Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. V. skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. LK-N-308, netaikyti nuteistajam R. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių 1-ame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka R. V., gimęs (duomenys neskelbtini), teistas:

Anksčiau nėra teistas.

Lygtinio paleidimo komisija (toliau – Komisija) 2025 m. balandžio 15 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-308 netaikyti nuteistajam R. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad R. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau ne už vieną nusikalstamą veiklą. Bausmės atlikimo metu asmuo laikosi taisyklių, baustas nebuvo, aktyviai įsitraukė į resocializacijos priemonės. Nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, turinti mažėjimo tendencijas, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vyksta į trumpalaikes išvykas. Bausmės atlikimo metu nuteistasis stengiasi demonstruoti tinkamą elgesį. Įstaigoje nustatytų taisyklių nepažeidė, baustas drausmine tvarka nebuvo, yra ne vieną kartą paskatintas, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinės reabilitacijos programose. Komisija pažymėjo, jog ypatingai daug susirūpinimą keliančių faktų yra fiksuojama emocinės gerovės srityje – asmeniui yra diagnozuotas organinis asmenybės ir adaptacijos sutrikimai, depresija, nuteistasis yra linkęs žalotis bei kelti ranką prieš save, praeityje yra bandęs atimti sau gyvybę, asmuo yra gydęsis psichiatrinėje ligoninėje, reguliariai vartoja stipraus poveikio vaistus. Nuteistasis serga sunkia psichikos liga, gydomas ir stebimas daug metų, Išraše rekomenduojama nuteistąjį apgyvendinti atskirose patalpose, nuo kitų nuteistųjų, šiam reikalinga nuolatinė gydytojų – specialistų priežiūra, rekomenduojamas gydymas laisvėje. Tačiau asmuo teistas už du sunkius padarytus tyčinius nusikaltimus, veikiant ginkluoto nusikalstamo susivienijimo sudėtyje, veikė Lietuvos teritorijoje ir užsienio valstybėse. Nurodė, jog nuteistasis nusikaltimą menkina, teigia, kad buvo neteisingai nuteistas, kaltės nepripažįsta, neigia jog elgėsi nusikalstamai, teigia, jog nusikaltimo neplanavo, tačiau bylos duomenimis, visos veikos buvo planuojamos, kuriose veikė daug asmenų, pasiskirsčiusių užduotimis ir vaidmenimis. Nusikaltimo pasekmes įžvelgia tik per savo poreikius, o ne į pasekmes nukentėjusiesiems. Neįžvelgia jokių problemų, susijusių su nusikalstamu elgesiu, kaip problemą įvardina tik savo sveikatos būklę ir laisvės atėmimo bausmę. Komisija įvertino ir kriminogeninius veiksnius. Komisija atkreipė dėmesį, kad turimos tiek fizinės tiek psichinės sveikatos problemos leido per pusantrų metų (nuo 2023 m. spalio 5 d. iki 2025 m. kovo 17 d.) aktyviai sudalyvauti 223-užimtumo veiklose, tai kelia pagrįstų abejonių nuteistojo turimu dalyvumu ir galimu manipuliavimu juo. Nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau identifikuotų dinaminių kriminogeninių veiksnių sąrašas išlieka reikšmingas ir aktualus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. V. skundas netenkintinas.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl nuteistojo skunde nurodyta subjektyvaus pobūdžio išvada, kad šiuo atveju egzistuoja visi pagrindai taikyti lygtinio paleidimo institutą R. V. ar kad skundžiamas Komisijos nutarimas priimtas nepagrįstai, savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Pažymėtina, jog tam, kad dėl nuteistojo būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, nuteistasis turi atitikti įstatyme nustatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 15 d. priimtu nutarimu Nr. LK-N-308 netaikyti nuteistajam R. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, Lygtinio paleidimo komisijos, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada bei asmens byla, darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. LK-N-308 netaikyti nuteistajam R. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas. Šiuo metu jis atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus (BK 7 straipsnio 13 punktas), vieno labai sunkaus (BK 249 straipsnio 2 dalis), vieno sunkaus (BK 266 straipsnio 3 dalis), vieno apysunkio (BK 199 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų padarymą veikiant organizuotoje grupėje, bausmę atlieka atviro tipo sąlygomis. Taigi R. V. atlieka laisvės atėmimo bausmę už nemažą skaičių nusikalstamų veikų, susijusių su kontrabanda, neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jų pirmtakais (prekursoriais) bei nusikalstamu susivienijimu, padarymą. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės, kurios taip pat privalo būti vertinamos svarstant lygtinio paleidimo klausimą, nes šių aplinkybių kontekste galima objektyviai įvertinti nuteistojo elgesio pokytį ir jo išreikšto apsisprendimo toliau gyvenimą tęsti laikantis visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių pagrįstumą. Taigi, sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų klausimą, vertinama reikšmingų aplinkybių visuma, įskaitant ir praeities elgesio vertinimą, siekiant prognozuoti jo elgesį ateityje.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. V. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, turi patvirtintą gyvenamąją vietą, galimo lygtinio paleidimo atveju, išvyksta į trumpalaikes išvykas. Praeityje nuteistasis nesusidūrė su pastovios gyvenamosios vietos problemomis, turėjo stabilią gyvenamąją vietą, gyveno su žmona ir dukra, turi konkrečius planus kur gyvens po bausmės atlikimo. Asmuo, turi ribotą dalyvumo lygį, šiuo metu nevykdo darbinės veiklos. Pažymėtina, jog net ir ankščiau turėta pastovi gyvenamoji vieta, šeima, sveikatos problemos, ribotas darbingumas nesutrukdė daryti nusikalstamas veikas. Šiuo metu nuteistasis kaip jau minėta nedirba, neturi konkrečių darbinės veiklos planų po bausmės atlikimo.

Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis teigia, kad prieš nuteisimą buvo įgijęs vidurinį išsilavinimą, pateikė dokumentus, jog Kauno technikos mokykloje yra įgijęs dažytojo profesiją. Išvadoje pažymėtina, jog nuteistojo darbinė patirtis yra maža, pats teigia, jog dėl sveikatos problemų, tačiau paklausus apie nusikalstamas veikas, atsakyti nenori. Nuteistasis yra riboto darbingumo, 25 procentai, kuris nustatytas iki senatvės pensijos. Nuteistasis nekalba apie darbinę veiklą, pasakoja tik apie sveikatos sunkumus. Pažymėtina, jog nuteistojo nusikaltimai vykdyti siekiant finansinės naudos, o susidūręs su finansiniais sunkumais, nesiekė jų įgyti legaliais būdais, rinkosi vykdyti nusikaltimus, galimo paleidimo į laisvę metu darbinių ketinimų nenurodo, motyvuodamas neįgalumu. Vertinimo metu nuteistasis nurodė, kad kreipėsi dėl darbo, tačiau įdarbintas nebuvo, nes asmeniui nustatytas 25 procentų darbingumo lygis. Resocializacijos skyriaus socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, jog nuteistasis gauna apie 380 Eur neįgalumo pašalpą, pats R. V. nurodo, jog jis pats negebėtų tvarkyti finansų. Taupyti neturi iš ko, galima manyti, jog nuteistasis išėjęs į laisvę sunkiai susitvarkytų su finansiniais sunkumais. Pabrėžtina, jog skolų neturi, tačiau nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos siejamos su siekiu greitai gauti piniginių lėšų. Išvadoje nurodyta, jog įkalinimo metu asmuo tobulina turimus finansinio raštingumo įgūdžius. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, jog nuteistasis reguliariai bendrauja su savo artimaisiais – motina, žmona, dukra ir broliu. Tačiau, kaip jau minėta, tai negali būti laikoma teigiamu veiksniu, nes ankstesnis ryšių palaikymas su šeima neužkirto kelio nusikalstamų veikų padarymui. Išvadoje taip pat pažymima, jog ryšiai su artimaisiais negali būti vertinami kaip apsauginis veiksnys, nes šeima nesulaikė jo nuo nusikalstamo elgesio raiškos laisvėje. Nuteistasis bausmę atlieka pirmą kartą. Pažymima tai, kad šiuo metu jis yra nuteistas ne už vieną nusikalstamą veiklą. Nusikaltimai vykdyti organizuotoje grupėje. Išvadoje teigiam, kad nuteistasis stengiasi rinktis socialiai priimtiną gyvenimo būdą. Kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažįsta. Nurodo atsiradęs „netinkamu laiku netinkamoje vietoje“. Nuteistasis itin aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, lankėsi RS psichologo organizuojamuose užsiėmimuose. Asmuo neturėjo problemų, susijusių su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, šiuo metu tai nėra aktualus kriminogeninis veiksnys, susijęs su jo nusikalstamu elgesiu. Pažymėtina, jog asmuo yra gydęsis psichiatrinėje ligoninėje, reguliariai vartoja vaistus. Yra bandęs žudytis bei žaloti save, o tai yra svarbus kriminogeninis veiksnys, keliantis rimtą riziką pačiam nuteistajam. Nuteistasis dažnai lankosi pozityvaus užimtumo organizuojamuose renginiuose, o ankstesnio vertinimo metu nurodyta, kad asmeniui nebūdingas socialinis atsiskyrimas. Išvadoje nustatyta, jog galima daryti prielaidą, jog nuteistasis linkęs „prisidengti, pasiteisinti“ turimomis sveikatos problemomis. Paskutinį kartą buvo gydytas 2024 m. vasario 2 d. – 2024 m. vasario 21 d. Kauno ligonės depresijų skyriuje. Nuteistasis 2020 m. birželio 16 d. buvo įrašytas į „Nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei, dėl savęs žalojimo ar bandymo žudytis“. Išvadoje nurodoma, jog vertinant nuteistojo kriminalinį patyrimą manytina, jog nuteistasis pasižymi tam tikrą kriminalinę elgseną palaikančiomis nuostatomis, t. y. menkina savo indėlį įvykdytam nusikaltimui, nurodo esąs nuteistas neteisingai. Nuteistojo nuostatos į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą nėra itin teigiamos, šis bausmę vertina kaip baudžiantį procesą „už nusikaltimą, kurio nepadarė“.

Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismo nuomone, R. V. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviroje bausmės atlikimo vietoje, išvyksta trumpalaikėms išvykoms į namus. Pažymėtina, kad nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo ankstesnio elgesio.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad R. V. 2020 m. birželio 17 d. Pravieniškių Pirmajame kalėjime buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką ir nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2022 m. birželio 2 d., 2023 m. rugpjūčio 25 d. ir 2023 m. spalio 31 d., Pravieniškių 1-ame kalėjime/pataisos namuose atliktų pakartotinių vertinimų metu, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2024 m. balandžio 8 d., 2024 m. rugsėjo 30 d. bei 2025 m. kovo 21 d. nuteistajam atliktų pakartotinių vertinimų metu, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tą savo nutarime pažymėjo ir Komisija. Nuteistasis skunde pažymi, jog lygtinio paleidimo komisija nevertino aplinkybės, jog 2025 m. kovo 21 d. atliko vertinimo metu, jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri turi mažėjimo tendenciją. Pabrėžtina, kad nuteistajam nustatyta mažėjimo tendencijas turinti bei žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, jį charakterizuoja itin teigiamai, tačiau ši aplinkybė negali būti suabsoliutinta. Remiantis atliktų vertinimų rezultatais, žymėtina tai, šiuo metu nustatytas teigiamas pokytis, kadangi stebimos vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant valdyti minėtą riziką – aktyviai dalyvauja resocializacijos procese, siekia įsitvirtinti visuomenėje priimtinais būdais, bausmės atlikimo metu drausminėmis nuobaudomis nebaustas, nei karto nepažeidęs įstaigoje nustatytos tvarkos. Bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vyksta į trumpalaikes išvykas, laikosi išvykos taisyklių. Nuteistasis turi sveikatos problemų, tad yra nedirbantis, nedarbingumas patvirtintas, tačiau rašytiniu prašymu kreipėsi į įstaigos administracija dėl darbinės veiklos vykdymo, įdarbintas nebuvo, asmuo gavo raštišką atsakymą. Nuteistasis savarankiškai ieškojo darbą, kreipėsi elektroniniais laiškais į įvairių įmonių vadovus, tačiau atsakymų taip ir negavo. Vertinimo metu stebima, kad asmuo kryptingai siekia savo tikslų, nuolat konsultuojasi su specialistai, geba priimti ir įsisavinti jam teikiamą pagalbą. Pastarasis asmens gyvenimo būdas pasižymi teigiamomis veiklomis, asmuo geba išvengti neigiamas pasekmes galinčių turėti situacijų. Stebima teigiama nuteistojo motyvacija koreguoti ankstesnį gyvenimo būdą, bei atsisakyti netinkamų socialinių ryšių. Išvadoje nurodyta, jog nuteistasis įkalinimo metu elgiasi nepriekaištingai, stebimas rizikos valdymas. Remiantis atliktų vertinimų rezultatais, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, su mažėjimo tendencijomis. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis stengiasi elgtis nepriekaištingai – visa tai suponuoja prielaidą, jog nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Nuteistojo atžvilgiu nustatyti kriminogeniniai (statiniai ir dinaminiai) veiksniai, kurie turi įtakos nuteistojo elgesiui. Tai - ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas, atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas. Pabrėžtina, jog pas nuteistąjį nustatyta net 13 dinaminių kriminogeninių veiksnių: maža motyvacija darbui, neturi darbo patirties, lėšų valdymo sunkumai, patiria emocinius sunkumus, su kuriais sunkiai tvarkosi ir kurie apsunkina kasdienį funkcionavimą, emocijų valdymo problemos, mažas atsparumas stresui, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, kriminalinių nuostatų palaikymas, nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų.

Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.

Pirminio įvertinimo metu pagal „OASys“ metodiką nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, laikui bėgant, nuo 2024 m. balandžio 8 d. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, 2025 m. kovo 21 d. nustatyta mažėjimo tendencijas turinti bei žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pabrėžtina, jog nuteistojo atžvilgiu nustatyti kriminogeniniai (statiniai ir dinaminiai) veiksniai, kurie turi įtakos nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali ir privalo mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteistojo asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Kaip jau minėta, išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai, kurie nustatyti vertinant tiek R. V. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis savo gyvenimo istorijoje pažeidė nustatytus teisės aktus bei įstatymus, padarė labai sunkų, sunkų ir apysunkį nusikaltimą veikiant organizuotoje grupėje, kas didina nusikalstamos veikos pavojingumą. Kaltinamasis nedirba, turi 25 procentų darbingumą. Dalyvauja įvairiose užimtumo veiklose, nuo 2023 m. sausio mėnesio iki 2025 m. kovo 17 d. sudalyvavo 223 užimtumo renginių/priemonių, vykdo resocializacijos planą, yra skatintas aštuonis kartus, nėra pažeidęs drausmės ir rėžimo reikalavimų, kas nuteistąjį charakterizuoją teigiamai, teigimai vertinamos ir nuteistojo dedamos pastangas keistis ir rodomas noras keisti gyvenimo būdą bei gyventi daugiau nepažeidžiant įstatymų. Tačiau nuteistasis nevykdo darbinės veiklos, kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, nekalba apie įsidarbinimo galimybę laisvėje. Suprantama, jog įkalinimo įstaigoje į darbinę veiklą neįtraukiami nuteistieji, kuriems nustatytas 0-40 procentu darbingumo lygis, tačiau už laisvės atėmimo vietos ribų nuteistasis kreipėsi ieškoti darbo tik vieną kartą (atsakymo negavo), kas rodo nuteistojo abejingumą darbinės veiklos vykdymui. Pabrėžtina, jog nuteistasis yra įtrauktas į „Nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės žalos rizikos grupei, dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti“. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nustatyta, jog nuteistasis negeba tvarkyti su finansais. Finansų valdymo sritis yra stipriai susijusi su įvykdytomis nusikalstamomis veikomis, kadangi nusikaltimai buvo vykdomi siekiant asmeninės finansinės naudos. Atsižvelgiant į asmens elgsenos ypatumus, turimas socialines kompetencijas, vertybines nuostatas, matyti, jog mąstymo ir elgesio sritis taip pat gali būti aktuali pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdymui. Ypač svarbu, jog nuteistasis iki šiol nepripažįsta padaręs nusikalstamų veikų, socialinio tyrimo išvadoje nėra nurodyta jog nuteistasis neigiamai vertintų savo nusikaltimus. Remiantis įvertinimo metu gauta informacija, galima kelti prielaidą, kad nuteistojo impulsyvumas, nepakankama problemų įžvalga, savo elgesio pasekmių nepakankamas įvertinimas, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, stoko tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, kriminalinių nuostatų palaikymas, nesupratimas savo nusikalstamo elgesio motyvų, buvo vienas svarbiausių nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumų, susijusių su jo įvykdytais nusikaltimais. Tam tikrų nuostatų turėjimas gali ateityje paskatinti nuteistąjį pakartotinai nusikalsti.

Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra lyginio paleidimo komisijos ir teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent Komisijai ir teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų.

Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo sutiktu su nuteistojo skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog lygtinio paleidimo komisijos nutarimas paremtas tik prielaidomis, spėjimais, nepagrįstais įtarimais, o ne faktais. Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

Teismo vertinimu, R. V. neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog siekiant lygtinio paleidimo yra svarbu, ne atliktos bausmės dalis, o siekis savęs pakeitimo, integracijos į visuomenę, požiūrio į įstatymus pakeitimo, noro būti visuomenės dalimi ir gyventi pagal visuomenėje priimtinas taisykles, bei įstatymus. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. V. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ar pažeidimų nedarymą. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo R. V. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. LK-N-308 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

nuteistojo R. V. skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. LK-N-308 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.