- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-13
- Bylos Nr.
- 1S-20-919/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00029-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Nuteistasis
- D. P.
teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės J. V. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria panaikintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta netaikyti D. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, ir nuteistajam D. P. taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. D. P. Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendis ir D. P. paskirta galutinė 16 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pirmus trejus metus bausmę atliekant kalėjime. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiai, paskiriant D. P. subendrintą 14 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelninta iki 13 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta 13 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu D. P. paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 15 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
3. Bausmės pradžia – 2013 m. gruodžio 19 d., pabaiga – 2028 m. spalio 1 d.
4. Komisijos 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam D. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis D. P., lygtinai paleistas į laisvę, nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų. Nutarime atkreipiamas dėmesys, kad bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas, nors buvo skatintas 9 kartus, tačiau buvo ir baustas 8 kartus drausmine tvarka, nors nuobaudos negalioja, paskutinė nuobauda skirta 2016 metais, tačiau tai parodo, kad jis akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo. Be to, išlieka kriminogeninių veiksnių: buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas, pavojingas elgesys; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, šią riziką dar gali mažinti. Pažymėta, kad nuteistojo neatlikta bausmės dalis yra didelė - 3 metai 10 mėnesių ir 20 dienų (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Komisija rekomendavo nuteistajam dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse bei tęsti darbą ir nustatė pakartotinę šio klausimo svarstymo datą - 2025 m. gegužės 11 d. Komisija nutarime nurodė, kad nuteistasis Komisijai pristatomas penktą kartą. Šiuo metu yra atlikęs 2/3 dalis paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Atkreipė dėmesį į nuteistojo teistumus bei jų padarymo aplinkybes. Komisija taip pat pažymėjo, kad nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis, kadangi jis antrą kartą teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, o visi pastarieji nusikaltimai įvykdyti siekiant finansinės naudos. Nutarime nurodyta, kad laisvėje nuteistasis nuolat dalyvavo veikloje, kuri skatino nusikalstamumą.
5. Nuteistasis D. P. nesutikdamas su Komisijos 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui, kuris 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi nuteistojo skundą tenkino, panaikino Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta netaikyti D. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, ir taikė nuteistajam D. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nutartis motyvuojama tuo, kad nuteistasis D. P. padarė pakankamai akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, yra nusiteikęs pozityviems pokyčiams, jo pažangus, teigiamas elgesys laisvės atėmimo įstaigoje leidžia manyti, kad ir būdamas laisvėje jis elgsis atsakingai.
Šalies argumentai
6. Skundu Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė J. V. prašo Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir netaikyti nuteistajam D. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
6.1. Skunde prokurorė nurodo, kad apylinkės teismas patenkindamas nuteistojo skundą ir panaikindamas Komisijos nutarimą netaikyti D. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neįvertino visų lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lemiančių veiksnių - nuteistojo D. P. padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio, asmenybės, kriminogeninių veiksnių ir kt. Prokurorės vertinimu, nagrinėjamu atveju, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, didelę neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, kitus lygtinio paleidimo taikymui svarbius kriterijus, nuteistajam valstybės taikomas prievartos poveikis nebūtų adekvatus bei proporcingas, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje, t. y. tai sudarytų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo.
6.2. Prokurorė sutinka, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog D. P. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, numatytas BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nes yra atlikęs 2/3 bausmės. Tačiau, prokurorė pažymi, kad formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, tačiau vertintina ir jo nusikalstamo elgesio rizika, tai pat ar pažanga ją mažinant yra akivaizdi. Tačiau, prokurorės vertinimu, nuteistasis neatitinka materialiosios sąlygos - nuteistojo pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
6.3. Skunde nurodoma, kad atlikus nuteistojo D. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika, jam vis dar nustatomas ne vienas kriminogeninis veiksnys - buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Nors išskiriami apsauginiai veiksniai, tačiau matyti, jog jie kriminogeninių veiksnių neeliminuoja, nes nuteistojo rizikos vertinimas ženkliai nepakito (vis dar išlieka vidutinis). Taip pat pažymima, kad vertinant nuteistojo asmens byloje esančius duomenis matyti, kad nuteistasis iki nuosprendžio priėmimo, kuriuo paskirtą bausmę šiuo metu atlieka, buvo teistas tris kartus Lietuvoje, vieną kartą - Vokietijoje. Taigi, D. P. kriminalinio elgesio nuostatos taip pat nusikalstamo gyvenimo būdo įpročiai buvo pakankamai tvirtai susiformavę. Be to, Komisija nutarime nurodė, jog D. P. įvykdytų nusikalstamų veikų skaičius, tyčinis pobūdis bei jų sunkumas rodo didesnį D. P. pavojingumą visuomenei. Prokurorė atkreipia dėmesį ir į nuteistojo didelę likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį bei į tai, kad nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų.
6.4. Skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių duomenų, jog nuteistojo elgesys bausmės atliko metu po jo paskutinio svarstymo dėl galimybės taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos būtų akivaizdžiai pakitęs - nuteistasis paskutinį kartą skatintas tik 2021 m., dirba tik nuo 2023 m. rugsėjo 21 d., nebaustas nuo 2016 m.). Skunde pažymima, kad kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją.
6.5. Prokurorės vertinimu, nuteistojo D. P. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, jo elgesio laisvės atėmimo įstaigoje negalima vertinti pažangiu ir išimtinai teigiamu, jo išlikusi vidutinė rizika neleidžia objektyviai daryti išvadų, jog būdamas laisvėje jis elgsis atsakingai. Nors nuteistasis yra motyvuotas keistis, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus nuteistojo kriminogeninius veiksnius, kad vis dar išlieka dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis vis dar gali ir privalo pakeisti aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, spręstina, kad nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta ir esamos nuteistojo elgesį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nerodo jo elgesio pokyčių, pakankamų sėkmingai probacijai.
Atsiliepimas
7. Nuteistasis D. P. pateikė atsiliepimą į Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės J. V. skundą, kuriuo prašo prokurorės skundą atmesti.
7.1. Atsiliepime nurodoma, kad prokurorė skunde konstatuodama, jog apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina, perėmė aukštesniojo teismo funkcijas ir leido sau vertinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą. Nuteistojo nuomone, toks prokurorės elgesys yra nepateisinamas ir nepriimtinas. Prokurorė turi teisę tik ginčyti pirmosios instancijos nutartį, tačiau negali perimti teismo funkcijų ir nurodinėti koks sprendimas turi būti priimtas.
7.2. Atsiliepime nurodoma, kad prokurorės skunde nepagrįstai skiriamas didelis dėmesys likusiai nuteistojo bausmės daliai, kuri pasak prokurorės yra didelė, tad lygtinio paleidimo taikymas prieštarautų teisingumo principui bei bausmės tikslų įgyvendinimui. Nuteistojo nuomone, prokurorė nesidomi teismų sprendimais, ignoruoja teismų sukurtus precedentus, o tai yra nesuderinama su teisingumo ir nešališkumo principu. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jis nubaustas 15 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kas negali būti laikoma savaime švelnia bausme. Be to, skunde nurodoma, kad nuteistasis yra atlikęs tik 2/3 bausmės, nors šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs 3/4 bausmės. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad prokurorė konstatuodama, jog nuteistasis ateityje gali realizuoti savo nusikalstamus sumanymus, pažeidžia nekaltumo prezumpciją.
7.3. Atsiliepime nurodoma, kad tai, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio svarstymo pasak prokurorės nebuvo akivaizdi, negali būti pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo instituto jo atžvilgiu, kadangi BVK 82 straipsnio 1 dalis, aiškiai nustato, kad lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas nuteistiesiems, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami. Nuteistojo nuomone, prokurorės aiškinimas, kad lygtinio paleidimo institutas jam negali būti taikomas, kadangi jo nusikalstamo elgesio rizika nėra akivaizdi, paneigia tiek įstatymus, tiek ir elementarią logiką. Kaip matyti iš įstatymo normų, įstatymo leidėjas įtvirtino terminą „akivaizdi pažanga“, kas reiškia, jog nuteistajam išliekant toje pačioje nusikalstamo elgesio rizikos grupėje, turi būti įmanoma nustatyti - ar buvo padaryta pažanga. Be to, skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad stebimos nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo tendencijos, nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.
7.4. Nuteistasis atsiliepime nurodo, kad jis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2023 m. rugpjūčio 19 d. Alytaus kalėjimo atviro rėžimo sąlygomis, šiuo metu dirba UAB “ (duomenys neskelbtini)”, darbo dienomis dirba (duomenys neskelbtini), įmonės biure adresu (duomenys neskelbtini), savaitgaliais jam yra suteikiamos trumpalaikės išvykos 2 parom į namus, 2024 gruodžio mėnesį jam buvo suteiktos ilgalaikės atostogos, vykdė individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir sėkmingai baigė visas jam skirtas bei papildomas resocializacijos programas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę mokėsi ir įgijo specialybę. Taip pat pažymi, kad trumpalaikės išvykos į namus jam yra suteikiamos nuo 2022 metų liepos mėnesio, jam dar atliekant bausmę pusiau atviro rėžimo kalėjime. Be to, nei dirbant, nei išvykų metu nusižengimų nebuvo fiksuota, todėl nuteistojo nuomone, jis pateisino jam parodytą pasitikėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdyje prokurorė palaikė skundą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti, nuteistasis prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės J. V. skundas tenkinamas.
9. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
10. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.
11. Įvertinus prokurorės skundo argumentus, teismui pateiktą bylos medžiagą bei skundžiamos nutarties motyvus, konstatuojama, kad prokurorės skundas yra pagrįstas. Analizuojamu atveju apylinkės teismas, panaikindamas Komisijos nutarimą bei taikydamas nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tinkamai neįvertino visų pataisos procesui reikšmingų aplinkybių, išskirtinai atsižvelgė tik į teigiamai D. P. apibūdinančius duomenis, nevertindamas su nuteistojo pataisos procesu susijusių aplinkybių visumos, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistojo dedamos pastangos taisytis, keisti savo nuostatas ir elgesį jau yra pakankamos konstatuoti, jog jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir kad ši pažanga leidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
12. Sutiktina su aplinkybe, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja formalus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, nes D. P. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas sąlygas, tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai – turi būti nustatyta žema nuskalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai).
13. Įvertinus pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais nekyla, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pataisos įstaigos rengiamuose užsiėmimuose ir renginiuose, devynis kartus skatintas, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą ir darbą, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, siekia įgyti staliaus kvalifikaciją, bausmės atlikimo metu baigė 12 klasių, įgijo suvirintojo ir tekintojo specialybes, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę užsiima darbine veikla. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama D. P. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Pažymėtina, kad jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į griežtesnio tipo grupę, netektų turimų lengvatų ir panašiai, todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia galimybę laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis kalinimo sąlygomis.
14. Kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga yra žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodika. Analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą, pažymėtina, kad 2024 m. spalio 17 d. Socialinio tyrimo išvadoje (toliau - Socialinio tyrimo išvada) nuteistajam D. P. nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką. Nusikalstamo elgesio rizikos pagal OASys metodiką vertinimas nuteistajam buvo atliktas šešis kartus, Komisijai dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistasis teikiamas penktąjį kartą, visus kartus nuteistajam lygtinis paleidimas netaikytas, rekomenduojant nuteistajam ir toliau vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones bei tokiu būdu siekiant mažinti nuteistajam nustatytą vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Komisija 2024 m. lapkričio 11 d. nutarime nuteistajam rekomendavo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones: dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse ir tęsti darbą. Aukštesnės instancijos teismas, pritaria Komisijos padarytai išvadai ir konstatuoja, kad nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, tačiau su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos ir dar gali būti mažinamos vykdant Komisijos rekomendacijas.
15. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad D. P. vis dar yra nustatomi trys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas bei trys statiniai kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumai), būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, tai yra gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su nuteistojo D. P. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos (ką pagrįstai nurodė ir Komisija priimdama nutarimą nuteistojo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo instituto), nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą ir dar gali būti mažinamos.
16. Apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė į D. P. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei sunkumą, kadangi nors nusikalstamos veikos aplinkybės negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, tai yra kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šiuo atveju D. P. atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje, įgijimu, gabenimu, nešiojimu, laikymu didelio kiekio šaunamųjų ginklų, šaudmenų panaudojimu ir planavimu panaudoti nusikalstamame susivienijime, organizavimu neteisėtų pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako BMK ir kitų narkotinių medžiagų įgijimu, gabenimu kontrabandos būdu. Be to, nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis, kadangi jis jau antrą kartą teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių psichotropinių medžiagų kiekiu, kas Socialinio tyrimo išvadoje įvardijama kaip nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Be to, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos yra finansinio pobūdžio. Minėtos aplinkybės neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdytų nusikaltimų veikų pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje.
17. Sutiktina su prokurore, kad šiuo atveju neatliktos bausmės dalis, kuri nors ir nėra savarankiškas pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo, taip pat turi reikšmės vertinant nuteistojo pataisos procesą paskirtos bausmės tikslų ir paskirties kontekste. Teismo vertinimu, D. P. neatliktos bausmės dalis (Komisijos posėdžio dieną) – 3 metai 10 mėnesių 20 dienų, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Nors atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis teismo sprendimą, tačiau su tuo susijusių aplinkybių vertinimas kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, o tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju D. P. pažanga šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pataisos procesas yra ilgas ir sudėtingas, ir tam reikalingas laikas.
18. Pažymėtina ir tai, kad teigiama nuostata į darbinę veiklą bei socialinių ryšių palaikymas, egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau, akivaizdu, kad nuo nusikaltimo darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrįstas pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog D. P. dar nėra pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
19. Nors nuteistąjį šiuo metu paleidus lygtinai jis būtų toliau prižiūrimas probacijos pareigūnų, tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog ši aplinkybė savaime nereiškia, kad paleistas lygtinai, nuteistasis taip pat laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir (ar) nepasislėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Tokia išvada daroma įvertinus tai, jog bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama laikinai išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojamieji asmenys. Šią išvadą dar labiau sustiprina ta aplinkybė, jog net būdamas struktūruotoje aplinkoje, nuteistasis aštuonis kartus pažeidė nustatytą tvarką ir buvo baustas.
20. Aukštesniojo teismo vertinimu, sutinkant su prokurorės pateikto skundo motyvais, aptartų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis D. P. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Apylinkės teismas tinkamai neįvertino visų lygtiniam paleidimui taikyti reikšmingų aplinkybių, kas lėmė netinkamą lygtinį paleidimą reglamentuojančių teisės normų taikymą, todėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartis, kuria panaikintas Komisijos nutarimas netaikyti D. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, ir nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės J. V. skundą tenkinti.
Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – nuteistojo D. P. skundą, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Alytaus kalėjime 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam D. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.