- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-10
- Bylos Nr.
- 1S-110-923/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00029-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė
- Nuteistasis
- K. L.
- Advokatai
- Gintaras Černiauskas, Ida Skiecevičė
nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. L. gynėjo advokato Gintaro Černiausko skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. kovo 6 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo K. L. gynėjos advokato padėjėjos Idos Skiecevičės skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1–ojo kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. LK-N-40 (toliau – nutarimas) netaikyti nuteistajam K. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. K. L. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, kuris iš dalies pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 13 punktą (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-974 redakcija) 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, K. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelninta ir nustatyta galutinė bausmė – 9 metai 1aisvės atėmimo.
2. Bausmės pradžia – 2020 m. gegužės 13 d., bausmės pabaiga – 2029 m. gegužės 13 d. Likusi neatlikta bausmės dalis šios nutarties priėmimo metu – 4 metai 1 mėnuo 2 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2025 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. LK-N-40 buvo nuspręsta K. L. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, motyvuojant tuo, kad K. L. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, įvykdyta nusikalstama veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų, iki šiol nevisiškai suvokia savo nusikalstamos veikos pasekmių aukoms ir visuomenei, trūksta empatijos kitų asmenų atžvilgiu, jis yra pernelyg susikoncentravęs į patį save bei išlieka gana abejingas kitų asmenų jausmams, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, darbinė patirtis kalėjime skaičiuojama tik nuo perkėlimo į atviro tipo kalėjimų, iki tol duomenų apie įsitraukimų į darbinę veiklą nėra, kas gali būti viena iš subkultūros laikymosi apraiškų, nevisiškai suvokia teigiamo sąžiningo darbo naudą (ribotas darbingumas 40 proc.), nusikalstamos veikos yra siejamos su kontrabanda, nusikalstamo susivienijimo organizavimu, neteisėtu disponavimas pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais, nuteistojo byloje yra oficialių duomenų, kad jis yra pripažintas kaip organizuotos gaujos įkūrėjas, nusikalstamos veikos buvo atliekamos kartu su bendrininkais, turėjo lošimo problemų, trumpalaikės išvykos metu vartojo alkoholį, padarytas pažeidimas trumpalaikės išvykos metu neleidžia teigti, kad asmuo yra pasirengęs išėjimui į laisvę, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, reikalaujantys tęstinių ir tikslingų intervencinių priemonių taikymo, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, bausmę atlieka už vieną nuosprendį, tačiau už 5 nusikalstamas veikas, vertinant mąstymo ir elgesio ypatumus, nuteistasis mano, kad neturi problemų, išskyrus įkalinimą. Atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
4. Nesutikdamas su tokiu Komisijos nutarimu nuteistojo gynėja pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2025 m. kovo 6 d. nutartimi skundą atmetė, motyvuojant tuo, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus.
Šalies argumentai
5. Nuteistojo K. L. gynėjas advokatas Gintaras Černiauskas skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartį ir tenkinti nuteistojo gynėjos skundą – panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
5.1. Skundo autoriaus teigimu, apylinkės teismo nutartyje išdėstyti motyvai ir argumentai, kuriais nuspręsta atmesti skundą dėl lygtinio paleidimo nuteistajam netaikymo, buvo grindžiami itin selektyviu ir retrospektyviu duomenų apie K. L. vertinimu, iš esmės remiantis vien prielaidomis ir deklaratyvaus pobūdžio aplinkybėmis, kurios yra nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Toks formalus nutarties priėmimas aiškiai pažeidžia Lietuvos Respublikos teisėje taikomus pagrindinius bausmių vykdymo principus, įskaitant, teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principą. Taip pat, tokia nutartis ir jame išdėstyti motyvai nepagrįstai užkerta kelią žmogaus siekiui pasitaisyti ir daugiau nebenusikalsti, tinkamai integruotis į visuomenę.
5.2. Nuteistojo gynėjas skunde nurodo, jog K. L. atitinka formalų pagrindą lygtinio paleidimo taikymui – yra atlikęs pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies. Nuteistojo nuomone, jo elgesys, dedamos pastangos bei pasikeitęs mąstymas taip pat sudaro ir materialųjį pagrindą, t. y. nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažymi, kad apylinkės teismas, priimdamas nutartį, neatsižvelgė į nuteistajam palankias aplinkybes bei jo dedamas pastangas ir vertino bei itin sureikšmino tik faktines aplinkybes, kurios nuteistąjį charakterizuoja neigiamai.
5.3. Skunde pažymima, kad apylinkės teismas visiškai nevertino ir nepasisakė apie galimybę nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra. Nuteistojo įsitikinimu, tokia priemonė galėtų visapusiškai ir tinkamai užtikrinti jo resocializacijos procesą ir juo siekiamų tikslų. Nuteistasis yra įsitikinęs, kad jis yra pasiekęs resocializacijos plane keliamų tikslių, aiškiai matomos ir jo nuolatinai dedamos pastangos mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o nusikalstamas elgesys yra tiek pozityviai pakitęs, kad galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas jo atžvilgiu būtų efektyvus.
5.4. Apygardos teismui teikiamame skunde nurodoma., kad nors nutartyje yra minimos faktinės aplinkybės, susijusios su nuteistojo veiksmais, kuriais K. L. siekia keistis į teigiamą pusę, jo pastangomis elgtis pavyzdingai, tačiau panašu, kad apylinkės teismas šias aplinkybes vertino nepalankiai ir itin kritiškai, daug didesnę reikšmę suteikdamas vos kelioms aplinkybėms, kurios nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Tvirtinama, kad nutartyje nurodomos aplinkybės, kurios neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau iš esmės nepateikiami jokie objektyvūs ir konkretūs duomenys, patvirtinantys šias prielaidas / išvadas. Faktą, jog teismas itin blanketiškai bei paviršutiniškai vertino nuteistojo situaciją pagrindžia ir aplinkybė, kad nutartyje pats teismas daro prieštaringas išvadas, dėl kurių nuteistasis pagrįstai mano, jog apylinkės teismas pakankamai neįsigilino į faktinę situaciją bei realiai egzistuojančias aplinkybes, o tik atkartojo tai, ką nurodė Komisija.
5.5. Apelianto teigimu, apylinkės teismas itin daug reikšmės skyrė faktui, jog nuteistasis trumpalaikės išvykos metu vartojo alkoholį, už ką buvo baustas drausmine nuobauda. Pažymi, kad nuteistasis neneigia, jog 2024 m. vasario mėnesį jis trumpalaikės išvykos metu vartojo alkoholį, supranta, kad pasielgė netinkamai, dėl to gailisi. Už minėtą nusižengimą jam buvo paskirta administracinė nuobauda, tačiau šis nusižengimas buvo vienkartinis atvejis per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį, kitų pastabų, papeikimų ar nuobaudų visu laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu jam nebuvo skirta. Vien šis pažeidimas negali lemti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo negalimumo.
5.6. Pažymi, kad nuteistasis viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu buvo skatintas aštuonis kartus, tačiau į šią aplinkybę buvo atsižvelgta atmestinai, ją iš esmės ignoruojant. Ši aplinkybė aiškiai rodo, jog nuteistasis aktyviai stengiasi bei deda visas įmanomas pastangas keistis į teigiamą pusę, nuolatinai laikosi jam taikomų taisyklių bei nuostatų ir jo nusikalstamas elgesys yra pozityviai pakitęs. Teismas, priimdamas nutartį, prioritetą skyrė ir išimtinai vadovavosi nuteistąjį neigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, vietoje to, kad jo situacijoje būtų vertinami visi surinkti / turimi duomenys, tame tarpe, apie nuteistajam skirtus paskatinimus, resocializacijos plane siekiamų tikslų įgyvendinimą, elgesio pokyčius, darbinę veiklą, nuobaudas, savanoriavimą ir kt.
5.7. Pats apylinkės teismas nurodo, jog vertinimo metu buvo nustatyti nuteistojo K. L. apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, tokie kaip – patvirtinta gyvenamoji vieta, palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais, teigiama motyvacija darbinei veiklai. Tačiau, atsižvelgiant į visas nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, galima daryti išvadą, jog nesvarbu kiek nuteistasis stengsis ir įdės pastangų, jo elgesys bus vertinamas itin paviršutiniškai, lakoniškai ir formaliai, pirmenybę teikiant tik neigiamai nuteistąjį charakterizuojančioms aplinkybėms ir retrospektyviems duomenims, ką galima matyti iš priimtos nutarties motyvų. Nutartyje teigiama, kad K. L. nebuvo itin motyvuotas darbinei veiklai, tačiau teismas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų tokią išvadą, tik deklaratyviai nurodoma, kad nuteistasis dirba nuo 2023 m. gegužės 17 d. Apeliantas pabrėžia, kad buvo visiškai neatsižvelgta į aplinkybes, kad K. L. yra ribotai darbingas – jo darbingumas siekia vos 40 proc. Iki perkėlimo į atviro tipo kalėjimo įstaigą, nuteistajam nebuvo pasiūlyta jokių darbų, kuriuos jis galėtų dirbti ir/ar vykdyti darbinę veiklą pagal savo turimą darbinį lygį. Nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje, aktyviai siekė, jog būtų įtrauktas į darbinę veiklą, tačiau jam buvo nurodyta, jog dėl riboto darbingumo, nebuvo jokių darbų, kurie jam galėtų būti pasiūlyti ir/ar kuriuos jis galėtų atlikti. Būtent ši priežastis lėmė, kad nuteistasis negalėjo aktyviai dalyvauti darbinėje veikloje, o ne jo motyvacijos dirbti stoka. Pažymi, kad pats nuteistasis susirado darbą, kas suponuoja išvadą apie tai, kad jis yra itin suinteresuotas užsiimti darbine veikla, priešingai nei nurodoma nutartyje ir būti pilnaverčiu visuomenės nariu, gauti teisėtas pajamas, užsidirbti pensijai bei mokėti mokesčius.
5.8. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad nuteistasis buvo atsakingas už organizuoto nusikalstamo susivienijimo sukūrimą, tačiau nuteistasis dar kartą pažymi, kad jis nėra atsakingas už jokio nusikalstamo susivienijimo sukūrimą, tokios aplinkybės nėra konstatuotos jokiame teismo procesiniame sprendime, tad tokia teismo ir Komisijos daroma išvada yra išgalvota, kartu nepagrįstai bloginanti nuteistojo padėtį. Vien faktas, jog teismas, grįsdamas nutartį nuteistajam neskirti lygtinio paleidimo nurodo akivaizdžiai tiesios neatitinkančias aplinkybes, ne tik sudaro pagrindą abejoti šios nutarties teisingumu, tačiau ir jos teisėtumu. Be to, nuteistajam nėra suprantama ir kokiu pagrindu teismas padarė išvadą, kad jam trūksta empatijos kitų asmenų atžvilgiu, kad yra susikoncentravęs į save bei kad išlieka abejingas kitų asmenų jausmams. Tvirtina, kad nuteistasis prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo, nuoširdžiai gailėjosi bei iki šiol atgailauja nusikalstamų veikų padarymo kontekste tiek savo šeimos atžvilgiu, tiek ir visuomenės, dažnai savanoriauja, padeda kitiems asmenims. Skunde taip pat pažymima, kad pats teismas nutartyje pripažįsta, kad nuteistasis kelia mažą pakartotinio nusikalstamumo riziką, tačiau vėliau tai paneigdamas pasisako tik apie tai, kad visi veiksniai neva patvirtina faktą, kad jam negali būti taikomas lygtinis paleidimas.
Atsiliepimas
6. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Agnė Žaliauskienė pateikė atsiliepimą į nuteistojo K. L. gynėjo skundą, kuriuo prašo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartį. Atsiliepime pažymėjo, kad pritaria apylinkės teismo nutarties motyvams ir išvadoms, o nuteistojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai nepaneigia teismo nutartyje nustatytų aplinkybių ir nesudaro pagrindo tenkinti skundą bei naikinti minėtą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. L. gynėjo advokato Gintaro Černiausko skundas atmetamas.
7. Išnagrinėjus nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinus pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis K. L. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimtas nutarimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistojo gynėjas, nėra jokio pagrindo.
8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Pagal BVK 82 straipsnio 4 dalį, nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio įstatymo 1 ir 2 dalyse. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog K. L. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas sąlygas – jis yra atlikęs pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, dėl ko nebeaktualus intensyvios priežiūros taikymo svarstymas, kaip kad nurodoma apygardos teismui teiktame nuteistojo gynėjo skunde. Tačiau, aukštesnysis teismas pažymi, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų K. L. šiuo metu vis dar neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
10. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.
11. Įvertinus K. L. gynėjo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais nekyla, kadangi nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse bei resocializacijos procese, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones bei lygtinio paleidimo Komisijos rekomendacijas, geba sklandžiai, nuosekliai reikšti mintis, vystyti pokalbį, turi teigiamą nuostatą darbinei veiklai, dirba, su aplinkiniais elgiasi mandagiai. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama K. L. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
12. Analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą, pažymėtina, kad 2025 m. sausio 3 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada) nuteistajam K. L. nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką. Nusikalstamo elgesio rizikos pagal OASys metodiką vertinimas anksčiau nuteistajam buvo atliktas dar keturis kartus. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinimų metu išliko vidutinė. Nors paskutiniojo vertinimo metu konstatuota, kad nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir turinti mažėjimo tendencijų, tačiau kaip matyti iš 2024 m. liepos 5 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini), šio ir ankstesniojo vertinimo metu dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra išlikę tokie patys. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kaip minėta, esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kuri šiuo atveju nenustatyta.
13. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo/netaikymo būtina atsižvelgti į K. L. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei sunkumą, ir nors nusikalstamos veikos aplinkybės negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, tai yra kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šiuo atveju K. L. atlieka laisvės atėmimo bausmę už apysunkio (2 epizodai), sunkaus (2 epizodai) ir labai sunkaus nusikalstamų padarymą, t. y. jis dalyvavo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotoje nusikalstamo susivienijimo veikloje, sukurtoje vykdyti kitus nusikaltimus, tarp kurių ir tuos, už kuriuos K. L. nuteistas – neteisėtą disponavimą pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais, kontrabandą. Nusikalstamas veikas vykdė daugiau nei 10 metų. Be to, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos yra finansinio pobūdžio. Šios aplinkybės neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdytų nusikaltimų pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje.
14. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nors skundo autorius nurodo, jog nepagrįstai skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje yra nurodoma, jog K. L. buvo atsakingas už organizuoto nusikalstamo susivienijimo sukūrimą, nes jis nėra atsakingas už jokio nusikalstamo susivienijimo sukūrimą, tokios aplinkybės nėra konstatuotos jokiame teismo procesiniame sprendime, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų procesiniuose dokumentuose, kuriuose buvo sprendžiamas nuteistojo kaltės klausimas, buvo pažymėta, jog pagal kitų asmenų parodymus, K. L. pravarde „L.“, tuo metu (2000 metais) buvo laikomas vienas iš Kauno miesto kriminalinių autoritetų, kuris buvo subūręs organizuotą nusikalstamą grupuotę, o ne nusikalstamą susivienijimą. Taigi šie duomenys vertintini tik kaip asmenį charakterizuojantys duomenys (dar iki tirtų nusikaltimų ir nusikalstamo susivienijimo sukūrimo).
15. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, po pokalbio su nuteistuoju išvadą surašiusi specialistė konstatavo, jog K. L. ne visiškai suvokia savo nusikalstamos veikos pasekmes, tame tarpe ir visuomenei, artimiems asmenims, šias pasekmes vertina daugiau sau nei kitiems. Nuteistasis turi gana tvirtą asmeninę nuomonę, nėra linkęs pasiduoti kitų asmenų įtakai. Vertinimo metu išryškėjo, jog K. L. nėra lengvai paveikiamas, dėl ko padaryta prielaida, kad būtent jis pats gali būti nusikalstamų veikų iniciatorius. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma ir tai, kad nors kaltės nuteistasis ir neneigia, tačiau stengiasi ją minimalizuoti ir ieško tą pateisinančių priežasčių, Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu K. L. savo kaltės nepripažino, o Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad pokalbio su nuteistuoju metu jaučiamas kaltės neutralizavimas ir jos pripažinimas greičiau dėl naudos sau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visi šie duomenys sudaro pagrindą manyti, kad nuteistojo elgesys ir išsakytos mintys nėra nuoširdžios, o tik būdas pasiekti tikslą – kuo anksčiau išeiti į laisvę.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad K. L. vis dar nustatomi 6 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; stokojimas tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros pažeidimai. Nustatyti trys apsauginiai veiksniai – patvirtinta gyvenamoji vieta; palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais; teigiama motyvacija darbinei veiklai.
17. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu teismui nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su nuteistojo K. L. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, ir dar gali būti mažinamos esant nustatytai vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai.
18. Sutiktina, kad gyvenamosios vietos turėjimas, glaudūs socialiniai ryšiai su artimaisiais, motyvacija vertintini kaip apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šie veiksniai egzistavo ir anksčiau, tad tiek darbinė veikla, tiek gyvenamosios vietos ir šeimos turėjimas K. L. nesulaikė nuo ilgus metus vykdytų nusikalstamų veikų ir dalyvavimo nusikalstamose grupuotėse. Be to, kaip pripažino ir nuteistasis, jis iki šiol bendrauja su vienu iš asmenų, kuris figūravo toje pačioje baudžiamojoje byloje, kas rodo, jog jis palaiko ryšius ne tik su artimaisiais, tačiau ir su bendrą kriminalinę praeitį turinčiais asmenimis. Kaip minėta, nuteistojo vykdyta nusikalstama veika siejama su finansinės naudos siekimu, tad nors nurodoma, kad K. L. yra motyvuotas darbinei veiklai ir nuo 2023 m. gegužės 17 d. dirba, tačiau po pokalbio su resocializacijos specialistu, pažymėta, jog vertinimo metu išryškėjo ir tai, kad nuteistasis nevisiškai suvokia teigiamos sąžiningo darbo naudos. Taigi, paleidus asmenį lygtinai galimai ji veiktų finansinio atlygio ir pasitenkinimo darbu rodikliai, juolab įvertinus ir nuteistojo išsakytą poziciją apie nusikalstamas veikas – „nors turėjau viską, tačiau norėjau dar daugiau, norėjau „lengvų ir greitų“ pinigų“. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, esant minėtoms aplinkybėms, abejotina, jog jau šiuo metu į laisvę paleistas nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
19. Sutiktina su nuteistojo gynėjo skundo argumentu, kad vertinant K. L. elgesį bausmės atlikimo metu turi būti atsižvelgta ir į jo gautus 8 paskatinimus, kas rodo jo gerą elgesį. Tačiau kartu pažymėtina, kad 3 iš minėtų paskatinimų skirti dar 2021 metais, 4 – 2022 metais, 1 – 2023 m. kovo 17 d., ir paskutinysis – 2024 m. gruodžio 3 d., t. y. tik po daugiau nei pusantrų metų. Ankstesni paskatinimai (2021-2023 m.) ir tinkamas nuteistojo elgesys buvo įvertinti, dėl ko 2023 m. balandžio 7 d. buvo priimtas Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko sprendimas perkelti K. L. toliau bausmę atlikti atvirojo tipo bausmės atlikimo vietoje, kas neabejotinai pagerino nuteistojo padėtį ir bausmės atlikimo sąlygas. Lygtinio paleidimo taikymui svarbi aplinkybė ir nuteistojo bausmės atlikimo metu gauta drausminė nuobauda, nors nuteistojo gynėjas skunde ir tvirtinama, kad ji pernelyg sureikšminta. Pažymėtina, kad 2024 m. vasario 28 d. K. L. buvo paskirta drausminė nuobauda – izoliavimas 5 paroms už tai, kad patikrinus trumpalaikės išvykos metu, jam nustatytas 2,47 prom. neblaivumas. Nors drausminė nuobauda per bausmės atlikimo laikotarpį gauta tik viena ir jau nebegalioja, tačiau ji gauta už šiurkštų nustatytos tvarkos pažeidimą, kas rodo, jog atlikdamas bausmę, tačiau būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, K. L. ne visuomet sugebėjo laikytis laisvės atėmimo vietų įstaigos tvarkos ir įstatymo nuostatų. Aukštesniojo teismo vertinimu gauta nuobauda nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir sudaro pagrindą abejoti, kad būdamas laisvėje jis gebės elgtis tinkamai, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, todėl sutiktina su apylinkės teismo motyvais, kad K. L. pataisos procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje.
20. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, kad nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju nuteistasis kol kas yra atlikęs pakankamai nedidelę dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, vertinant ją paskirtos bausmės dydžio kontekste (skirta 9 metai), šiuo atveju vis dar yra pakankamai ženkli – 4 metai 1 mėnuo 2 dienos (skaičiuojant šios nutarties priėmimo dieną). Nepaneigiant bausmės paskirties, nuteistasis asmuo dėl savo padarytų teisei priešingų veiksmų turi patirti tam tikrus apribojimus, o nepatogumai kylantys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiami, tačiau būtini siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Svarbu ir tai, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas taip pat gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą. Taigi, įvertinus ir šiuos argumentus kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, kol kas nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje yra baigtas.
21. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Komisijos ir Kauno apylinkės teismo priimtais sprendimais nuteistajam K. L. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus K. L. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
22. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija ir Kauno apylinkės teismas, atsisakydamas taikyti nuteistajam K. L. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. kovo 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo skunde, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo K. L. gynėjo advokato Gintaro Černiausko skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. kovo 6 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.