Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio, Violetos Ražinskaitės ir Lino Šiukštos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. lapkričio 5 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje T. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį (2006-06-22 įstatymo Nr. X-711 redakcija), 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad:

- S. V., N. T., A. P. ir D. P. 2005 metais dėl savanaudiškų paskatų, siekiant nusikalstamai praturtėti ir įgyti didelę įtaką Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovams, iš anksto susitarus bendrai neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų kiekiais, užsiimti jų kontrabanda, bendrai daryti kitus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, organizavus (įkūrus) šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą („agurkinių“), kurio vadovu nuo 2005 m. iki 2014 m. buvo S. V., T. P. nuo 2005 metų dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti, tapo šio susivienijimo dalyviu ir iki 2014 metų kartu su tuo laikotarpiu nusikalstamam susivienijimui priklausiusiais A. P., D. P., N. T., A. R., K. L., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties), V. V. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), L. P., Ž. L. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), V. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), Au. P. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), S. P. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), Č. S., G. C., R. V., M. P., N. P. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), T. V., S. V., D. R., taip pat atskiriems nusikaltimams daryti pasitelktais nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais N. R., A. K., E. P., A. P., V. F. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), R. B. (kuris už aprašytą veiką 2010-04-28 nuteistas Liverpulio m. teismo ir kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), D. K. (kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties), G. V. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), A. S. (už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Rusijos Federacijoje), Do. P., E. R. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), S. E., N. M., Š. J., R. J., M. M., Vi. V., P. Č., V. M., S. R., V. N., R. M., V. S., L. P. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), V. A. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir paieškomas Ispanijos Karalystėje), V. D. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje), D. K. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas atsakomybėn Ispanijos Karalystėje), T. K. (kuri už aprašomus nusikalstamus veiksmus patraukta baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje), Da. P. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje), J. L. (L.) (kuri už aprašomus nusikalstamus veiksmus patraukta baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje) bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Nuo 2005 metų iki 2014 metų dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, T. P. su S. V., A. P., D. P., N. T., V. V., A. R., D. Č., K. L., V. Š., Au. P., R. V., D. R., neturėdamas leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, kuriuos panaudojo ir planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose;

- neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu – 495,207 litrų – BMK, pasikėsino gabenti šį BMK iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną;

- neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu – 16-20 kg – kokaino, gabeno šį kokainą iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę ir neteisėtai kokainą platino Jungtinėje Karalystėje,

- neteisėtai įgijo, laikė labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 600 litrų – BMK, neteisėtai gabenos šį BMK iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, taip pat šį BMK realizavo Nyderlandų Karalystėje, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 566,1 litrų – BMK, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tikslu realizuoti Nyderlandų Karalystėje;

- neteisėtai įgijo, laikė labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 290 litrų – BMK, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir realizavo Nyderlandų Karalystėje;

- neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 174 kg – kokaino, jį gabeno ir laikė Ispanijos Karalystėje, neteisėtai kokainą gabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę bei Rusijos Federaciją bei neteisėti kokainą platino Jungtinėje Karalystėje ir Rusijos Federacijoje;

- neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 45,85 kg – kokaino Brazilijos Federacinėje Respublikoje, šį kokainą gabeno iš Pietų Amerikos į Ispanijos Karalystę, kokainą laikė Ispanijos Karalystėje su tikslu neteisėtai pergabenti iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę, iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę ir ten neteisėtai kokainą platinti.

T. P. 2013 m. sausio 22 d. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartimi T. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismo bei Klaipėdos apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartimi T. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeista į švelnesnes kardomąsias priemones: 30 000 eurų piniginį užstatą, dokumentų paėmimą ir intensyvią priežiūrą. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį panaikino ir paskyrė T. P. kardomąją priemonę – suėmimą, kurios terminas vėlesnėmis Klaipėdos apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi kaltinamajam T. P. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. lapkričio 5 d. Apygardos teismas nustatė, kad byloje esantys duomenys (kaltinamųjų, liudytojų parodymai, specialisto išvados, duomenys, užfiksuoti įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje, daiktų apžiūros protokoluose, taip pat duomenys, pateikti įvairių užsienio valstybių, gauti taikant procesines prievartos priemones, ir kt.) leidžia manyti, kad kaltinamasis T. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju neišnyko suėmimo skyrimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, bei BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse įtvirtintos sąlygos. Be to, įvertinęs nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas T. P., pobūdį ir sunkumą, kaltinamojo asmenybę, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju ilgesnis suėmimo taikymas yra pateisinamas, nes šios procesinės prievartos taikymą sąlygoja siekis apginti viešąjį interesą, o bylos procesas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių. Švelnesne kardomąja priemone BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.Kaltinamojo T. P. gynėjas skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikinti, T. P. paleisti į laisvę ir paskirti jam 30 000 eurų dydžio užstatą, intensyvią priežiūrą, bet kurią kitą už suėmimą švelnesnę kardomąją priemonę arba tokių kardomųjų priemonių kompleksą. Kaltinamojo T. P. gynėjas skunde teigia, kad skundžiama apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta, nutartyje išdėstyta teismo argumentacija, sprendžiant pačios griežčiausios kardomosios priemonės, susijusios su pagrindinės žmogaus teisės – teisės į laisvę – suvaržymu, pratęsimo klausimą, yra formalizuota, grindžiama netinkamais teisiniais motyvais, o atsižvelgiant į T. P. taikomo suėmimo terminą, proceso eigą, kaltinamojo elgesį tuo metu, kai jis buvo paleistas iš suėmimo, iš esmės nebepakankama pagrįsti tolesnio suėmimo taikymo teisėtumą. Pasak gynėjo, objektyvūs bylos duomenys nepagrindžia skundžiamoje nutartyje nurodyto suėmimo taikymo pagrindo, teismo išdėstyti motyvai iš esmės prieštarauja ne tik faktinėms bylos aplinkybėms, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikai. Skundžiama nutartis neatitinka naujausioje teismų praktikoje (sprendimai bylose Lisovskij prieš Lietuvą, Wrona prieš Lenkiją) suformuluotų reikalavimų, į kuriuos, gynėjo teigimu, neatsižvelgė ir Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas ankstesnius gynėjo skundus dėl suėmimo termino pratęsimo kaltinamajam T. P.. Apygardos teismo nutarties motyvai, šabloniškai perkelti iš ankstesnių nutarčių, patvirtina, kad suėmimo termino pratęsimo klausimas buvo sprendžiamas tik formaliai, faktiškai nesigilinant, ar tebeegzistuoja būtinieji suėmimo taikymo pagrindai ir ar šios griežčiausios kardomosios priemonės taikymas tokį ilgą laiką dar gali būti pateisinamas. Gynėjas nurodo, kad nei didelė šios bylos apimtis, nei inkriminuojamų veikų sunkumas nebegali pateisinti tokį itin ilgą laiką T. P. taikomos pačios griežčiausios kardomosios priemonės. Paminėti pagrindai buvo reikšmingi skiriant kardomąją priemonę, tačiau po 56 mėnesius trunkančio suėmimo jie nebegali pateisinti kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo, vertinant suėmimo trukmę pagal pirmiau paminėtuose EŽTT sprendimuose suformuluotus kriterijus. Visų pirma, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama byla nėra pradinėje tyrimo ar teisminio nagrinėjimo stadijoje. T. P. buvo sulaikytas ir suimtas 2013 m. sausio 22 d., o pats ikiteisminis tyrimas byloje atliekamas dar nuo 2011 metų. Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu teisminiam nagrinėjimui buvo perduota 2014 m. liepos 21 d., taigi byla teisme nagrinėjama jau trejus metus, bendras procesas vyksta ilgiau kaip šešerius metus. Antra, visi liudytojai šioje byloje buvo apklausti teismo posėdžių, vykusių nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. lapkričio mėn., metu. 2015 m. spalio–lapkričio mėnesiais vykusių teismo posėdžių metu buvo apklausti beveik visi kaltinamieji, taip pat ir T. P.. 2016 metais procesas byloje nevyko. 2017 metais vykusių posėdžių metu buvo apklausti likę du kaltinamieji, taip pat kaltinimo ir gynybos prašymu papildomai iškviesti liudytojai. Šiuo metu yra baigtos sakyti baigiamosios kalbos. Taigi įrodymų tyrimas šioje byloje yra pabaigtas, jokio pavojaus, kad T. P., būdamas laisvėje, galėtų sutrukdyti įrodymų ištyrimui ir tiesos nustatymui, nėra, t. y. neegzistuoja ir kita EŽTT sprendimuose įvardinta sąlyga – siekis užtikrinti netrukdomą pagrindinių bylos įrodymų ištyrimą teisme. Skunde gynėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad bylą nagrinėjant teisme nebuvo daromas joks poveikis bylos liudytojams ar kitiems kaltinamiesiems. Be to, šią baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo metų laiko absoliučiai pasyvi pertrauka (nuo 2015 m. gruodžio 2 d. iki 2016 m. lapkričio 29 d.). Tiek laiko trunkantis pasyvusis proceso etapas, kuomet jokie realūs proceso veiksmai nėra atliekami, o suėmimo taikymas kaltinamiesiems tęsiamas, nesant byloje išskirtinių priežasčių, EŽTT praktikoje laikomas pačia grubiausia proceso vilkinimo forma. Juolab, kad bendrai sudėjus visas proceso pirmosios instancijos teisme buvusias pertraukas tarp teismo posėdžių, procesas nevyko iš viso 31 mėnesį, ne viena pertrauka tarp posėdžių be jau minėtos 12 mėnesių pasyvios pertraukos truko ir po pusantro mėnesio, ir po tris. Advokatas pažymi, kad byloje Lisovskij prieš Lietuvą bendra pareiškėjo suėmimo trukmė buvo 4 metai ir 5 mėnesiai. T. P. suėmime jau yra praleidęs 4 metus ir 8 mėnesius. G. L. atveju EŽTT įvertino, kad viso sudėjus gaunasi daugiau kaip dveji metai, kai neįvyko nei vienas teismo posėdis, kai tuo tarpu T. P. byloje teismo posėdžiai nevyko 31 mėnesį. Be to, G. L. byloje nebuvo nei vieno laikotarpio, kai net 12 mėnesių nevyko nei vienas teismo posėdis. Taigi T. P. yra kalinamas tiek pat ilgai, kaip ir G. L., T. P. atžvilgiu procesas yra dar pasyvesnis nei G. L. atveju, be to, pastarasis buvo kaltinamas dar sunkesnėmis ir didesnio pavojingumo nusikalstamomis veikomis. Kadangi EŽTT nuosekliai laikosi savo formuojamos praktikos, o T. P. pareiškimas yra priimtas, vertinant pastarojo teisinę padėtį tais pačiais kriterijais kaip ir Lisovskij byloje, pasak gynėjo, yra tikėtina, kad EŽTT ir byloje P. prieš Lietuvą konstatuos Konvencijos 5(3) straipsnio pažeidimą. Kaltinamojo T. P. gynėjo teigimu, šioje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių T. P. turi būti laikomas suimtas taip ilgai. Jis turi faktinę šeimą, mažametį vaiką. T. P. nuo 2016 m. liepos 22 d. iki 2016 m. rugpjūčio 5 d. buvo taikomos švelnesnės kardomosios priemonės (30 000 eurų užstatas, intensyvi priežiūra, dokumentų paėmimas). Per šį laikotarpį kaltinamasis nepabėgo, nepasislėpė nuo teismo, nepadarė naujų nusikalstamų veikų ar kitokių teisės pažeidimų, taip pat per šį laikotarpį, kaip ir per itin ilgą laiką trunkantį visą procesą, neatliko jokių veiksmų, kurie kokiu nors būdu trukdytų procesui. Taigi, kaltinamojo elgesys tuo metu, kai jis buvo paleistas iš suėmimo, įrodo, kad tuo laikotarpiu jam parinktos kitos kardomosios priemonės buvo pakankamos tam, kad būtų pasiekti kardomųjų priemonių tikslai. Gynėjas skunde taip pat teigia, jog skundžiamoje nutartyje nurodytas suėmimo taikymo pagrindas – manymas, kad T. P. laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas – yra deklaratyvus, neparemtas jokiais faktiniais duomenimis. Tiek apygardos teismas, tiek apeliacinis teismas ankstesnėse nutartyse yra pripažinę, jog byloje nėra jokių duomenų, kad T. P. laisvėje ruoštųsi daryti kokias nors naujas nusikalstamas veikas. Taigi, šis pagrindas į teismo nutartį įrašytas be jokio faktinio pagrindimo, todėl vertintinas tik kaip subjektyvi nuomonė, kuria negalima grįsti procesinių sprendimų. Vien kaltinamajam inkriminuojamų veikų skaičius, šių veikų pavojingumas, pobūdis, bendrininkavimo forma tęsiant suėmimą ilgiau nei ketverius metus nebegali pagristi neabejotino teiginio, kad kaltinamasis ir ateityje darys nusikalstamas veikas. Ilgą laiką vykstantis baudžiamasis procesas kiekvienam jo dalyviui tiek dėl buvimo kaltinamojo procesiniame statuse, tiek dėl taikomų ilgalaikių griežtų prievartos priemonių daro itin didelį poveikį, todėl jau vien dalyvavimas procese gali keisti kaltinamojo elgesį ateityje. Tai, kad teismas, jau iš esmės išnagrinėjus visus bylos įrodymus, nesugeba pagrįsti, kas konkrečiai leidžia spręsti apie pagrįstą manymą, jog T. P., būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus, tik patvirtina, kad tokia grėsmė yra nebent tik teorinio lygmens ir remiasi vien tik kaltinamajam pateiktais kaltinimais. Be to ir be suėmimo BPK yra numatyta ne viena kardomoji priemonė, kuri gali būti taikoma ir siekiant atgrasyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, suteikiant galimybę teisėsaugos institucijoms kontroliuoti jo elgesį (intensyvi priežiūra, namų areštas, užstatas ir pan.).Advokato teigimu, suėmimo pratęsimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu teismas grindė iš esmės vien tik T. P. inkriminuojamų nusikaltimų sunkumu ir gręsiančios bausmės griežtumu, o tai rodo, kad pačios griežčiausios kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimas išspręstas tik formaliai, nesigilinant į konkrečias aplinkybes. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra paminėta. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, pirmiausia būtina atsižvelgti į pačioje įstatymo normoje išvardytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje. Šiuo atveju T. P. elgesys jam būnant paleistam iš suėmimo dvi savaites laiko besąlygiškai paneigia prielaidas, kad jis galėtų bėgti, slėptis.Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo T. P. gynėjo skundą atmesti.Kaltinamojo T. P. gynėjo advokato L. Belevičiaus skundas atmetamas. Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam T. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, įvertino visas byloje nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė.Kaip matyti iš kaltinamojo T. P. gynėjo skundo turinio, pastarasis neginčija apygardos teismo išvados dėl duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis T. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumo kardomųjų priemonių taikymui, su kuria teisėjų kolegija nesutikti taip pat neturi jokio pagrindo. Esminiai kaltinamojo gynėjo skundo argumentai, kuriais grindžiamas prašymas panaikinti skundžiamą nutartį, yra tai, kad šiuo atveju nėra išimtinių aplinkybių ir priežasčių, kurios pateisintų pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymą T. P. tokį ilgą laiką, ir kad suėmimo termino pratęsimo klausimas buvo išspręstas bei suėmimo skyrimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, konstatuoti tik formaliai, nesigilinant į faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija šiuos kaltinamojo T. P. gynėjo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas ar pratęsiamas jo terminas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apygardos teismas, pratęsdamas T. P. suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, nurodė, jog atsižvelgia į tai, kad pastarasis turi sugyventinę ir mažametį vaiką, gyvenamąją vietą, kad jam diagnozuoti įvairūs sveikatos sutrikimai (hepatitas C, kepenų cirozė), be to, būtina rankos operacija. Teismas nurodė, kad visos šios aplinkybės yra reikšmingos, tačiau nėra pakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti, nes T. P. kaltinamas ne tik nesunkaus, bet ir keturių sunkių bei keturių labai sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato tik labai griežtas laisvės atėmimo bausmes, o už vieną iš jų – ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos (BK 249 straipsnio 2 dalis). Šis kaltinamasis praeityje buvo ne kartą teistas. Be to, T. P. pareikšti kaltinimai dėl nusikaltimų, padarytų veikiant nusikalstamu susivienijimu kelių valstybių (tiek Europos sąjungos valstybių, tiek trečiųjų šalių) teritorijoje, o tai leidžia pagrįstai manyti, kad pastarasis turi ryšių užsienyje, kuriais pasinaudodamas gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad byloje nustatytos T. P. šeiminės aplinkybės bei sveikatos būklė nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų darymo, be to, Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 dalis užtikrina, kad suimtiesiems būtų teikiamas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Taigi, priešingai nei skunde teigia kaltinamojo gynėjas, apygardos teismas, konstatuotadamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, įvertino ne tik T. P. inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą bei gręsiančios bausmės griežtumą, t. y. aplinkybes, kurios pagal teismų praktiką prisikiramos BPK 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai „kitų aplinkybių“ sąvokai, bet ir kitas minėtoje baudžiamojo proceso įstatymo normoje išvardintas bei šioje byloje nustatytas aplinkybes – kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje. Tai, kad apygardos teismas šias aplinkybes įvertino ne taip, kaip norėtų kaltinamasis ar jo gynėjas, nereiškia, kad teismo išvada, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis T. P., suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, yra nepagrįsta. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Apygardos teismas, pratęsdamas T. P. suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, nurodė, kad T. P. inkriminuojami sunkūs bei labai sunkūs nusikaltimai, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą. Be to, T. P. kaltinamas padaręs ne atsitiktinius, bet iš anksto suplanuotus bei gerai organizuotus ilgą laiką trukusius ir intensyviai vykdytus itin visuomenei pavojingus nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jų kontrabanda iš vienos valstybės į kitą, be to, galimai padarytus veikiant pačia pavojingiausia bendrininkavimo – šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo – forma, kaltinamajam galimai aktyviai dalyvaujant šių nusikalstamų veikų padaryme. T. P. praeityje ne kartą buvo teistas, nuolatinio pragyvenimo šaltinio iki sulaikymo neturėjo, todėl lėšų pragyvenimui galėjo gauti iš nusikalstamos veiklos. Taigi, priešingai nei teigiama gynėjo skunde, BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą apygardos teismas nurodė ne deklaratyviai, bet pagrindė faktiniais bylos duomenimis, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, sudarė pagrindą išvadai, kad kaltinamasis T. P., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Šiuo aspektu dar kartą atkreiptinas kaltinamojo gynėjo dėmesys į tai, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti pakanka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, ir nėra būtina nustatyta, kad asmuo tokius nusikaltimus rengiasi daryti.Nepagrįstas kaltinamojo T. P. gynėjo skundo argumentas, kad šioje byloje nėra jokių išskirtinių priežasčių, kurios, vadovaujantis EŽTT suformuota praktika, pateisintų tolesnį T. P. laikymą suėmime. Šiuo konkrečiu atveju tokiomis išskirtinėmis priežastimis išlieka tiek paties T. P. asmenybės pavojingumas visuomenei, tiek jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, pavojingumas ir mastas, tiek ypatingas šios bylos sudėtingumas bei didelė apimtis. Kaip jau minėta, T. P. praeityje ne kartą teistas. Jis kaltinamas labai ilgą laiką dalyvavęs šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje ir aktyviai veikęs kartu su kitais šio nusikalstamo susivienijimo nariais intensyviai darant itin visuomenei pavojingus nusikaltimus, susijusius su disponavimu labai dideliais kiekais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jų kontrabanda, veikiant ne vienos valstybės teritorijoje. Kaltinimai šioje byloje buvo pareikšti 13 asmenų, jiems inkriminuojama daug epizodų. Šiuo metu bylą sudaro 152 tomai, byloje apklausta daug liudytojų, atlikta daug įvairių procesinių veiksmų, įrodymai buvo renkami ir užsienio valstybėse. Visų šių aplinkybių, kurios nurodytos ir skundžiamoje nutartyje, visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, sudarė pagrindą teismui imtis reikiamų priemonių, kad būtų apgintas viešasis interesas izoliuoti nuo visuomenės linkusį nusikalsti pavojingą asmenį ir netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti visuomenei labai pavojingas nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, narių galimai padarytas nusikalstamas veikas. Taigi, teismo sprendimas pratęsti suėmimo terminą T. P. nepriežtarauja EŽTT praktikai, pagal kurią besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Kaltinamajam T. P. kardomoji priemonė – suėmimas taikoma ir jo teisė į laisvę yra varžoma jau ilgą laiką, tačiau šiuo atveju, esant byloje nustatytų pirmiau aptartų aplinkybių visumai, be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme bei nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Vien tai, kad T. P. per trumpą, vos dvi savaites trukusį laikotarpį, kai jam buvo taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, nepasislėpė nuo teismo ir nepadarė naujų nusikalstamų veikų, šios išvados, esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, niekaip nepaneigia.Teisėjų kolegija atkreipia gynėjo dėmesį į tai, kad kaltinamajam T. P. paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės pagrįstumas bei teisėtumas, taip pat ir gynėjo skunde akcentuojamų EŽTT sprendimų kontekste, ne kartą buvo tikrinamas ir anksčiau Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėjat skundus dėl suėmimo termino pratęsimo T. P., taip pat kitiems kaltinamiesiems šioje byloje, tačiau neatitikimų EŽTT sprendimuose suformuotoms nuostatoms nebuvo nustatyta. Gynėjo argumentai dėl pasyvaus proceso įvertinti kaip nepagrįsti, nes teismas dėjo visas pastangas, kad bylos nagrinėjimas vyktų sklandžiai ir kuo sparčiau, taikė procesinės prievartos priemones: baudas, atvesdinimą, griežtino taikomas kardomąsias priemones ir t. t., o procesas užtruko dėl objektyvių priežasčių, įskaitant ir gynėjo akcentuojamą laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 2 d. iki 2016 m. lapkričio 29 d., kai bylos nagrinėjimas turėjo vykti pagal su proceso dalyviais suderintą pakankamai intensyvų teisiamųjų posėdžių grafiką, tačiau posėdžiai nevyko dėl kaltinamųjų R. V. ir K. L. ambulatorinių bei stacionarinių teismo psichiatrinių ekspertizių atlikimo, jų sveikatos būklės ir kaltinamojo L. P. sulaikymo Švedijoje dėl jo padaryto nusikaltimo. Po šio laikotarpio bylos nagrinėjimas vyko pakankamai intensyviai, pagal iš anksto nustatytą gana intensyvų teismo posėdžių grafiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartis, byla Nr. 1S-178-398/2017, 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, byla Nr. 1S-260-165/2017). Po paskutinio suėmimo termino pratęsimo kaltinamajam T. P. bylos nagrinėjimas toliau buvo tęsiamas pagal iš anksto, atsižvelgiant į proceso dalyvių ir bylą nagrinėjančių teisėjų užimtumą, nustatytą teismo posėdžių grafiką, šiuo metu byloje jau yra išklausytos bylos nagrinėjimo teisme dalyvių baigiamosios kalbos ir dalies kaltinamųjų paskutiniai žodžiai, kitas teismo posėdis numatytas 2017 m. gruodžio 7 d. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje sprendžiant tuos pačius klausimus gali susidaryti situacija, kad teismo išvados nutartyse grindžiamos tapačiais ar panašiais argumentais. Kita vertus, vien tai nereiškia, kad tokios teismo išvados yra nepagrįstos, padarytos neįsigilinus į bylos aplinkybes, jų iš naujo neapsvarsčius ir neįvertinus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 5 d. nutartis, kuria kaltinamajam T. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta, keisti kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo T. P. gynėjo Lino Belevičiaus skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi kaltinamajam T. P. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2017 m. lapkričio 5 d., palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.