotinai manyti, jog jis analogiškas veikas darys ir ateityje. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad be suėmimo BPK yra numatyta daug kardomųjų priemonių, kurių kiekviena gali būti taikoma siekiant atgrasyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, suteikiant galimybę teisėsaugos institucijoms kontroliuoti jo elgesį ir nebūnant suimtam. Šiuo atveju naujų nusikalstamų veikų darymą neabejotinai galima užkardyti ir taikant kaltinamajam T. P. kitas kardomąsias priemones - intensyvią priežiūrą, namų areštą, užstatą ir pan.

Advokatas mano, kad nei didelė bylos apimtis, nei inkriminuojamų veikų sunkumas nebegali pateisinti tokio ilgo T. P. taikomos pačios griežčiausios kardomosios priemonės laiko. Gynėjas pažymi, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama byla nėra pradinėje tyrimo ar teisminio nagrinėjimo stadijoje. T. P. buvo sulaikytas ir suimtas dar 2013 m. sausio 22 d., o ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliekamas nuo 2011 m. Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu teisminiam nagrinėjimui buvo perduota 2014 m. liepos 21 d., taigi byla teisme nagrinėjama jau beveik trejus metus. Visi liudytojai šioje byloje buvo apklausti per teismo posėdžius, vykusius nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. lapkričio mėn. Per teismo posėdžius, vykusius 2015 m. spalio - lapkričio mėn., buvo apklausti ir beveik visi kaltinamieji, taip pat ir kaltinamasis T. P.. 2016 m. procesas nevyko, 2017 m. vykusių posėdžių metu buvo apklausti likę du kaltinamieji, taip pat kaltinimo ir gynybos prašymu papildomai iškviesti liudytojai. Šiuo metu įrodymų tyrimas iš esmės yra pabaigtas, ateinančiuose posėdžiuose yra planuojama sakyti baigiamąsias kalbas. Taigi, šiuo metu nebeegzistuoja joks pavojus, kad kaltinamasis būdamas laisvėje galėtų sutrukdyti įrodymų ištyrimui ir tiesos nustatymui byloje, nes įrodymų tyrimas yra pabaigtas. Bylą nagrinėjant teisme nebuvo daromas joks poveikis bylos liudytojams ar kitiems kaltinamiesiems.

Advokato nuomone, šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių T. P. turi būti laikomas suimtas taip ilgai. Kaltinamasis turi faktinę šeimą, mažametį vaiką, per itin ilgą laiką trunkantį procesą nesislėpė ir nepabėgo nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo, neatliko kitų veiksmų, kurie kokiu nors būdu trukdytų procesui. Vertinant T. P. teisinę padėtį ir galimybę taikyti jam alternatyvias kardomąsias priemones, turi būti pabrėžiama, jog kaltinamajam nuo 2016 m. liepos 22 d. iki 2016 m. rugpjūčio 5 d. buvo taikomos švelnesnės kardomosios priemonės. Per šį laikotarpį kaltinamasis nepabėgo, nepasislėpė nuo teismo, nepadarė naujų nusikalstamų veikų ar kitokių teisės pažeidimų, jokiu būdu netrukdė proceso eigai. Taigi, paties kaltinamojo elgesys tuo metu, kai jis buvo paleistas iš suėmimo, įrodo, jog tuo laikotarpiu jam parinktos kitos kardomosios priemonės buvo pakankamos tam, kad būtų pasiekti kardomųjų priemonių tikslai.

Gynėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad 2017 m. gegužės 2 d. buvo priimtas EŽTT sprendimas byloje Lisovskij prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36249/14), kuriame buvo apibendrinta ir susisteminta naujausia EŽTT praktika vertinant suėmimo trukmės pagrįstumą bylose dėl organizuoto nusikalstamumo. Šiame sprendime pažymėta, kad klausimas, ar suėmimo laikotarpis yra pagrįstas ar ne, negali būti vertinamas abstrakčiai, bet kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečios savybės. Pirmiausiai atsakomybė atitenka nacionalinėms teisminėms institucijoms, kurios turi užtikrinti, kad kaltinamo asmens kardomojo kalinimo trukmė būtų pagrįsta. Tinkamai vadovaudamosi nekaltumo prezumpcijos principu, jos privalo ištirti visus faktus, patvirtinančius arba paneigiančius viešojo intereso, kuris pateisina 5 straipsnio taisyklės nesilaikymą, buvimą ir privalo tuos faktus kaip argumentus išdėstyti savo sprendimuose dėl prašymų asmenį paleisti. Pagal Konvencijos 5(3) straipsnį kompetentingos nacionalinės institucijos baudžiamajame procese suimtojo kaltinamojo asmens atžvilgiu turi dirbti su „deramu stropumu“ (žr. EŽTT sprendimą byloje Labita prieš Italiją pareiškimo Nr. 2677/95). Vertindamas, ar buvo laikomasi „deramo stropumo“ reikalavimo, EŽTT be kita ko atsižvelgia apskritai į proceso sudėtingumą ir į tai, ar buvo nepagrįsto vėlavimo atvejų, ar institucijos ėmėsi priemonių procesui paspartinti, kad būtų galima suėmimo trukmę apskritai vertinti kaip pagrįsta (žr. EŽTT sprendimą byloje Suslov prieš Rusiją pareiškimo Nr. 2366/07). Nors labai ilga suėmimo trukmė nereiškia, kad automatiškai pažeidžiamos 5(3) straipsnio nuostatos, tokiai trukmei pateisinti paprastai turi būti išskirtinės aplinkybės (žr. EŽTT sprendimą byloje Bulatovič prieš Juodkalniją pareiškimo Nr. 67320/10).

EŽTT minėtame 2017 m. gegužės 2 d. sprendime nurodė, jog nors sutinka su Vyriausybės pareiškimu, kad baudžiamasis procesas pareiškėjo atžvilgiu buvo sudėtingas ir didelės apimties, tačiau vis dėl to jis manė, kad nei bylos sudėtingumas, nei tai, kad ji susijusi su organizuotais nusikaltimais, negali pateisinti tokio ilgumo suėmimo kaip šiuo atveju. Institucijos nepateikė jokių išskirtinių aplinkybių, rodančių, kad buvo kitaip, pvz., buvo būtina rinkti įrodymus užsienio šalyse arba kreiptis teisinės pagalbos į užsienio valstybes. Be to, nors vietiniai teismai kelis kartus pripažino, kad pareiškėjo suėmimas tęsiasi labai ilgai, nepanašu, jog buvo imtasi kokių nors priemonių procesą paspartinti. Teismo posėdžiai buvo atidedami dažniausiai dėl to, kad nebuvo kitų kaltinamųjų arba liudytojų. EŽTT pripažino, kad tam tikrose situacijose tai gali būti pateisinama, tačiau šiuo atveju EŽTT nematė jokių vietinių institucijų pastangų nustatyti labiau įtemptą ir veiksmingesnį posėdžių grafiką, siekiant išvengti pasikartojančių atidėjimų. Vietinės institucijos nepademonstravo tinkamo stropumo vykdydamos baudžiamąjį procesą pareiškėjo atžvilgiu visą ilgą jo kalinimo laikotarpį.

Pasak gynėjo, šiuo atveju vertinant EŽTT suformuluotą kriterijų dėl valstybės institucijų pareigos procesą bylose, kuriose asmenys ilgą laiką yra suimti, vykdyti itin kruopščiai, turi būti atkreiptas dėmesys į tai, jog aptariamos baudžiamosios bylos nagrinėjime teisme buvo metų laiko pasyvi pertrauka, per kurią nebuvo atliekami jokie įrodymų tyrimo veiksmai. Advokato vertinimu, tiek laiko trunkantis pasyvusis proceso etapas, kuomet jokie realūs proceso veiksmai, juolab įrodymų rinkimo ir tyrimo veiksmai nėra atliekami, o suėmimo taikymas kaltinamiesiems tęsiamas, nesant byloje išskirtinių priežasčių, EŽTT praktikoje laikomas pačia grubiausia proceso vilkinimo forma. Nagrinėjamu atveju bendrai suskaičiavus viso proceso pirmosios instancijos teisme buvusias pertraukas tarp teismo posėdžių, susidaro apie 31 mėnesio laikotarpis, kuomet procesas nevyko. Gynėjas pažymi, kad šiuo atveju T. P. yra kalinamas tiek pat ilgai, kaip ir buvo kalinamas G. Lisovskij, T. P. atžvilgiu procesas yra pasyvesnis nei G. Lisovskij atveju, tuo tarpu G. Lisovskij buvo kaltinamas dar sunkesnėmis ir didesnio pavojingumo nusikalstamomis veikomis nei kad yra kaltinamas T. P..

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo T. P. gynėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti galioti, kaltinamojo T. P. gynėjas prašė skundą patenkinti jame nurodytais motyvais.

Kaltinamojo T. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundas netenkinamas.

Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam T. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Dėl to teisėjų kolegija nevertina duomenų pakankamumo kaltei pagrįsti aspektu.

Aukštesniajam teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis T. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra kaltinamųjų, liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką, kratos, įvykio vietos, daiktų apžiūrų, parodymų patikrinimo vietoje protokolai ir jų priedai, tarnybiniai pranešimai, specialistų išvados, telefoninių pokalbių išklotinės, užsienio teisėsaugos institucijų pateikti duomenys, o taip pat ir kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys.

Nagrinėjamu atveju T. P. kaltinamas galimai padaręs nesunkų, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, už kurių padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Klaipėdos apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Klaipėdos apygardos teismas kaltinamajam T. P. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Žemesnės instancijos teismas pratęsdamas T. P. suėmimo terminą aptariamu pagrindu skundžiamoje nutartyje pagrįstai įvertino kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą. Minėta, kad T. P. yra kaltinamas galimai padaręs nesunkų, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Baudžiamasis įstatymas už jam inkriminuojamus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, nustato tik griežtas, ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes, o už nusikaltimą, numatytą BK 249 straipsnio 2 dalyje, ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą. Pateiktos baudžiamosios bylos duomenimis T. P. anksčiau 3 kartus teistas, turi ryšių užsienyje, nevedęs. Jo ryšius užsienyje patvirtina pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamas veikas Rusijos Federacijoje, Ispanijos Karalystėje, Jungtinėje Karalystėje, Ukrainos Respublikoje, Nyderlandų Karalystėje (BK 7 straipsnio 12 punktas), t. y. dauguma kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų yra tarptautinio pobūdžio, T. P. kaltinamas dalyvavęs šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, vykdant nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų, šių medžiagų kontrabanda Europos sąjungos ir kitose šalyse. Nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad T. P. turi faktinę šeimą, mažametį vaiką, tačiau nurodytos aplinkybės šiuo atveju nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės, kuriai užtikrinti ir taikoma tokia griežta kardomoji priemonė. T. P. turimi socialiniai ryšiai nesulaikė jo nuo galimo nusikalstamų veikų padarymo. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad T. P., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas ar kaltinamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. T. P. yra kaltinamas galimai padaręs sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamų veikų sąrašą. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, kaltinamojo galimai padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o iš anksto gerai suplanuoti ir organizuoti, intensyviai vykdyti ilgą laiką, galimai padaryti keliose valstybėse ir veikiant šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje bei siekiant neteisėtai gauti pajamų, o tai rodo pastarojo asmens didesnį neteisėtų veiksmų pavojingumą. Nors T. P. iki sulaikymo dirbo pagal verslo liudijimą, tačiau vertinant T. P. inkriminuojamų nusikaltimų laikotarpį, pobūdį, mastą ir jų kiekį, galima daryti išvadą, kad lėšų pragyvenimui jis galimai gaudavo ir nusikalstamu būdu. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis anksčiau 3 kartus teistas. Nurodytos aplinkybės charakterizuoja suimtąjį kaip asmenį, turintį polinkį nusikalsti, ir rodo, jog T. P. išvadų iš ankstesnių teistumų ir jo teisių suvaržymų nėra padaręs. Nors gynėjas skunde nurodo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis laisvėje ruoštųsi daryti kokias nors naujas nusikalstamas veikas, tačiau BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas nesuimtas, darys naujus nusikaltimus, ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo rengiasi daryti naujus nusikaltimus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog T. P. būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

Nors kaltinamasis yra suimtas ilgą laiko tarpą (nuo 2013 m. sausio 22 d.), tačiau pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už T. P. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnio 2 dalyje, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. EŽTT savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

EŽTT 2017 m. gegužės 2 d. sprendime byloje Lisovskij prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36249/14), kurio turinys analizuojamas kaltinamojo gynėjo skunde, pakartojo, kad Konvencijos 5 straipsnio 3 dalis reikalauja, jog kompetentingos nacionalinės institucijos rodytų „ypatingą rūpestingumą“ dėl kaltinamojo sulaikymo baudžiamojo proceso metu (žr. EŽTT sprendimą byloje Labita prieš Italiją pareiškimo Nr. 2677/95). Vertinant, ar „ypatingo rūpestingumo“ reikalavimo buvo laikytasi, Teismas vertina bendrą proceso sudėtingumą, visus nepagrįsto atidėjimo periodus ir institucijų priimtus sprendimus pagreitinti procesą bei užtikrinti, kad bendras suėmimo terminas būtų racionalus (žr. EŽTT sprendimą byloje Suslov prieš Rusiją pareiškimo Nr. 2366/07). Nors labai ilgi suėmimo terminai automatiškai nereiškia Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimo, Teismas pažymėjo, kad išimtinės aplinkybės, pateisinančios tokį terminą, turi būti nustatytos (žr. EŽTT sprendimą byloje Bulatovič prieš Juodkalniją pareiškimo Nr. 67320/10). Šioje baudžiamojoje byloje išskirtinės priežastys, pateisinančios ilgalaikį kaltinamojo kalinimą, yra T. P. asmenybės pavojingumas ir inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, mastas ir jų intensyvumas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad T. P. ilgą laiką (nuo 2005 m. iki 2014 m.) galimai sistemingai darė nusikalstamas veikas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje, be to, nusikaltimus galimai padarė veikdamas nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis sudėtyje. Inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis, skaičius, intensyvumas leidžia T. P. vertinti kaip itin linkusį nusikalsti asmenį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame baudžiamajame procese viešąjį interesą sudaro ne tik siekis izoliuoti nuo visuomenės linkusį nusikalsti pavojingą asmenį, bet ir netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti visuomenei labai pavojingas nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, padarytas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu labai didelio kiekio narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jų kontrabanda iš vienos valstybės į kitą. Įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas T. P., kiekį, pobūdį ir sunkumą, nagrinėjamu atveju ilgesnis kardomosios priemonės - suėmimo taikymas yra pateisinamas, kadangi šios procesinės prievartos taikymą sąlygoja siekis apginti viešąjį interesą. Šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad šiuo atveju vertinant EŽTT suformuluotą kriterijų dėl valstybės institucijų pareigos procesą bylose, kuriose asmenys ilgą laiką yra suimti, vykdyti itin kruopščiai, turi būti atkreiptas dėmesys į tai, jog aptariamos baudžiamosios bylos nagrinėjime teisme buvo metų laiko pasyvi pertrauka nuo 2015 m. gruodžio 2 d. iki 2016 m. lapkričio 29 d., per kurią nebuvo atliekami jokie įrodymų tyrimo veiksmai. Advokato vertinimu, tiek laiko trunkantis pasyvusis proceso etapas, kuomet jokie realūs proceso veiksmai, juolab įrodymų rinkimo ir tyrimo veiksmai nėra atliekami, o suėmimo taikymas kaltinamiesiems tęsiamas, nesant byloje išskirtinių priežasčių, EŽTT praktikoje laikomas pačia grubiausia proceso vilkinimo forma. Šie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Nors gynėjas skunde formaliai nurodė, kad nuo 2015 m. gruodžio 2 d. iki 2016 m. lapkričio 29 d. bylos nagrinėjime teisme buvo pasyvi pertrauka, tačiau neanalizavo, dėl kokių priežasčių nurodytu laikotarpiu nevyko teismo posėdžiai. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo gynėjo nurodomu laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 2 d. iki 2016 m. lapkričio 29 d. teisiamieji posėdžiai byloje nevyko dėl objektyvių priežasčių. 2015 m. spalio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo teisiamojo posėdžio metu atsižvelgiant į proceso dalyvių užimtumą buvo iš anksto suderintos būsimų teisiamųjų posėdžių datos, buvo numatyta, kad posėdžiai vyks 2015 m. lapkričio 10 d. 9.30 val., 11 d. 9.00 val., gruodžio 1 d. 9.30 val., 2 d. 9.00 val., 21 d. 9.30 val., 22 d. 9.00 val., 23 d. 9.00 val., 2016 m. sausio 19 d. 9.30 val., vasario 29 d. 9.30 val., kovo 1 d. 9.00 val., 15 d. 9.30 val., balandžio 5 d. 9.30 val., 6 d. 9.00 val., 12 d. 9.30 val., 13 d. 9.00 val., gegužės 3 d. 9.30 val., 4 d. 9.00 val., 16 d. 9.30 val., 17 d. 9.00 val., 18 d. 9.00 val. 2015 m. spalio 20 d. teisiamojo posėdžio metu buvo pranešta, kad 2016 m. sausio 19 d. posėdžio nebus dėl teisėjų kolegijos narės užimtumo kitoje byloje. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartimi kaltinamiesiems R. V. ir K. L. buvo paskirtos ambulatorinės teismo psichiatrinės ekspertizės. 2015 m. gruodžio 2 d. teisiamojo posėdžio metu buvo pranešta, kad bylos nagrinėjime skelbiama pertrauka, kitas posėdis vyks 2016 m. vasario 29 d. 10.00 val., kadangi 2016 m. sausio 19 d. paskirta atlikti kaltinamųjų psichiatrinę ekspertizę. Teismo psichiatrinės ekspertizės aktas Klaipėdos apygardos teisme buvo gauti 2016 m. vasario 5 d. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartimi kaltinamiesiems R. V. ir K. L. buvo paskirtos stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės, o bylos nagrinėjime paskelbta pertrauka. Teismo psichiatrinės ekspertizės aktai Klaipėdos apygardos teisme buvo gauti 2016 m. birželio 8 d. ir 2016 m. birželio 17 d., teismo posėdis buvo paskirtas 2016 m. birželio 16 d., tačiau šis posėdis neįvyko, nes neatvyko kaltinamieji K. L. (dėl ligos) ir L. P. (gauti duomenys, kad jis yra sulaikytas Švedijoje dėl jo padaryto nusikaltimo). Šio teisiamojo posėdžio metu atsižvelgiant į proceso dalyvių užimtumą buvo suderintos būsimų teisiamųjų posėdžių datos, buvo numatyta, kad posėdžiai vyks 2016 m. spalio 25 d., lapkričio 29 d., gruodžio 13 d., 21 d., 22 d., posėdžių pradžia 9.30 val. 2016 m. spalio 25 d. teisiamasis posėdis neįvyko, nes neatvyko kaltinamasis K. L. (dėl ligos), jo gynėjas advokatas P. J., kaltinamasis R. V. ir jo gynėjas advokatas E. S. (dėl ligos), kaltinamasis L. P. (gauti duomenys, kad jis sulaikytas Švedijoje, grąžintas Lietuvai bus ankščiausiai 2017 m. sausio 13 d.). Klaipėdos apygardos teismas nutarė kaltinamojo L. P. atžvilgiu baudžiamosios bylos neišskirti ir paskelbė pertrauką iki 2016 m. lapkričio 29 d. Nurodyti duomenys patvirtina, kad nuo 2015 m. gruodžio 2 d. iki 2016 m. lapkričio 29 d. bylos nagrinėjimas turėjo vykti pagal su proceso dalyviais suderintą pakankamai intensyvų teisiamųjų posėdžių grafiką, tačiau teisiamieji posėdžiai byloje nevyko dėl nurodytų objektyvių priežasčių: kaltinamųjų R. V. ir K. L. ambulatorinių bei stacionarinių teismo psichiatrinių ekspertizių atlikimo, jų sveikatos būklės ir kaltinamojo L. P. sulaikymo Švedijoje dėl jo padaryto nusikaltimo. Po nurodyto laikotarpio bylos nagrinėjimas vyksta pakankamai intensyviai, artimiausi teisiamieji posėdžiai yra numatyti 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. liepos 3 d., 2017 m. liepos 11 d., 2017 m. liepos 12 d., kurių metu planuojama apklausti liudytojus A. A. ir E. R. bei pradėti baigiamąsias kalbas. Aukštesniojo teismo vertinimu, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, iš kurių būtų matyti, jog apygardos teismas nepagrįstai vilkina teisminį bylos nagrinėjimą, kuris užtruko dėl minėtų objektyvių priežasčių.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam T. P. suėmimo terminą 3 mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus kaltinamojo T. P. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo turimus socialinius ryšius, galimai padarytų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, mastą, vaidmenį galbūt darant jam inkriminuotas veikas, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones (tarp jų ir 30000 Eur užstatą ir intensyvią priežiūrą), todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamojo T. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi kaltinamajam T. P. pratęstą suėmimo terminą trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 5 d.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.