- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-27
- Bylos Nr.
- TS-52-800/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00029-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Nuteistasis
- D. P.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistasis D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2015 m. balandžio 16 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė 12 metų laisvės atėmimo bausmė. 2017 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinta bausmė iš dalies sudėta su Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2020 m. balandžio 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas 2017 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, jam paskirta galutinė 16 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pirmus trejus metus bausmę atliekant kalėjime. 2021 m. birželio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi pakeisti 2017 m. gruodžio 20 d. ir 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiai, panaikinta nuosprendžių dalis, kuriomis D. P. nuteistas pagal BK 7 straipsnio 10 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį už neteisėtą disponavimą 16-18 kg miltelių, kuriuose buvo labai didelis kiekis kokaino, jo platinimą ir ši baudžiamosios bylos dalis nutraukta; pašalinta iš nuosprendžių aprašomųjų dalių nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo D. P. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį; panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalis dėl D. P. paskirtų laisvės atėmimo bausmių subendrinimo; D. P., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 7 straipsnio 11 punktą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas 45,85 kg miltelių, kuriuose buvo labai didelis kiekis kokaino, tikslu platinti); BK 7 straipsnio 13 punktą (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-974 redakcija), 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 600 litrų, ne mažiau kaip 290 litrų, ne mažiau kaip 566,1 litrais skysčio, kuriame buvo labai didelis kiekis BMK, šio BMK kontrabanda); BK 249 straipsnio 2 dalį; BK 7 straipsnio 10 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VII-1968 redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) ir 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) (neteisėtas disponavimas 495,207 litrais skysčio, kuriame buvo BMK, pasikėsinimas kontrabandos būdu jį gabenti); BK 7 straipsnio 11 punktą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) (neteisėtas disponavimas 174 kg miltelių, kuriuose buvo labai didelis kiekis kokaino, jo platinimas ir kontrabanda) paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir paskirta galutinė subendrinta 14 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelninta iki 13 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta 13 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 15 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2013 m. gruodžio 19 d., bausmės pabaiga – 2028 m. spalio 1 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime bausmę nuteistasis atlieka nuo 2021 m. rugsėjo 7 d.
Lygtinio paleidimo komisija Alytaus kalėjime (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus kalėjimo administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl D. P. lygtinio paleidimo, 2023 m. rugpjūčio 28 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam D. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose, nustatant rekomendacijų įgyvendinimui 5 mėnesių terminą. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis šiuo metu yra atlikęs 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Bausmę atlieka už labai sunkių nusikaltimų padarymą. Nuteistasis dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Būdingas nusikaltimų modelis. Nuteistasis turi labai didelių finansinių įsipareigojimų. Visi pastarieji nusikaltimai įvykdyti siekiant finansinės naudos. Didelis finansinis įsipareigojimas gali apsunkinti adaptaciją laisvėje. Taip pat nuteistajam būdingos psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos, kurios yra susiję su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Nors nuteistasis šiuo metu nusikaltimus pripažįsta, tačiau juos analizuoti ir vertinti vengia. Jis linkęs pateisinti savo sprendimus, sunkiai įvardina nusikaltimų pasekmes visuomenei. Nors nuteistasis su darbuotojais yra mandagus, pagarbus, tačiau yra linkęs savo mintis pasilikti sau ir nuoširdžiai į veiklas neįsitraukti. Bausmę suvokia kaip baudžiamąją priemonę, sunkiai įžvelgia galimą teigiamą patirtį ar pokytį. Nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu 9 kartus skatintas, tačiau drausmine tvarka baustas 8 kartus. Nors nuobaudos negaliojančios, tačiau nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Nusikalstamo elgesio rizika nežymiai kinta, tačiau išlieka vidutinė. Nors yra apsauginiai veiksniai, tokie kaip: įgytas išsilavinimas, specialybės, pradėta individuali veikla, galimybė dirbti išėjus į laisvę, pastovus užimtumas, ryšiai, emocinė gerovė, tačiau išlieka kriminogeniniai dinaminiai veiksniai tokie kaip: gyvenimo stilius ir draugai, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Įvertinus visas aplinkybes konstatuoti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai mažėja, šiuo metu negalima. Taip pat visos išvardintos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme, siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius, ir tai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis lygtinai paleistas į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. P., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nuteistasis nurodo, kad skundžiamas nutarimas nėra išsamus ir tinkamai argumentuotas, padarytos išvados yra nenuoseklios ir vidiniai prieštaringos. Nepaisant to, kad dauguma skundžiamame nutarime, asmens byloje, socialinio tyrimo išvadoje nurodytų aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybe ir elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, yra teigiamai jį apibūdinančios, Komisija vis tiek nusprendė netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Iš skundžiamo nutarimo turinio nėra galimybės suprasti konkrečių tokio sprendimo bei rekomendacijų priežasčių, o tai leidžia daryti išvadą, jog nutarimas neatitinka net minimalių, tokio pobūdžio sprendimams keliamų, motyvuotumo reikalavimų. Nors Komisija atsisakė taikyti lygtinį paleidimą, tačiau kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos medžiagos, tiek iš paties skundžiamo nutarimo turinio, nuteistasis pilnai atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį kriterijų, t. y. aktyviai ir iniciatyviai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nepaisant to, kad jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Pastebėtina, jog Komisija, tinkamai neargumentuodama savo sprendimo atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, pažeidė BVK 4 straipsnyje įtvirtintą progresyvaus bausmių atlikimo principą, teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių principus. Šiuo atveju atsisakant taikyti lygtinį paleidimą taip pat nebuvo vadovautasi Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijomis, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Alytaus kalėjime sudarytame pakartotinio elgesio rizikos vertinime, t. y. suvestinėje lentelėje, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos balai tik nežymiai viršija žemos rizikos grupės ribas. Tuo tarpu Komisija OASys balų mažėjimo, jų dinamikos apskritai nenagrinėjo ir jų nevertino. Skundžiamame nutarime tik nurodyta, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Tokie Komisijos motyvai yra išimtinai formalūs ir deklaratyvūs, niekaip negalintys paneigti fakto, kad nuteistasis pilnai atitinka BVK numatytus kriterijus. Pažymėtina, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balo pokytis yra svarbus darant išvadas apie tai, ar nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ne mažiau svarbus yra nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo požiūris į savo veiksmus, kitos teigiamus nuteistojo mąstymo, požiūrio, elgesio pokyčius atskleidžiančios aplinkybės.
Skundžiamame nutarime iš esmės suabsoliutinamas padarytų nusikaltimų sunkumas, pobūdis. Komisija vertino aplinkybę dėl nusikalstamos veiklos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pavojingumą ir pobūdį, pažymėdama, kad bausmę jis atlieka už labai sunkius nusikaltimus. Tačiau nuteistasis pažymi, kad skirdamas griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, teismas jau atsižvelgė į padarytos veiklos pobūdį ir pavojingumą, nuteistasis jau buvo nuteistas už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje ir už tai jam buvo paskirta tikrai ilga bausmė, todėl šis faktas neturėtų įtakoti Komisijos nutarimo priėmimo, nes tai būtų tos pačios teisinės aplinkybės pakartotinis vertinimas. Skundžiamame nutarime Komisijos nurodytos su nusikalstamos veikos pobūdžiu, pavojingumu ir specifika susijusios aplinkybės yra svarbios ir negali būti sumenkinamos, tačiau privalo būti vertinamos tiek, kiek leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes, įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir tai neturėtų būti pagrindu atsisakant taikyti lygtinį paleidimą.
Nuteistojo asmens byloje esančių duomenų visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog visose minėtose srityse jis padarė maksimalią pažangą, siekiant sumažinti bei valdyti savo nusikalstamo elgesio riziką. Tuo tarpu jo asmenybės savybės, elgesys, buvusios nusikalstamos veikos padarymo metu, nėra susijusios su lygtinio paleidimo taikymo sąlygomis. Lygtinio paleidimo taikymas siejamas išimtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje bei nuteistojo resocializacijos laipsniu. Šiuo metu bausmę nuteistasis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2016 m. neturi nuobaudų, tai rodo, kad jo pavojingumo lygis yra mažas, jis suvokia savo elgesio praeityje sukeltas pasekmes ir nekelia grėsmės visuomenei. Vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, motyvuotas dalyvauti elgesio korekcijos programose ar intervencinėse priemonėse. Nuteistasis mano, kad yra pakankamai atlikęs darbą su savimi, daug skaito, domisi įvairiapusėmis temomis, socialiniais procesais, naujovėmis, yra motyvuotas pataisos įstaigoje vykdomam pozityviam užimtumui, grupiniams užsiėmimas, individualioms intervencinėms programoms, labdaros organizavimui. Bausmės atlikimo metu, mokėsi, baigė vidurinę mokyklą, užsiima savišvieta, įgijo tekintojo, suvirintojo specialybes, atlieka gerbūvio tvarkymo darbus, Alytaus kalėjime užsiėmė darbine veikla (duomenys neskelbtini) mokant atlyginimą. Yra pateikęs UAB (duomenys neskelbtini) pažymą dėl galimybės būti įdarbintu, lygtinio paleidimo atveju. Šių aplinkybių visuma neabejotinai parodo, kad nuteistojo nuostatai darbą, mokslą, studijas, dalyvavimą visuomeninėje veikloje yra teigiama ir iniciatyvi. Komisija netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, nusikalstamo elgesio riziką, jos valdymą, pažangą ją mažinant ir nepagrįstai sprendė, jog šiuo metu neįmanoma nuteistojo toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taikant lygtinio paleidimo institutą. Nuteistojo faktiškai atlikta bausmės dalis atitinka nustatytą formalųjį kriterijų. 10 m. laikotarpis praleistas įkalinimo įstaigose yra daugiau nei pakankamas norint tęsti resocializaciją už įkalinimo įstaigos sienų ir neizoliuotą nuo visuomenės. Nuteistasis mano, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jo atžvilgiu neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Juo labiau, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai, jis bus prižiūrimas ir nesilaikydamas nustatytų pareigų gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį atgal į laisvės atėmimo vietų įstaigą. D. P. įsitikinęs, kad jis atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį BVK numatytus lygtinio paleidimo taikymo kriterijus, todėl jam gali būti taikytinas lygtinis paleidimas. Jis yra pasiryžęs ateityje nenusikalsti ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais, visuomenei priimtinais būdais ir priemonėmis, rūpintis bendruomene ir teikti pagalbą visuomenės pažeidžiamoms socialinėms grupėms.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo D. P. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Nuteistasis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui – atlikęs įstatymo (BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktas) reikalaujamą lygtiniam paleidimui laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistasis vykdo individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jis dalyvavo dailės terapijos programoje „ R.A.K.T.A.S., dalyvavo relaksacijos užsiėmimuose, programoje „Kitoks“, Socialinių įgūdžių ugdymo programoje, programoje „Keisk požiūrį“, „Pilietiškumo ugdymas“. Nuteistasis noriai dalyvavo individualiuose pokalbiuose su Resocializacijos skyriaus specialistais ir psichologais. Nuteistasis baigė 12 klasių, įgijo suvirintojo ir tekintojo specialybes, yra įtrauktas į užimtumą darbine veikla – žvakių/muilo gaminimą, (duomenys neskelbtini), Alytaus kalėjime užsiima individualia veika – bižuterijos dirbinių gamyba. Aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse: konkurse „Laiškas mamai“, rašinių konkurse „ Ką man reiškia Sausio 13-oji“, „Aš ir mano tėtis/Aš tėtis“, „Žaliojoje oazėje“, sporto turnyruose, konkursuose, viktorinose. Lanko užsiėmimus, vedamus nevyriausybinių organizacijų, dalyvauja susitikimuose su Lietuvos veikliųjų žmonių bendrijos atstovais, VšĮ „Aplankyk kalinį“ užsiėmimuose, 2023 m. gegužės–birželio mėnesiais įrengė „Kneipo“ taką, taip prisidėdamas prie įstaigos aplinkos puoselėjimo. Nuteistasis už nepriekaištingą elgesį paskatintas devynis kartus. Jis palaiko gerus ryšius su artimaisiais, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą. Nurodytos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau, teismo vertinimu, vis tik jos nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant formalaus bei materialiojo pagrindų visumai ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo D. P. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, vis dar nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai (buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys). Šį veiksnį kontroliuoti ir valdyti atliekant laisvės atėmimo bausmę kartu su tame pačiame organizuotame susivienijime dalyvavusiais asmenimis (šiuo metu gyvenančiais tame pačiame būryje) yra sudėtinga. Taip pat nusikalstamoje veikloje dalyvavo nuteistojo brolis dvynys, kuris šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir su kuriuo nuteistasis palaiko artimus draugiškus santykius kaip su broliu. Nusikaltimo bendrininkai buvo ir geriausi nuteistojo draugai. Nuteistajam būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Nors nuteistasis yra motyvuotas keistis, teismas, įvertinęs socialinio tyrimo išvadoje nurodytus nuteistojo kriminogeninius veiksnius, jų skaičių, tai, kad didesnė kriminogeninių veiksnių dalis yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis vis dar gali ir privalo pakeisti nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, sprendžia, kad nenustatyta nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir aukščiau minėtos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nerodo jo teigiamo elgesio pokyčių, pakankamų sėkmingai probacijai. Tai, jog nuteistojo netenkina Komisijos nutarimo motyvai, paremti objektyviais šio nuteistojo asmens bylos bei socialinio tyrimo išvados duomenimis, nesuteikia pagrindo laikyti šį Komisijos nutarimą nepagrįstu ir neteisėtu.
Nuteistasis savo skunde nurodo, kad Komisija nenagrinėjo ir nevertino OASys balų mažėjimo ir jų dinamikos. Tačiau pačiame nutarime neaprašyta OASys vertinimo dinamika bausmės atlikimo metu nesudaro pagrindo priimto Komisijos nutarimo laikyti neteisėtu, kadangi OASys vertinimas, jo dinamika išsamiai yra aptarti pateiktoje Socialinio tyrimo išvadoje. Išanalizavęs Komisijos nutarime bei Socialinio tyrimo išvadoje patiektus duomenis, taip pat skundo argumentus bei nuteistojo asmens bylą, teismas neturi pagrindo išvadai dėl esminės D. P. pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, reikšmingus jo elgesio pokyčius. Nors laisvės atėmimo bausmės eigoje stebimos palankesnės nuteistojo nuostatos į priežiūrą bei apribojimus, pastangos koreguojant elgesį teigiama linkme, visgi tinkamas nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje nelaikytinas išskirtine aplinkybe nulemiančia lygtinio paleidimo nuteistajam taikymą, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, tai jis privalo daryti be papildomų paskatinimų. Teismas taip pat pažymi, kad pagal BVK 85 straipsnio nuostatas Komisija, spręsdama lygtinio paleidimo klausimą, vadovaujasi jai pateiktos socialinio tyrimo išvados duomenimis, kurioje nurodyta informacija apie nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius bausmės atlikimo metu. Šiuo atveju socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo charakteristika ir jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pateiktas kvalifikuoto specialisto, taigi, abejoti šios socialinio tyrimo išvados ir ja remiantis priimto Komisijos 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) objektyvumu nėra jokio pagrindo
Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo D. P. elgesį ir nuostatų pasikeitimą bausmės atlikimo metu, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui ir sėkmingai probacijai, šiuo metu nėra pagrindo. Apibūdinant nuteistojo mąstymą ir elgesį, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad iš nusikaltimų istorijos matyti, jog buvo situacijų, kai nuteistasis prarasdavo savitvardą, elgęsis agresyviai, tokį elgesį galėjo įtakoti alkoholis. Kriminalinės istorijos dinamika rodo, jog nuteistojo asmenybė nėra pakankamai brandžiai susiformavusi, buvo pasirenkami elgesio modeliai, nesuderinami su socialinėmis formomis ir vertybėmis, bausmės atlikimo metu jis pažeidinėjo laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu nuteistasis aštuonis kartus baustas drausmine tvarka, nors nuobaudos negaliojančios, tačiau nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėms, todėl vien tik nuobaudos buvimo faktas neleidžia šio nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. Nuobaudos galiojimo pasibaigimas suėjus įstatyme nustatytam terminui niekaip neeliminuoja fakto, kad nuteistajam nuobauda buvo paskirta. Ši aplinkybė svarstant lygtinio paleidimo klausimą reikšminga tik tiek, kiek ji sudaro pagrindą spręsti, ar nuteistasis, būdamas struktūruotoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-252-485/2021). Aplinkybės, jog nuteistasis yra devynis kartus paskatintas, sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Be to, nuteistasis 2023 m. balandžio 13 d., 2023 m. balandžio 18 d. kategoriškai atsisakė atlikti gerbūvio darbus, taip pažeisdamas BVK 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkto, 59 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl, vis dar išliekant kriminogeniniams veiksniams, tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
Vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra finansinis stabilumas ir gebėjimas užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad didelių finansinių įsipareigojimų (pagal paskutinį nuosprendį iš nuteistojo priteista konfiskuoto turto vertę atitinkanti pinigų suma – 886 414 Eur), turėjimas taip pat gali apsunkinti nuteistojo tolesnį integracijos į visuomenę procesą, tuo labiau, gyvendamas laisvėje jis ne visuomet turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, be to, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, akivaizdu, kad finansinės naudos siekimas buvo pagrindinis nusikalstamų veikų darymo motyvas. Esant šioms aplinkybėms, vis dėlto kyla abejonių, ar D. P. išėjęs į laisvę ir susidūręs su dar didesniais finansiniais sunkumais, sugebės problemas spręsti tik teisėtais būdais. Be to, nors nuteistasis Alytaus kalėjime užsiima darbine veikla, tačiau finansinius įsipareigojus dengia nuteistojo sutuoktinė, kas mėnesį pervesdama po 30 Eur sumą. Nuteistasis iniciatyvos padengti kuo didesnę įsiskolinimo sumą nerodo.
Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinos ir aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis D. P. šiuo metu atlieka jam paskirtą 15 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuo 2005 m. iki 2014 m. D. P. kartu su bendrininkais dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas praturtėti tapo ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu ir dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Susivienijimo nariai neturėdami leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, kuriuos panaudojo ir planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose. Taip pat siekdami pasipelnyti organizavo neteisėtą pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako BMK bei kitų narkotinių medžiagų įgijimą ir gabenimą kontrabandos būdu. D. P. Lietuvos Respublikoje teistas tris kartus (už viešos tvarkos pažeidimą, neteisėtą disponavimą narkotikais ir dalyvavimą nusikalstamame susivienijime) ir vieną kartą Vokietijoje (už prekybą vogtomis prekėmis). Nuteistajam yra būdingas nusikaltimų modelis: antrą kartą teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Visi pastarieji nusikaltimai įvykdyti siekiant finansinės naudos. Teismas daro išvadą, jog teigiama nuteistojo elgesio dinamika nebuvo stebima. Taigi vien jau paminėtos aplinkybės leidžia teigti, jog nuteistasis D. P. yra linkęs nusikalsti ir pasižymi itin įžūliu antivisuomeninių nuostatų nepaisymu bei jų negerbimu. Jo įvykdytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis rodo, jog tai nebuvo atsitiktinis šio nuteistojo nusikalstamas elgesys, o visgi priešingai – tyčinis bei kryptingas baudžiamųjų įstatymų netoleruojamas elgesys. Būtina pažymėti tai, jog nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei jų sunkumas rodo atitinkamai didesnį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nors nuteistasis nusikaltimus pripažįsta, tačiau juos analizuoti ir vertinti vengia. Linkęs pateisinti savo sprendimus tuometine aplinka ir tokiu gyvenimo būdu. Sunkiai įvardina nusikaltimų pasekmes visuomenei. Bausmę suvokia kaip baudžiamąją priemonę, sunkiai įžvelgia galimą teigiamą patirtį ar pokytį. Nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška gali būti siejama su atlaidžiu požiūriu į jo vykdytas nusikalstamas veikas bei nepakankamu gebėjimu priimti ir laikytis nustatytų taisyklių ir visuotinai priimtinų moralinių normų. Nors visos šios aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti. Taip pat visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, ir suponuoja pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismo vertinimu, nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį, nuostatas bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius, tuo tarpu likusi neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga – 2028 m. spalio 1 d.).
Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis D. P. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog šiuo metu lygtinai paleidus D. P. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo D. P. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.