Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės, Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kęstučio Jucio,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo N. T. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam N. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 5 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. N. T. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija), BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 266 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad 2005 metais dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti ir įgyti didelę įtaką Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovams, iš anksto susitarė su S. V., A. P. ir D. P. bendrai neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų kiekiais, užsiimti jų kontrabanda, bendrai daryti kitus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, organizavo (įkūrė) šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą („a.“), kurio vadovu nuo 2005 metų iki 2014 metų buvo S. V., įtraukė į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą kitus asmenis, nurodytus kaltinamajame akte, pasitelkė bendrai nusikalstamai veiklai – atskiriems nusikaltimams daryti – nusikalstamam susivienijimui nepriklausiusius asmenis, nurodytus kaltinamajame akte. Nuo 2005 metų iki 2014 metų dalyvaudamas šio ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje N. T. su S. V., D. P., A. P., A. R., T. P., D. Č., K. L., V. V., V. Š., A. P., R. V., D. R., neturėdamas leidimo, įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, kuriuos panaudojo ir planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose:

1.1. N. T. neteisėtai disponavo labai dideliu – 495,207 l pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako BMK kiekiu, pasikėsino gabenti šį BMK iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

1.2. Taip pat, N. T. neteisėtai disponavo labai dideliu – 16 – 20 kg kokaino kiekiu, gabeno šį kokainą iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę ir neteisėtai kokainą platino Jungtinėje Karalystėje.

1.3. Taip pat, N. T. neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 600 l BMK kiekį, neteisėtai gabeno šį BMK iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, taip pat šį BMK realizavo Nyderlandų Karalystėje.

1.4. Taip pat, N. T. neteisėtai įgijo labai didelį – ne mažiau kaip 566,10 l BMK kiekį, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, turėdamas tikslą realizuoti Nyderlandų Karalystėje.

1.5. Taip pat, N. T. neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 290 l BMK kiekį, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir realizavo Nyderlandų Karalystėje.

1.6. Taip pat, N. T. neteisėtai įgijo labai didelį – ne mažiau kaip 174 kg kokaino kiekį, jį gabeno ir laikė Ispanijos Karalystėje, neteisėtai kokainą gabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę bei Rusijos Federaciją, neteisėti kokainą platino Jungtinėje Karalystėje ir Rusijos Federacijoje.

1.7. Taip pat, N. T. neteisėtai įgijo labai didelį – 45,85 kg kokaino kiekį B. F. Respublikoje, šį kokainą gabeno iš Pietų Amerikos į Ispanijos Karalystę, kokainą laikė Ispanijos Karalystėje, turėdamas tikslą neteisėtai pergabenti iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę, iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę ir ten neteisėtai kokainą platinti.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka N. T. buvo sulaikytas 2013 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartimi N. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis. 2014 m. liepos 21 d. baudžiamąją bylą perdavus Klaipėdos apygardos teismui, suėmimo terminas buvo tęsiamas Klaipėdos apygardos teismo nutartimis.

4. Teismo posėdyje dalyvavusi nuteistojo N. T. gynėja prašė skundą tenkinti, o prokuroras prašė kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Kaltinamojo N. T. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės skundas atmetamas.

5.1. Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis N. T. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šie duomenys užfiksuoti kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokoluose, daiktų apžiūros protokoluose, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, specialistų išvadose, kratų protokoluose, telefoninių pokalbių garso įrašuose, užsienio valstybių teisėsaugos institucijų pateiktoje informacijoje bei kitoje bylos medžiagoje. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomosios priemonės taikymo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, tokiu atveju veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami, tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje. Taigi baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

5.2. Apie tikimybę, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Klaipėdos apygardos teismas pratęsė kaltinamajam N. T. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam N. T. suėmimo terminą šiais pagrindais, tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes. N. T. yra kaltinamas nesunkaus, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu (BK 11 straipsnio 3, 5, 6 dalys), už kuriuos baudžiamajame įstatyme numatytos itin griežtos laisvės atėmimo bausmes, taip pat ir laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BK 249 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, tačiau gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Sprendžiant, ar įtariamasis (kaltinamasis) gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą. Klaipėdos apygardos teismas, skundžiama nutartimi N. T. pratęsdamas suėmimo terminą, įvertino ne tik kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą.

5.3. Iš bylos duomenų matyti, kad N. T. turi šeimą bei gyvenamąją vietą, tačiau iki sulaikymo nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, be to, praeityje buvo ne kartą teistas, kas charakterizuoja šį asmenį kaip linkusį nusikalsti ir nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms. Šių aplinkybių visuma rodo, kad N. T. nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka Lietuvoje, o jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis ir mastas (nusikalstamos veikos galimai padarytos ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir Rusijos Federacijoje, Jungtinėje Karalystėje, Ukrainos Respublikoje, Nyderlandų Karalystėje, Brazilijos Federacinėje Respublikoje ir kt. valstybėse) leidžia teigti, kad suimtasis turi tamprių ryšių užsienyje. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės N. T. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

5.4. Klaipėdos apygardos teismas taip pat pratęsė kaltinamajam N. T. suėmimo taikymo terminą remdamasis BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t. y. esant pagrindui manyti, jog jis būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys.

5.5. N. T. kaltinamas labai sunkių ir sunkių nusikaltimų, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, galimu padarymu. N. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos, susijusios su ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis nusikalstamo susivienijimo organizavimu ir dalyvavimu jo veikloje, neteisėtu labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako, įvairių kitų narkotinių medžiagų įgijimu ir gabenimu kontrabandos būdu iš vienos valstybės į kitą bei jų platinimu. Kaltinamasis jam inkriminuotus nusikaltimus galimai padarė veikdamas pačia sudėtingiausia bei pavojingiausia bendrininkavimo forma – nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, sudėtyje. N. T. galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktinio pobūdžio, o iš anksto gerai suplanuoti ir organizuoti, vykdyti beveik devynerius metus ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienyje, siekiant neteisėtai gauti pajamų, o tai rodo didesnį neteisėtų jo veiksmų pavojingumą. Kaip minėta, N. T. iki sulaikymo nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, o pagal jam inkriminuotų nusikaltimų pobūdį, mastą ir jų kiekį lėšų pragyvenimui jis galimai gaudavo nusikalstamu būdu. Be to, N. T. praeityje buvo ne kartą teistas, ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę, rodo, jog jis yra linkęs nusikalsti. Aptartos aplinkybės patvirtina, jog Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis N. T. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

5.6. Kaltinamojo gynėja skunde pagrįstai nurodo, kad kardomoji priemonė – suėmimas N. T. taikoma jau ilgą laiką. EŽTT savo sprendimuose (Ilijkov prieš Bulgariją; Letellier prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Bykov prieš Rusiją ir kt.) yra ne kartą pažymėjęs, jog atsižvelgiant į pakankamai ilgą suimtojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti tolimesnį suėmimo taikymą. Šioje baudžiamojoje byloje išskirtinės priežastys, pateisinančios ilgalaikį kaltinamojo kalinimą, yra N. T. asmenybės pavojingumas (praeityje ne kartą teistas) ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis (organizavo nusikalstamą susivienijimą, ginkluotą šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, dalyvavo jo veikloje; įgijo, kontrabandos būdu gabeno ir platino labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako).

5.7. Skunde kaltinamojo gynėja remiasi EŽTT 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu byloje Lisovskij prieš Lietuvą, nurodydama, kad šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės (kaltinamojo kardomojo kalinimo trukmė, kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis) iš esmės atitinka bylos, kurioje kaltinamas N. T., faktines aplinkybes. Pažymėtina, jog minėtas sprendimas dar nėra įsiteisėjęs ir galutinis.

5.8. Vertinant suėmimo trukmės pagrįstumą, būtina išsiaiškinti, ar valstybės teisėsaugos institucijos dirba pakankamai atidžiai, ar byloje teismo posėdžiai rengiami reguliariai ir trumpais intervalais, ar teismai ėmėsi tinkamų priemonių sparčiam bylos procesui užtikrinti (EŽTT sprendimo byloje Wrona prieš Lenkiją 42 punktas, sprendimo byloje Bąk prieš Lenkiją 64 punktas). Įvertinus visą bylos nagrinėjimo Klaipėdos apygardos teisme procesą, darytina išvada, jog teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad bylos nagrinėjimas vyktų sklandžiai ir kuo sparčiau, o priežastys, dėl kurių byloje teismo posėdžiai buvo atidėti, yra objektyvios ir nesuponuoja teismo nerūpestingumo organizuojant baudžiamąjį procesą. Jokie konkretūs duomenys ir argumentai, paneigiantys minėtą išvadą, kaltinamojo N. T. gynėjos skunde nėra pateikiami.

5.9. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-26-462/2017, kurioje vienas iš kaltinamųjų yra N. T., laikytina ypatingai sudėtinga ir didelės apimties. Kaltinimai šioje byloje pareikšti dvylikai kaltinamųjų, apklausta daug liudytojų, tiriama galima ilgametė ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikla, kaltinamiesiems inkriminuota labai daug nusikalstamų veikų epizodų, nusikalstamos veikos galimai padarytos ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, tai pat ir kitose užsienio valstybėse, bylą šiuo metu sudaro 147 tomai.

5.10. Byla Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegijai atiduota 2014 m. liepos 22 d., o teisiamajam posėdžiui perduota 2014 m. rugpjūčio 11 d. Teismo posėdžiai byloje paskirti atsižvelgiant į teismo ir kaltinamųjų gynėjų užimtumą kitose bylose. Teismo posėdžiai paskirti: 2014 m. lapkričio 11 d., 2014 m. lapkričio 12 d., 2014 m. lapkričio 25 d., 2014 m. gruodžio 9 d., 2015 m. sausio 19 d., 2015 m. sausio 20 d., 2015 m. vasario 24 d., 2015 m. kovo 16 d., 2015 m. kovo 18 d., 2015 m. kovo 30 d., 2015 m. kovo 31 d., 2015 m. balandžio 1 d., 2015 balandžio 13 d., 2015 m. gegužės 3 d., 2015 m. gegužės 4 d., 2015 m. gegužės 5 d., 2015 m. gegužės 19 d., 2015 m. birželio 1 d., 2015 m. birželio 2 d., 2015 m. liepos 13 d., 2015 m. liepos 14 d., 2015 m. spalio 16 d., 2015 m. spalio 19 d., 2015 m. lapkričio 10 d., 2015 m. lapkričio 11 d., 2015 m. gruodžio 1 d., 2015 m. gruodžio 2 d., 2016 m. vasario 29 d., 2016 m. birželio 16 d., 2016 m. spalio 25 d., 2016 m. lapkričio 29 d., 2017 m. vasario 17 d., 2017 m. kovo 17 d., 2017 m. balandžio 3 d., 2017 m. balandžio 11 d., 2017 m. gegužės 3 d., 2017 m. gegužės 16 d., 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. liepos 3 d., 2017 m. liepos 11 d., 2017 m. liepos 12 d.

5.11. Susipažinus su išvardintų teismo posėdžių protokolais, matyti, kad posėdžiai byloje buvo atidedami dėl objektyvių priežasčių, o teismas ėmėsi visų priemonių, jog būtų užtikrintas spartus bylos procesas.

5.12. 2015 m. kovo 16 d. į posėdį neatvyko nukentėjusysis A. P.. Turėdamas informacijos apie tai, jog nukentėjusiojo neatvykimo priežastis gali būti nepateisinama ir šis vengia atvykti į teismo posėdį, Klaipėdos apygardos teismas ėmėsi priemonių procesui paspartinti - 2015 m. kovo 16 d. nutartimi paskyrė nukentėjusiajam A. P. areštą vienam mėnesiui.

5.13. 2015 m. balandžio 2 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi paskirtas atvesdinimas liudytojams A. A., V. Č., K. T., V. V., V. R., A. K., G. N..

5.14. 2015 m. balandžio 14 d. teismo posėdis buvo atidėtas dėl kaltinamojo R. V. sveikatos būklės. Pažymėtina, jog prokuroras prašė tęsti nukentėjusiojo A. P. apklausą kaltinamajam R. V. nedalyvaujant, motyvuodamas šį prašymą tuo, jog jam inkriminuoti nusikalstamų veikų epizodai su nukentėjusiuoju nesusiję, tačiau kaltinamųjų gynėjai, įskaitant ir N. T. gynėją, prašė posėdį atidėti, kol kaltinamasis pasveiks ir galės dalyvauti teismo posėdyje. Kitą dieną, t.y. 2015 m. balandžio 15 d., teisiamasis posėdis vėl neįvyko dėl kaltinamojo R. V. ligos.

5.15. 2015 m. birželio 3 d. Klaipėdos apygardos teismas paskyrė liudytojui A. Ž. 15 MGL (564 €) baudą ir atvesdinimą į teisiamąjį posėdį.

5.16. 2015 m. spalio 16 d. posėdis neįvyko, nes dėl blogos sveikatos būklės nebuvo pristatytas suimtas kaltinamasis N. T..

5.17. 2015 m. spalio 19 d. teismo posėdyje apklausiant kaltinamąjį K. L. paaiškėjo, jog kaltinamasis 2015 m. rugsėjo 19 d. patyrė galvos traumą. Iš baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-462/2015 pateiktų VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus rašto bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Všį Kauno klinikų Psichiatrijos skyriaus išrašo iš medicininių dokumentų kopijos matyti, kad kaltinamasis K. L. patyrė galvos traumą ir nuo 2015 m. spalio 5 d. iki 2015 m. spalio 14 d. buvo gydomas VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje. Jam diagnozuotas adaptacijos sutrikimas, organinė depresija. Klaipėdos apygardos teisme teisiamajame posėdyje taip pat buvo gautas kaltinamojo R. V. gynėjo prašymas kaltinamajam R. V. paskirti teismo psichiatrinę ekspertizę. Prašyme nurodoma, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. R. V. nustatytas 30 procentų darbingumas. Iš medicininių dokumentų matyti, kad jis serga lėtiniu virusiniu hepatitu C, 2 tipo cukriniu diabetu su nepatikslintomis komplikacijomis, hipertenzine širdies liga be širdies nepakankamumo, gastroezofaginio reflikso liga su ezofagtitu, galvos smegenų trauminė liga, liekamųjų reiškinių periodas, nustatytas mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, kurios iš esmės paaiškėjo jau bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, Klaipėdos apygardos teismas, siekdamas pašalinti abejones dėl kaltinamųjų R. V. ir K. L. galėjimo dalyvauti teismo posėdžiuose ir duoti parodymus, 2015 m. spalio 20 d. nutartimi paskyrė jiems ambulatorines teismo psichiatrines ekspertizes. Atkreiptinas dėmesys, kad abi ekspertizės buvo paskirtos tuo pačiu metu, viena nutartimi, siekiant išvengti nepagrįsto delsimo procese ir kaip įmanoma greičiau išsiaiškinti ar minėti kaltinamieji yra pakaltinami ir gali duoti parodymus teisme.

5.18. Teismo psichiatrinės ekspertizės aktas dėl R. V. ir K. L. Klaipėdos apygardos teisme gautas 2016 m. vasario 5 d. Atsižvelgdamas į prokuroro ir kaltinamųjų K. L. ir R. V. gynėjų prašymus Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. vasario 29 d. nutartimi skyrė kaltinamiesiems R. V. ir K. L. stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę, pavedant ją atlikti VTPT prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ekspertams.

5.19. Kaltinamojo K. L. psichiatrinės ekspertizės aktas Klaipėdos apygardos teisme gautas 2016 m. birželio 8 d., o kaltinamojo R. V. - 2016 m. birželio 17 d.

5.20. 2016 m. spalio 25 d. suplanuotas teisiamasis posėdis buvo atidėtas, nes į jį neatvyko kaltinamasis L. P., kuris pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės reikalavimus ir buvo sulaikytas Švedijos Karalystėje. Taip pat dėl sveikatos problemų teisiamajame posėdyje nedalyvavo kaltinamieji R. V. ir K. L.. Posėdžio metu teismas išklausė kaltinamųjų gynėjų nuomonių dėl bylos dalies atskyrimo L. P. atžvilgiu. Gynėjai, įskaitant ir N. T. gynėją, pasisakė prieš tokį atskyrimą, ir nurodė, kad būtina sulaukti, kol L. P. bus perduotas Lietuvos Respublikai, ir galės dalyvauti teisiamajame posėdyje.

5.21. 2017 m. sausio 18 d. kaltinamasis L. P. buvo pristatytas į Lietuvą iš Švedijos Karalystės. Toliau teisiamieji posėdžiai byloje vyko taip, kaip buvo suplanuota.

5.22. Atsižvelgiant į ypatingą bylos sudėtingumą ir didelę apimtį, į tai, jog nei vienas iš teismo posėdžių byloje neįvyko dėl priežasčių, susijusių su bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos aplaidumu ar pasyvumu, taip pat į objektyvias priežastis, susijusias su kaltinamųjų, liudytojų neatvykimu į teismo posėdžius, teismo psichiatrinių ekspertizių kaltinamiesiems skyrimu, vieno iš kaltinamųjų pabėgimu į Švedijos Karalystę, pažeidžiant paskirtą kardomąją priemonę, iš kurios jis turėjo būti pargabentas pagal Europos arešto orderį, darytina išvada, jog teismo pastangos kaip įmanoma paspartinti bylos nagrinėjimą (skiriant posėdžius iš esmės kiek įmanoma mažesniu intervalu, atsižvelgiant į didelį kaltinamųjų ir jų gynėjų skaičių, skiriant liudytojams atvesdinimus ir baudas, o nukentėjusiajam A. P. areštą už neatvykimą į teismo posėdžius) darytina išvada, jog Klaipėdos apygardos teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad bylos nagrinėjimas vyktų sklandžiai ir kuo sparčiau, bei laikėsi EŽTT praktikoje suformuluoto „deramo stropumo“ baudžiamajame procese reikalavimo.

5.23. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgdama į tai, jog kaltinamajam N. T. už sunkiausios inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BPK 249 straipsnio 3 dalyje, galimą padarymą gresia laisvės atėmimas iki dvidešimties metų arba iki gyvos galvos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, šių reikalavimų nepažeidė.

5.24. Skunde nurodoma ir tai, kad nors N. T. nėra kaltinamas jokio smurtinio pobūdžio nusikaltimo padarymu, tačiau suėmime yra laikomas nežmoniškomis, jo garbę ir orumą žeminančiomis sąlygomis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kardomosios priemonės – suėmimo – atlikimo sąlygos nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl šio skundo argumento nepasisako.

5.25. Kaltinamojo N. T. gynėja nurodė, kad į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą įneštas 30 000 eurų užstatas, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, netgi taikant šią kardomąją priemonę kartu su intensyvia priežiūra BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti.

5.26. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo N. T. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės skundą atmesti.

Palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį, kuria kaltinamajam N. T. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.