Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T. V. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. kovo 19 d.

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje T. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, t. y., kad nuo 2009 m. iki 2014 metų dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti, dalyvavo (duomenys neskelbtini) nusikalstamo susivienijimo veikloje kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais A. P., D. P., N. T., K. L., A. R., T. P. ir kitais, veikdamas savo bei nusikalstamo susivienijimo naudai, 2009–2013 metų laikotarpiu neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu – 16-20 kg narkotinės medžiagos kokaino, jį gabeno iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę ir ten neteisėtai platino; neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 45,85 kg narkotinės medžiagos kokaino Brazilijos Federacinėje Respublikoje, jį gabeno iš Pietų Amerikos į Ispanijos Karalystę, laikė Ispanijos Karalystėje su tikslu neteisėtai pergabenti iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę, iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę ir ten neteisėtai platinti.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2013 m. gruodžio 19 d. T. V. buvo sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi T. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo, Vilniaus apygardos teismo bei Klaipėdos apygardos teismo nutartimis.

Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartimi kaltinamajam T. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teismas nurodė, kad T. V. kaltinamas padaręs tyčinius labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, jis turi ryšių užsienyje. Šios aplinkybės leido teismui padaryti išvadą, kad būdamas laisvėje T. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.

Kaltinamasis T. V. skunde nurodo, kad nesutinka su Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartimi.

T. V. teigia, kad teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą privalėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2014-12-30 nutarimu Nr. 50, kuriame nurodoma, kad sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo klausimą, teismas privalo patikrinti, ar bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. T. V. nuomone, bylos medžiagoje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą jam inkriminuojamuose nusikalstimuose. Kaltinimai grindžiami liudytojų A. P. ir T. R., atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, parodymais. Šie liudytojai pasislėpė nuo teismo, yra paskelbta jų paieška, todėl T. V. manymu, jų parodymai yra nepatikimi. Taip pat T. V. nurodo, kad teismo procesiniame sprendime turi būti nurodyti objektyvūs faktai, kurie leistų pagrįstai prognozuoti, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ar kitokiu būdu trukdys procesui.

Kaltinamasis T. V. skunde remiasi Europos Žmogaus T. T. sprendimais, kuriuose konstatuota, kad suėmimas negali būti nuolat tęsiamas, remiantis tik formaliais teiginiais, kad asmuo gali bėgti (slėptis), nes yra kaltinamas sunkių nusikalstamų veikų padarymu ir dėl to jam gresia griežta laisvės atėmimo bausmė. Jis laikomas suėmime nuo 2013-12-20, t. y. pakankamai ilgą laiką ir tai gali suponuoti išankstinę nuomonę dėl T. V. kaltumo padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir jo nubaudimo.

T. V. nurodo, kad iki sulaikymo jis gyveno su tėvais, su kuriais yra siejamas socialiniais ryšiais. Jo dukrą augina neįgali motina, serganti onkologine liga. Dukros motina su ja nepalaiko jokių ryšių, neteikia materialinės pagalbos. Jis pats prižiūrėdavo sunkiai sergančią motiną, be to studijavo.

Kaltinamojo nuomone, teismas neįvertino aplinkybės, jog pradėjus ikiteisminį tyrimą, jis nepabėgo (nepasislėpė), atvyko į teismo posėdį, kur buvo suimtas. T. V. nurodo, kad laikomas (duomenys neskelbtini), jis elgiasi tinkamai, tai patvirtina pateiktos charakteristikos. Kaltinamasis taip pat nurodo, jog iki sulaikymo dirbo, turėjo pragyvenimo šaltinį.

Skunde nurodoma ir tai, kad skundžiama nutartis neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, keliamų nutarties turiniui.

T. V. nurodo, kad jo šeima galėtų įmokėti užstatą, kuris padėtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundžiama nutartimi kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas nustačius vieną pagrindą, kaltinamajam nėra aišku kokiais kitais pagrindais buvo pratęsta kardomoji priemonė. Nutartyje taip pat nenurodyti motyvai, kodėl kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti kitomis kardomosiomis priemonėmis. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje numatyta kiekvieno suimto asmens teisė būti paleistam proceso metu, paleidimą sąlygojant garantijomis, kad jis atvyks į teismą. Proporcingumo principas reikalauja, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejai, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Pasak kaltinamojo, jam ir toliau taikant pačią griežčiausią kardomąją priemonę iš esmės pažeidžiamos minimalios jo teisių, numatytų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, garantijos. Taip pat kaltinamasis nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjęs jo skundus, nesuteikė galimybės kaltinamajam dalyvauti teismo posėdyje. Teismo posėdžiuose nedalyvavo ir jo gynėjas, tuo, pasak kaltinamojo, pažeidžiamos jo teisės.

Kaltinamasis T. V. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartį ir paskirti jam kardomąją priemonę – užstatą.

Teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamojo skundą atmesti.

Skundas atmetamas.

BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis ar kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą tiek, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad esančių faktinių duomenų visuma – liudytojų (V. V., V. Š. ir kt.) parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, parodymo atpažinti pagal nuotrauką, kratų, akistatos protokolai ir jų priedai, specialistų išvados, užsienio valstybių pateikti duomenys, taip pat kita baudžiamosios bylos medžiaga, nurodyta kaltinamajame akte, leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis T. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Aukštesnysis teismas pažymi, jog svarstant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, paminėti duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Taip pat pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomosios priemonės terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymai vertinami, kaltinamojo veikos kvalifikavimo bei kaltės klausimai sprendžiami bylą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme, dėl to kaltinamojo skundo argumentai dėl jo kaltės bei įrodymų vertinimo, nenagrinėjami.

Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriamas ar jo terminas pratęsiamas tik kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šio straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

T. V. yra kaltinamas galimai padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Skundžiama nutartimi Klaipėdos apygardos teismas pratęsė kaltinamajam T. V. kardomosios priemonės - suėmimo terminą nustatęs pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte - būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, dėl to paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Apygardos teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, atsižvelgė į tai, kad T. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių bei labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Baudžiamasis įstatymas už kaltinamajam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Kaltinamasis yra teisus skunde nurodydamas, kad vien tik nusikaltimo sunkumo ir gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės nepakanka išvadai, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Nustatant aptariamą suėmimo taikymo pagrindą būtina įvertinti BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą. Nagrinėjamu atveju, nors kaltinamasis ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą (gyveno su tėvais), vaiką, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo besąlygiškai teigti, kad jo turimi socialiniai ryšiai yra tokie, kurie sumažintų prognozuojamo bėgimo nuo teismo tikimybę, kuriai užtikrinti ir taikoma tokia griežta kardomoji priemonė. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad T. V. turi ryšių užsienyje. Apeliacinio teismo nuomone, įvertinus visumą BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad būdamas laisvėje, turėdamas ryšių užsienyje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, T. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis iki sulaikymo dirbo, pradėjus ikiteisminį tyrimą nepasislėpė, laikomas suėmime elgiasi tinkamai, nepaneigia šio teismo nustatyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo.

Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad BPK 122 straipsnio 1 dalyje nustatyti suėmimo taikymo pagrindai yra alternatyvūs, o tęsiant suėmimo terminą pakanka nustatyti bet vieną iš nurodytoje baudžiamojo įstatymo teisės normoje įtvirtintų sąlygų, daro išvadą, kad apygardos teismas T. V. pagrįstai kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė 3 (trims) mėnesiams pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Aukštesniojo teismo nuomone, nustatyto vieno suėmimo taikymo pagrindo buvimas leidžia daryti išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti, todėl pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas, paliktina galioti.

Kaltinamasis skunde akcentuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimą Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą, ir namų areštą, arba pratęsiant suėmimo terminą“, tačiau būtina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo senato nuarimai nėra bylų nagrinėjimo teisės šaltinis, todėl tiesiogiai jais remtis nėra pagrindo. Kaltinamasis skunde taip pat nurodo, kad teismui nagrinėjant skundus dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, jam nesudaroma galimybė dalyvauti teismo posėdyje, taip pat teismo posėdžiuose nedalyvauja ir jo gynėjas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 130 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, teismo posėdyje privalomai dalyvauja prokuroras. Aukštesnysis teismas į teismo posėdį taip pat šaukia suimtąjį ir gynėją ar vien tik gynėją, tačiau jų neatvykimas, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie teismo posėdžio dieną, nekliudo nagrinėti skundą. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, tiek suimtajam T. V., tiek jo gynėjui V. Pacevičiui, apie 2014-10-21 bei 2015-01-19 vykusių teismo posėdžių laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai.

Kaltinamasis skunde akcentuoja, jog suėmime jis laikomas ilgą laiką. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kardomoji priemonė - suėmimas neabejotinai suvaržo kaltinamojo T. V. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus nusikaltimų, kuriuos galbūt padaręs kaltinamas T. V., kiekį, pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti nusikalstamas veikas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą. Juolab, kad maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatyme, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose nėra konkrečiai apibrėžtas. Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas T. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso įstatymo ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Kaltinamojo skunde išdėstytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų.

Skundžiama nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo T. V. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.