Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. RV-25-414 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A.P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. nuteistas Klaipėdos apygardos 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, iš dalies panaikintu ir pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, BK 249 straipsnio 2 dalį (nuo 2005 metų iki 2014 metų dalyvavimas šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluoto agurkinių nusikalstamo susivienijimo veikloje), BK 7 straipsnio 11 punktą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas 45,85 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis kokaino, tikslu platinti), BK 7 straipsnio 13 punktą (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. liepos 5 d.), 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-974 redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. liepos 20 d.), 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 600 litrų, ne mažiau kaip 290 litrų, ne mažiau kaip 566,1 litro skysčio, kurio sudėtyje kiekvienu atveju buvo labai didelis kiekis BMK, šio BMK kontrabanda), BK 7 straipsnio 10 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VII-1968 redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (neteisėtas disponavimas 495,207 litrais skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK), BK 7 straipsnio 11 punktą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas 174 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis kokaino, jo platinimas) galutine subendrinta keturiolikos metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. rugpjūčio 5 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2027 m. lapkričio 24 d. Neatlikta bausmės dalis 2023 m. sausio 31 d. – 4 metai 9 mėnesiai 24 dienos. Nuteistasis du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2022 m. gruodžio 14 d.

Įvertinta, kad A. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai teikiamas antrą kartą. Pirmą kartą Komisijoje svarstytas 2022 m. rugpjūčio 17 d. Komisija nutarė netaikyti lygtinio paleidimo skyrė rekomendaciją vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, bandyti pateikti prašymą dėl perkėlimo į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą pagal BVK 69 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas (iki 2023 m. sausio 1 d. nuteistieji, turintys teisę išvykti be sargybos arba be palydos). A. P. Komisijos rekomendacijas vykdo: vykdo individualią veiklą ir gauna pajamas, mokosi, dalyvauja intervencinėse pataisos priemonėse, skirtose kriminogeninių veiksnių valdymui. Nuteistasis kreipėsi dėl lygtinio paleidimo rekomendacijos įgyvendinimo sunkumų. A. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Struktūruotoje aplinkoje yra stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, įsitraukimas į resocializacijos procesą. Manytina, kad tai gali atspindėti nuteistojo tinkamus ir lavėjančius problemų sprendimo įgūdžius. Sprendžiant problemas ar siekiant tikslų, nuteistasis geba generuoti daugiau alternatyvų, kurios yra socialiai priimtinos, kartu ir įsivertinant pasekmes svarstomų alternatyvų (siūlomos alternatyvos remiantis rezultatų palyginimu priimtinos, apimančios platų asmens požiūrį ir socialinių situacijų vertinimą). Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija, kurios posėdyje dalyvavo 4 nariai (vienas narys nuomonę pateikė raštu), konstatavo, jog nuteistasis daro pažangą valdant nusikalstamo elgesio riziką, ir balsų dauguma nutarė taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Visos nurodytos aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad A. P. pataisos procesas vis dar nėra baigtas, o nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Taigi A. P. atitinkant tiek formalųjį, tiek materialųjį BVK numatytus lygtinio paleidimo taikymo kriterijus, jam yra taikytinas lygtinis paleidimas. A. P. yra pasiryžęs ateityje nenusikalsti ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais, visuomenei priimtinais būdais ir priemonėmis, rūpintis bendruomene ir teikti pagalbą visuomenės pažeidžiamoms socialinėms grupėms. Atsižvelgdamas į išdėstytą, nuteistasis prašo patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. vasario 2 d. nutarimas Nr. RV-25-414 netvirtintinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Nuteistasis A. P., įvertinus aptartą įstatyminį reglamentavimą, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Du trečdalius paskirtos bausmės jis atliko 2022 m. gruodžio 14 d. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas ir Komisijos rekomenduotas priemones. A. P. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, tačiau BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato lygtinio paleidimo galimybę asmeniui ne tik su žema rizika, bet ir tuo atveju, jei jis padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, kadangi tik tuomet bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Susipažinus su nuteistojo asmens byla matyti, kad jis anksčiau teistas nebuvo, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už labai sunkius, sunkius, apysunkius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus. Nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankiškas pagrindas lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau tai sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, ne tik nuteistojo elgesys šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu griežtai kontroliuojamoje aplinkoje, bet ir kitos jo asmenybės charakteristikos turi būti nepriekaištingi, kad teismas galėtų patikėti, jog nuteistojo mąstymas, vertybinės nuostatos, požiūris į visuomenės keliamus reikalavimus asmens elgesiui yra pasikeitusios teigiama linkme, o motyvacija laisvėje laikytis įstatymų reikalavimų ir nebedaryti praeities klaidų yra tvirta.

Nuteistasis yra įsitikinęs, kad jo elgesys ir kitos asmenybės charakteristikos yra nepriekaištingos bei sudaro tvirtą pagrindą konstatuoti, kad jis padarė pakankamą pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką. Komisija ir pats nuteistasis akcentuoja, kad bausmės atlikimo metu jis drausmine tvarka nebaustas, už gerą elgesį skatintas 12 kartų. Vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mokosi, įgijo net kelias specialybes, vykdo individualią veiklą. Palaiko glaudžius santykius su šeima. Laisvėje turi užtikrintą darbo vietą.

Minėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tuo pačiu pabrėžtina, kad nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. Taigi savaime vien faktai, kad A. P. yra skatintas už gerą elgesį, dalyvauja įvairiose programose, palaiko glaudžius socialinius santykius, nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, taip turi elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, kuris siekia tinkamai integruotis į visuomenę. Teismas sutinka, kad struktūruotoje aplinkoje nuteistasis neturi sunkumų apriboti savo elgesį bei poreikius ir elgtis disciplinuotai, tačiau tokių polinkių jis nerodė būdamas laisvėje, darydamas ne vieną itin pavojingą nusikalstamą veiką ir pirmenybę teikdamas nusikalstamam gyvenimo būdui. Jo nusikalstama veikla truko ilgus metus. Teismas pažymi, kad 12 paskatinimų per beveik dešimtį įkalinimo metų taip pat nerodo įspūdingos pažangos resocializacijos procese ir neįtikina teismo, kad nuteistasis dėjo maksimalias pastangas keisti savo mąstymą ir elgesį. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis iki pat 2022 m. įkalinimo vietose nedirbo, norą užsiimti individualia veikla išreiškė tik tuomet, kai priartėjo bausmės terminas, pakankamas svarstyti lygtinio paleidimo galimybę. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, gerbūvio darbai taip pat atlikti tik du kartus per dešimtį metų: 2020 m. balandžio 9 d., 2021 m. liepos 21 d. Atitinkamai, teismas atsargai vertina nuteistojo pasiryžimą dirbti laisvėje ir savo bei šeimos gyvenimą užtikrinti tik iš teisėtų pajamų. Savo atsiliepime jis akcentuoja, jog stabilios užtikrintos pajamos laisvėje, artimųjų palaikymas, finansinių sunkumų nebuvimas (neturi įsiskolinimų) yra pakankamos prielaidos negrįžti prie nusikalstamo gyvenimo būdo, tačiau ir iki įkalinimo jis taip pat turėjo darbą, verslą, garantuojančius pakankamą pragyvenimo lygį, šeimą, už kurią buvo atsakingas, tačiau tai jo nesulaikė nuo įsitraukimo į nusikalstamą veiklą. Savo veiksmais jis siekė išimtinai nusikalstamo pelno, beveik dešimtmetį aktyviai įsitraukdamas į nusikalstamo susivienijimo veiklą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, jog sprendžiant lygtinio paleidimo galimybę būtina atsižvelgti, ar asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, įvertinti padarytų nusikaltimų pobūdį bei pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, kaltininko požiūrį į padarytus nusikaltimus, t. y. turi būti pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo daugiau nenusikals ir lygtinai paleidus nuteistąjį bus pasiekti BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nors nuteistasis padarė nemažą pažangą keisdamas savo elgesį, tačiau dar išlieka rimti rizikos faktoriai dėl pakartotinio nusikalstamo elgesio. Socialinio tyrimo išvadoje nėra aiškaus konstatavimo, kad nuteistasis nuoširdžiai gailisi dėl savo veikų, kritiškai vertina savo elgesį praeityje. Bylos nagrinėjimo metu jis kaltę pripažino tik iš dalies, buvo linkęs menkinti savo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, neigė organizuotos grupės subūrimą nusikalstamai veikai daryti, savo vaidmenį joje. Be to, teismo vertinimu, kai kurie socialinio tyrimo išvados teiginiai prieštaringi. Nuostatų skiltyje nurodoma, jog intervencinių priemonių metu, aptariant nusikalstamų veikų žalą, nuteistasis išreiškia neigiamas nuostatas bet kokiems teisės pažeidimams, įvardija nusikalstamo elgesio rizikas, numato nusikalstamo elgesio atkryčio alternatyvas, suvokia, kad gyvendamas visuomenėje turi laikytis taisyklių. Tačiau tokių aplinkybių nėra socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo rezultatų aprašymuose. Tuo tarpu analizuojant nuteistojo socialinio tyrimo išvados skiltį apie jo mąstymą ir elgesį įkalinimo įstaigoje matyti, kad interviu metu jis vis dar savo nusikalstamus veiksmus sieja su išorinėmis aplinkybėmis ir nesijaučia turintis joms įtakoms; teismo vertinimu, tokiu būdu vis dar nepripažindamas, kad nusikalstamą elgesį lėmė ir jo paties netinkamos vertybinės nuostatos, o ne išoriniai veiksniai. Teismo vertinimu, tai rodo, kad nuteistasis gailisi tik dėl neapgalvotų neigiamų pasekmių savo gyvenimui, o ne dėl pačių veikų, jomis padarytos žalos visuomenei. Probleminių sričių savo elgesyje ar veiksnių, skatinusių jį nusikalsti, nenurodo. Atitinkamai teismui kelia abejonių įvertinimas, kad jis yra motyvuotas gyventi nenusikalstant. Apibendrinant nuteistojo mąstymą ir elgesį vis dar akcentuojama, kad su jais yra sietini kriminogeniniai poreikiai – neteisėtas elgesys negalvojant apie pasekmes, klaidų kartojimas, nepasimokant iš ankstesnio patyrimo, nepakankami problemų identifikavimo bei sprendimo įgūdžiai.

Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami penki dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: nusikalstama veika susijusi su siekiu pasipelnyti neteisėtais būdais; nusikalstamas gyvenimo stilius; negebėjimas atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos, kriminalines nuostatas turinčių asmenų įtakos; nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo bei savo elgesio pasekmių numatymo įgūdžiai; neigiamos nuostatos į visuomenės vertybes. Teismas pažymi, kad visi jie iš esmės susiję su vidinėmis asmens nuostatomis ir gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų keisti mąstymą, požiūrį. Tuo tarpu apsauginiai veiksniai – nuolatinė gyvenamoji vieta, galimybė dirbti, profesinė kvalifikacija, teigiami santykiai su artimaisiais nuteistojo gyvenime buvo visuomet, bet nuo nusikalstamo elgesio nesustabdė ir netapo faktoriumi, skatinusiu nuteistąjį savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Teismas sutinka, kad pagal pateiktus duomenis galima spręsti, jog nuteistasis A. P. įkalinimo įstaigoje nevengia įsitraukti į socialinės reabilitacijos prevencinių bei intervencinių pataisos priemonių, skirtų kriminogeninių veiksnių valdymui, vykdymą, tačiau teismas, susipažinęs su dalyvavimo šiose priemonėse aprašymu, pasigenda įtikinamo jų teigiamų rezultatų įvertinimo. Socialinio tyrimo išvadoje detaliai aprašomi priemonių pobūdis, eiga, siekiami tikslai, ir tik kartais išsamiau apibūdinamas nuteistojo dalyvavimo jose procesas, įsitraukimas, kuris kartais įvertinamas kaip sėkmingas, kartais – kaip nelabai (2020 -2021 m. nestebimas noras asmeniniams pokyčiams, korekcinis darbas apsunkintas neatsiskleidimu, neutralios, atsargios pozicijos užėmimu, gynybiškos pozicijos, nerodomos pastangos dirbti su savo silpnosiomis pusėmis), tačiau teismas pasigenda šių priemonių rezultatų, kurie liudytų aiškius nuteistojo mąstymo, pasaulėžiūros pokyčius, aprašymo. Sprendimą dėl lygtinio paleidimo lemia ne socialinės reabilitacijos priemonių skaičius, apimtis ar pobūdis, o jų įgyvendinimu pasiektas rezultatas, liudijantis, kad įvyko teigiami nuteistojo vertybinių nuostatų pokyčiai, kurie leidžia tikėtis, kad praeities klaidos nebebus kartojamos ir asmuo laisvėje rinksis socialiai priimtiną gyvenimo būdą. Tokių išvadų taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įgyvendinimo rezultatų aprašymuose teismas neįžvelgia.

Apibendrinant išdėstytą, byloje esantys duomenys kelia teismui abejonių dėl nuteistojo elgesio pokyčių ilgalaikiškumo, pastovumo bei tęstinumo lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Teismo vertinimu, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus A. P. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadą, kad nuteistasis šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Šiuo atveju svarbu įvertinti ir likusios bausmės dalį, kuri yra pakankamai didelė – ne mažiau kaip 4 metai 9 mėnesiai. Nusikaltimai, už kuriuos nuteistas A. P., yra itin pavojingi visuomenei, todėl lygtinio paleidimo taikymas turi derėti su nubaudimo principu. A. P. neatlikta paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis (beveik trečdalis) yra palyginti didelė, ir nuteistojo paleidimas į laisvę atlikus tik du trečdalius bausmės šiuo konkrečiu atveju neatitiktų visuomenės intereso, kad sunkius ir labai sunkius nusikaltimus padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri ne tik paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lygtinio paleidimo taikymas šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje gali suformuoti klaidingą nuteistojo požiūrį dėl per švelnaus baudžiamumo ir paskatinti jį nusikalsti ir ateityje.

Apibendrinant konstatuotina, kad Komisijos nutarime nurodytos aplinkybės bei nuteistojo asmens bylos duomenys nesudaro pagrindo nuteistajam A. P. šiuo metu taikyti lygtinį paleidimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2022 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. RV-25-414 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. P.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.