Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. P. gynėjo advokato L. B. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2015 m. liepos 12 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 str. 3 d., 146 str. 2 d., 180 str. 3 d., 302 str. 1 d., 249 str. 3 d., 7 str. 12 p., 25 str. 4 d. ir 266 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 199 str. 2 d., 7 str. 12 p. ir 260 str. 3 d., 7 str. 12 p., 25 str. 4 d. ir 266 str. 3 d., 199 str. 2 d., 7 str. 12 p., 25 str. 4 d. ir 260 st. 3 d., 199 str. 2 d. tuo, kad jis organizuotai, kartu su grupe, t. y. S. V. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, panaudodamas fizinį smurtą ir peilį, neteisėtai atėmė laisvę R. M., apiplėšė jį, pagrobė ir laikė jo dokumentus, o įsibrovęs į butą pagrobė didelės vertės (53 970 Lt) turtą; taip pat tuo, kad 2005 metais dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti ir įgyti didelę įtaką prieš Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovus, iš anksto susitaręs su S. V., N. T. ir D. P. bendrai neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų kiekiais, užsiimti jų kontrabanda, daryti kitus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, organizavo (įkūrė) šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą („(duomenys neskelbtini)“), kurio vadovu tapo S. V., nuo 2005 m. iki 2014 m. dalyvavo šio susivienijimo veikloje, įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą kitus asmenis; be to, tuo, kad neturėdamas leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, kuriuos panaudojo ir planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose; dar ir tuo, kad nuo 2005 m. iki 2014 m., dalyvaudamas „agurkinių“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su kitais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviais ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais asmenimis organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (BMK), įvairių kitų narkotinių medžiagų įgijimą ir gabenimą kontrabandos būdu iš vienos valstybės į kitą bei jų platinimą.

Kaltinamasis A. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str., 2013 m. sausio 22 d. buvo sulaikytas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis teismų nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Gynėjo teigimu, skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, teismo argumentai formalūs ir iš esmės nepakankami pagrįsti pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimą. Taikant bet kurią kardomąją priemonę, o ypatingai pačią griežčiausią, turi būti vertinamas ne tik įtarimo sunkumas, ne tik byloje esantys duomenys, kurie patvirtina įtarimo pagrįstumą, bet turi būti nurodyti konkretūs duomenys, pagrįsti byloje surinkta medžiaga, kurie leistų teismui pagrįstai teigti, jog realiai egzistuoja bent vienas būtinas suėmimo taikymo pagrindas, o ne spėti ar daryti prielaidas dėl šių pagrindų egzistavimo. Nurodo, kad ilgą laiką besitęsiantis asmens suėmimas įpareigoja šios griežčiausios kardomosios priemonės pratęsimo klausimą svarstantį teismą kiekvieną kartą itin kruopščiai patikrinti, ar tolesnis pagrindinis asmens teisės – teisės į laisvę – suvaržymas yra šiuo konkrečiu atveju pateisinamas, ar nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų pagrindinių žmogaus teisių. Gynėjo manymu, skundžiama nutartis neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotų reikalavimų.

Skundžiamoje nutartyje nurodytas suėmimo taikymo pagrindas – manymas, kad A. P. laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, yra deklaratyvus, neparemtas pakankamais faktiniais duomenimis, o grindžiamas daugiau teismo prielaidomis ir spėjimu. Bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamasis planuoja daryti naujas konkrečias nusikalstamas veikas. Vien kaltinamajam inkriminuojamų veikų skaičius, šių veikų pavojingumas, pobūdis, bendrininkavimo forma negali pagrįsti neabejotino teiginio, kad kaltinamasis ir ateityje darys nusikalstamas veikas. Šioje baudžiamojo proceso stadijoje asmuo yra tik kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu, šie kaltinimai yra grindžiami tik pirminiais duomenimis, kurių tinkamai nepatikrino teismas, todėl negalima pagrįstai ir neabejotinai teigti, jog nusikalstamos veikos apskritai buvo padarytos ir, kad kaltinamasis ateityje bus pripažintas kaltu dėl jų padarymo bei nuteistas. Net jei kaltinamasis praeityje ir darė kokias nors veikas, iš to negalima neabejotinai manyti, jog jis analogiškas veikas darys ir ateityje.

Šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių A. P. turi būti laikomas suimtas taip ilgai. Jis kaltinamas nesmurtinių nusikaltimų padarymu, yra susituokęs, turi šeimą, mažamečius vaikus, dirbo, per itin ilgą laiką trunkantį procesą nesislėpė ir nepabėgo nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo, neatliko kitų veiksmų, kurie kokiu nors būdu trukdytų procesui. Gynėjas taip pat nurodo, jog vertinant šios baudžiamosios bylos apimtį ir sudėtingumą, numatytų teismo posėdžių skaičių, darytina išvada, kad procesas truks dar ilgą laiką, suėmimo taikymas visą šį laiką kaltinamajam A. P., kuris suėmime praleido jau 30 mėnesių, nesant byloje išskirtinių priežasčių, dėl kurių kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio bei BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms.

Pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam laikotarpiui, turi būti nurodomi pagrįsti ir įtikinami motyvai, kodėl švelnesnės kardomosios priemonės negali pasiekti siekiamų tikslų. Švelnesnės kardomosios priemonės taikymo galimybė kiekvieną kartą turi būti realiai apsvarstoma, o ne atmetama be jokių motyvų. Tinkamo dydžio užstato paskyrimas, kai įmokėtos sumos praradimas kaltinamajam ar užstato mokėtojui reikštų didelės turto dalies netekimą, yra itin veiksminga kardomoji priemonė. Proceso metu prokurorui ir teismui ne kartą buvo pateiktas prašymas pakeisti A. P. kardomąją priemonę suėmimą į užstatą, nurodant, kad yra asmuo, galintis sumokėti 45 000 eurų dydžio užstatą. Atsižvelgiant į kaltinamojo bei jo šeimos turtinę padėtį, akivaizdu, jog tokio dydžio užstato suma būtų pakankama tam, kad užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, eliminuotų bet kokias kaltinamojo intencijas daryti naujas nusikalstamas veikas, tokio dydžio užstatas, taikomas kartu su kita už suėmimą švelnesne kardomąja priemone ar jų kompleksu padėtų pasiekti visus BPK 119 straipsnyje numatytus uždavinius. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje net nesprendė ir nepasisakė dėl galimybės pakeisti kaltinamajam taikomą kardomąją priemonę į švelnesnę kardomąją priemonę - užstatą, nurodydamas, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.

Kardomoji priemonė suėmimas kaltinamajam taikoma jau 30 mėnesių, visą šį laikotarpį A. P. yra kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime antisanitarinėmis, nežmoniškomis ir žiauriomis sąlygomis, be to, kiekvieną kartą yra konvojuojamas iš Vilniaus į Klaipėdoje vykstančius teismo posėdžius, kas taip pat sukelia kaltinamajam papildomus nepatogumus. Dėl to ir taip itin griežta, ilgą laikotarpį taikoma kardomoji priemonė, kuri savo esme prilygsta laisvės atėmimo bausmei, kaltinamajam sukelia itin neigiamus padarinius ir atsižvelgiant į proceso stadiją bei ankščiau minėtas aplinkybės yra neproporcinga. Todėl tolesnis suėmimo taikymas teismo nurodytais motyvais nebegali būti pateisinamas.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti, kaltinamasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti.

Kaltinamojo A. P. gynėjo advokato L. B. skundas atmetamas. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartimi kaltinamajam A. P. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. liepos 12 d., paliktinas galioti.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra kitų kaltinamųjų (A. R., N. R., K. L. ir kitų), liudytojų (E. R., V. V., Ž. L., V. Š., A. P., R. M. ir kitų) parodymai, specialistų išvados, duomenys, užfiksuoti parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, automobilio ir jame esančių daiktų apžiūros, kratų protokoluose, užsienio teisėsaugos institucijų pateiktoje medžiagoje, taip pat kiti duomenys, esantys bylos medžiagoje. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami.

Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 str. 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 d. numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai pratęsė kaltinamajam A. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu.

BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. A. P. kaltinamas labai sunkių ir sunkių nusikaltimų, kurie patenka į BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų sąrašą, padarymu. A. P. kaltinamas nusikalstamų veikų, susijusių su ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis nusikalstamo susivienijimo organizavimu ir dalyvavimu jo veikloje, neteisėtu labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (BMK), įvairių kitų narkotinių medžiagų įgijimo ir gabenimo kontrabandos būdu iš vienos valstybės į kitą bei jų platinimo organizavimu. Kaltinamasis jam inkriminuotus nusikaltimus galimai padarė veikdamas pačia sudėtingiausia bei pavojingiausia bendrininkavimo forma – nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, sudėtyje. A. P. galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktinio pobūdžio, o iš anksto gerai suplanuoti ir organizuoti, vykdyti kelerius metus ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienyje, siekiant neteisėtai gauti pajamų. Pagal A. P. inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį ir jų kiekį lėšų pragyvenimui jis galimai gaudavo nusikalstamu būdu. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d. (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).

BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus bei nėra būtina nustatyti, kad asmuo rengiasi daryti naujus nusikaltimus.

Šio pagrįstai nustatyto suėmimo taikymo pagrindo nepašalina skunde nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis yra vedęs, turi šeimą, mažamečius vaikus, dirbo, nesislėpė ir nepabėgo nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo, neatliko kitų veiksmų, kurie kokiu nors būdu trukdytų procesui. Šios aplinkybės yra svarbios, tačiau jos nepaneigia pirmiau išdėstytų aplinkybių visumos ir, esant pirmiau paminėtoms aplinkybėms, negali būti pakankamu pagrindu panaikinti A. P. taikomą griežčiausią kardomąją priemonę.

Ši baudžiamoji byla yra ypatingai sudėtinga (kaltinimai pareikšti 13 kaltinamųjų, byloje daug liudytojų), didelės apimties (bylą sudaro 127 tomai), byla perduota teismui ir paskirta nagrinėti teisiamuosiuose posėdžiuose (iki 2015 m. gruodžio 23 d.). Bylos procesas nėra vilkinamas. Įvertinus šios bylos ypatingai didelę apimtį, inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą bei kiekį, kaltinamųjų, liudytojų skaičių, tyrimo sudėtingumą, bylos nagrinėjimas iki šio laiko, t. y. apie vienerius metus, nėra nepateisinamai ilgas, kaltinamajam A. P. griežčiausios kardomosios priemonės taikymas ilgą laiką neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, nei BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms.

Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo kaltinamojo A. P. teises, tačiau šiuo atveju kaltinamojo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo bei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl toks jo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Be kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo šiuo metu nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Suimtojo gynėjo teiginiai apie galintį užsitęsti bylos nagrinėjimą teisme dėl bylos sudėtingumo ir apimties yra prielaidų pobūdžio ir nekeičia teismo išvadų, nustatant suėmimo termino pratęsimo pagrindus ir sąlygas.

Gynėjo teiginiai, susiję su kaltinamojo A. P. laikymo suėmime sąlygomis Lukiškių tardymo izoliatoriuje bei nepatogumais, atsirandančiais dėl jo vežimo iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo į Klaipėdos apygardos teisme vykstančius teisiamuosius posėdžius, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas.

Motyvuojamoji dalis

Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo A. P. gynėjo advokato L. B. skundą atmesti.

Palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartimi kaltinamajam A. P. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. liepos 12 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.